TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įsibėgėjančiai infliacijai tramdyti reikia ryžto

2006 09 08 0:00
Tarptautinio valiutos fondo misijos vadovas Ashokos Mody įspėja, kad reikia sustabdyti paskolų laviną - vieną didėjančios infliacijos priežasčių.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Už euro įvedimą atsakingi valdžios pareigūnai sako, kad greitu metu įsivesti naująją valiutą trukdys didėsiančios kainos.

Tačiau jie prisipažįsta, kad neturi daug priemonių, kaip sustabdyti infliaciją keliantį kreditų bumą.

Paskelbti planuojamą narystės euro zonoje datą Vyriausybė turėtų sulaukusi Finansų ministerijos parengtų naujų makroekonominių prognozių, taip pat įsiklausiusi į spalį Vilniuje viešėsiančio ES ekonomikos ir pinigų politikos komisaro Joaquino Almunios patarimus.

Tačiau už euro įvedimą atsakingi aukščiausi valstybės pareigūnai vėl bando prognozuoti, kada Lietuvai pavyktų vėl bandyti patekti į euro valiutą turinčių šalių klubą.

Anksčiau tvirtinęs, kad šalis eurą neabejotinai turės nuo 2007 metų, šį kartą Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas sakė, kad eurą reikia įsivesti, kai tik atsiras galimybė tai padaryti. "Anksčiausiai gali būti, kai padidinsime cigarečių ir degalų akcizus, kai pereisime prie europinio lygio dujų kainų - kai mokėsime, kiek Vokietijoje. Jeigu šnekame apie euro įvedimą 2010 metais, reikia, kad 2009 metų pradžioje atitiktume infliacijos kriterijų. Iki to laiko reikia viską padaryti", - sakė Šarkinas, vakar kartu su finansų ministru Zigmantu Balčyčiu apie euro perspektyvas kalbėjęs su prezidentu Valdu Adamkumi.

Ryžtingiau prognozuoti galimą euro įvedimo datą ėmęsis finansų ministras spėjo, kad Lietuva euro zonos nare taps po ketverių metų. "Ta data turėtų būti ne anksčiau kaip 2009 metai - tada turime atitikti Mastrichto kriterijų, o eurą įsivesime metais vėliau", - prognozavo Balčytis.

Pasak ministro, euro įvedimo data turi būti tokia, kad iš tiesų galėtume pasiekti tikslą atsižvelgdami į kainų didėjimo tendencijas. Ramūnas Vilpišauskas, prezidento patarėjas, teigė, jog, šalies vadovo įsitikinimu, nauja euro įvedimo data negali būti dirbtinai nukeliama: euras turi būti įvestas kiek įmanoma anksčiau.

Didžiausias baubas - infliacija

"Lietuva antrą kartą negali pralošti - neturime kartoti klaidų. Šiuo metu svarbiausia, kad būtų labai kruopščiai įvertintos pastarųjų metų infliacijos tendencijos, ypač jos prognozės, sudarytas veiksmų planas, ką gali padaryti Vyriausybė. Tačiau euro įvedimas negali būti iškeliamas virš Lietuvai reikalingų reformų", - tvirtino Vilpišauskas.

Kaip sakė Balčytis, Lietuvoje infliacija - mažiausia Baltijos valstybėse. Tačiau brangstanti šiluma, degalų kainos bei didinami degalų ir cigarečių akcizai neabejotinai paveiks infliacijos rodiklį. Jo skaičiavimais, cigarečių akcizų didinimas turėtų 2,3 proc. įtaką infliacijos rodikliui: 1,3-1,5 proc. paveiks didesnis cigarečių ir 0,7 proc. - degalų akcizai.

Balčytis neatmetė galimybės siekiant palankesnių infliacijos rodiklių akcizus didinti ne 2008 metais, o anksčiau. "Ketinimai gali būti įvairūs. Šiuos planus svarstys Vyriausybė. Vėliau apsispręsime dėl šitų didinimų, nes tai labai griežtai susiję su galima euro įvedimo data. Turime didinti kainas, kad per metus ar pusantrų galėtume atitikti Mastrichto kriterijų", - teigė Balčytis.

Kreditų bumo nesustabdysi

Prieš kelias dienas su Balčyčiu susitikęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Ashoka Mody kaip vieną galimybių pažaboti infliaciją siūlė mažinti bankų paskolų portfelio didėjimą - keisti mokesčių lengvatas perkant būstą bei įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau Lietuvos pareigūnai sako, kad būdų, kaip prislopinti kreditų bumą ir taip neleisti įsibėgėti infliacijai, nėra daug.

"Planuose yra visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, bet kiekvienoje šalyje turime žiūrėti realių sąlygų, - TVF siūlymą įvertino Šarkinas. - Be to, Lietuvos banke laikome daug didesnes bankų privalomąsias atsargas negu ES. Lietuvoje jos siekia 6 proc. (bankai Lietuvos banke privalo laikyti 2 mlrd. litų, kurių negali panaudoti), o ES privalomosios atsargos tėra 2 procentai. Paskolų išdavimas bus ribojamas Europos centriniam bankui didinant bazines palūkanų normas, kurios dabar siekia 3 procentus".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"