TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įsibrovėlių darbą galima apsunkinti

2013 01 09 5:59
Romo Jurgaičio nuotrauka/Inscenizuota vagystė iš biuro užtruko vos pusantros minutės.

Nuo namų turto vagių neapsaugo jokios spynos, tačiau daugiau laimi tie, kurie negaili investuoti į savo turto apsaugą.

Vakar Vilniuje inscenizuota vagystė iš biuro patalpų užtruko vos pusantros minutės: langui išdaužyti prireikė vos pusės minutės, o išorinių durų spynai atrakinti - maždaug minutės. To užteko, kad būtų įsilaužta ir išneštas nešiojamasis kompiuteris.

Tiek Lietuvos kriminalinės policijos tyrėjas Artūras Burkauskas, tiek draudimo bendrovės "ERGO Lietuva" atstovas Tomas Nenartavičius pažymėjo, kad rūpinantis savo turto apsauga labai svarbu kuo daugiau investuoti į išorinių durų ir langų saugumą.

Kaina - ne pasaka

"Iš tikrųjų neįmanoma visiškai apsaugoti turto nuo vagysčių, bet apsunkinti ir pailginti nusikaltėlio darbą gali kiekvienas, - kalbėjo A.Barkauskas. - Pavyzdžiui, patyrusiam "meistrui" atrakinti paprastą išorinių durų spyną gali prireikti 10-20 sekundžių, o gero gamintojo užraktui įveikti kitąsyk būna maža ir 10-20 minučių, net kai nusikaltėlis atsineša visą tam reikalingą amuniciją."

Savaime kyla klausimas, kiek tai kainuoja. Kauniškės UAB "Spynų pasaulis" direktorius Vaidas Šalna LŽ nuramino, kad perkant stiprias šarvo duris spynos kaina nėra įspūdinga - nuo 170 litų. Labai gera spyna, turinti du užraktus, atsieina iki 400 litų. "Pirkėjai, kaip įprasta, atėję pirmiausia dairosi į kainą, bet pasišnekėję su konsultantu neretai persigalvoja ir renkasi gerą užraktą - kai statomos tvirtos durys, papildomi 100-150 litų patikimai spynai nėra didelis pinigas", - aiškino bendrovės vadovas.

Pasak V.Šalnos, patikimų spynų paklausa nėra didelė, o daugiau jų parduodama suaktyvėjus statyboms ir remontui, ypač rudenį. Brangiau kainuoja įtaisyti vadinamąjį trifleksinį stiklo paketą, kuris gaminamas du 3 mm storio stiklo lakštus per vidurį sujungiant skaidria plėvele. Jis sunkiai dūžta, o sudaužytas neišsibarsto.

Trifleksinis lango stiklas gana patikimai apsaugo nuo įsilaužimo, bet solidžiai ir kainuoja. Kaip teigė UAB "Megrame langai" Šiaurės regiono vadovas Remigijus Atkočiūnas, kvadratinis metras tokio stiklo paketo yra maždaug 150 litų brangesnis negu paprasto, tad visas standartinio daugiabučio langas kainuoja 300-400 litų daugiau. Anot R.Atkočiūno, šiais paketais dažniausiai stiklinami pirmuose aukštuose esančių biurų ir parduotuvių langai arba vitrinos, o būsto apsaugai jie naudojami rečiau.

Mažiau, bet brangiau

A.Burkausko teigimu, dėl nepakankamos turto apsaugos padaroma apie 90 proc. įsilaužimų. Pastaruosius porą metų šių nusikaltimų mažėja, tačiau didėja pagrobiamo turto vertė. "Tokia tendencija rodo, kad įmonės ir gyventojai ėmė labiau rūpintis savo turto apsauga, bet patalpų viduje laiko daugiau brangių daiktų. Gyventojai pasideda namie didesnes sumas pinigų "juodai dienai", o įmonės perka brangaus turto, tik nepasirūpina tinkama jo apsauga", - atkreipė dėmesį kriminalinės policijos tyrėjas.

Panašias tendencijas akcentuoja ir T.Nenartavičius. Bendrovės "ERGO Lietuva" duomenimis, per 11 praėjusių metų mėnesių į šios įmonės apdraustas patalpas buvo įsibrauta perpus mažiau kartų negu 2010-aisiais, tačiau dėl įsilaužimų kompensuojama vidutinė žala padidėjo kone dvigubai.

Gerai apsaugojus savo namus - be minėtų priemonių, paslėpus durų vyrius, sutvirtinus langų rėmus, įrengus signalizaciją, - galima sutaupyti ne tik nervų, bet ir draudimo sąskaita. Pasak T.Nenartavičiaus, apdrausti gerai saugomą turtą kainuoja 10-20 proc. pigiau. Aišku, tai nekompensuoja visų investicijų, tačiau bent šiek tiek gali sumažinti turto apsaugos išlaidas.

Bendrovės "ERGO Lietuva" atstovas LŽ priminė, kad turto draudimo įmokos, nesvarbu, kokios būtų tendencijos, iš esmės nepakito - pirmiausia dėl aštrios draudimo įmonių konkurencijos, todėl ši draudimo rūšis draudikams nėra labai pelninga, bet ir nenuostolinga. Didesnes įmokas tenka mokėti tik tiems, kuriems jau anksčiau yra išmokėta kompensacijų dėl turto vagystės iš patalpų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"