TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įsiskolinę gyventojai gali reikalauti nurašyti skolas

2016 02 15 8:18
Gyventojai, prisiskolinę iš nesąžiningai veikusių greitųjų kreditų bendrovių, prieš puldami į neviltį turėtų pabandyti apginti savo teises. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pastaruoju metu pasipylė pranešimai apie greitųjų kreditų bendrovėms skirtas baudas už neatsakingą skolinimą ir įstatymo pažeidimus. Tačiau yra ir gerų naujienų vartotojams: labiausiai pažeidžiami skolininkai nuo vasario gali net siekti būti atleisti nuo skolų greitųjų kreditų įmonėms.

Skolintojų daromi pažeidimai grubūs: nepaisoma įstatymo reikalavimų, skolinama net nedirbantiems, pajamų neturintiems jaunuoliams. Tačiau ir patys į skolas įklimpę vartotojai raginami aktyviau ginti savo teises – nuo vasario 1-osios įstatymas jiems palankesnis.

„Žmonės ne visada žino savo teises ir ne visada išdrįsta pradėti konfliktuoti su greitųjų kreditų bendrovėmis. Dažnai su tokiais žmonėmis skolintojai elgiasi arogantiškai, jie nustumiami į prašytojo padėtį, todėl neapsigina“, – sakė Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.

Jis teigė, kad yra nemokamų ir efektyvių būdų iš nesąžiningų rinkos veikėjų išsikovoti teisingas kredito sąlygas – esą nebūtina kreiptis į teismą, kuriam reikėtų pernelyg daug išlaidų ir laiko.

Skirtos tūkstantinės baudos

Ketvirtadienį Lietuvos bankas (LB) paskelbė, kad „Credit24“ ir „Sving“ prekės ženklus valdanti greitųjų kreditų teikimo bendrovė „IPF Digital Lietuva“ (buvusi „MCB Finance“), dėl netinkamai vykdomos veiklos sumokėjo jau tris baudas – iš viso 26,5 tūkst. eurų. Baudų dydis paskelbtas po to, kai su įmone buvo baigti teisminiai ginčai.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba dar 2014 metų rugsėjį šiai skolintojai skyrė daugiau kaip 4,4 tūkst. eurų (15,5 tūkst. litų) baudą, nes ši, suteikdama kreditą, pagal turimus duomenis kliento finansinius įsipareigojimus vertino mažesniu dydžiu. Dėl to, pavyzdžiui, vienišai du mažamečius vaikus auginančiai motinai buvo suteiktas beveik 4 tūkst. litų (apie 1 158 eurų) vartojimo kreditas, nors duomenys rodė, kad jos pajamos siekia tik apie 1,2 tūkst. litų (apie 347 eurai), o finansiniai įsipareigojimai – beveik 4 tūkst. litų (1 158 eurai) per mėnesį.

Antrą 4,4 tūkst. eurų baudą už Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus kreditų įmonė gavo 2014 metų gruodį. Ištyrus per pusmetį įmonės sudarytas vartojimo kredito sutartis paaiškėjo, kad kas trečias kreditą gavęs jos klientas – nedirbantis ir negaunantis pajamų. Netinkamai vertintas kredito gavėjų mokumas, nesilaikyta vadinamosios 40 proc. pajamų taisyklės, be to, taikytos didesnės, nei leistina, netesybos.

Didžiausia 17,5 tūkst. eurų dydžio bauda kreditų įmonei „IPF Digital Lietuva“ buvo skirta pernai gruodį, kai ši netinkamai įvertino nedirbančio aštuoniolikmečio kliento mokumą ir suteikė jam 500 eurų vartojimo kreditą. Jaunuolis paraiškoje nurodė, kad uždirba 1 500 eurų per mėnesį, ir nors „Sodros“ duomenys, kuriuos turėjo ir įmonė, rodė, kad jis nedirbantis ir negauna jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, kreditas jam buvo suteiktas.

Penktadienį Lietuvos bankas pranešė, kad baudą sumokėjo ir bendrovė „BnP Finance“ (buvusi „Bobutės paskola“). Už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo principo pažeidimą jai skirta didesnė kaip 4,4 tūkst. eurų bauda. Beveik kas antram iš patikrintų sutarčių greitųjų kreditų gavėjui bendrovė skolino remdamasi tik jų pačių pateikta informacija apie gaunamas pajamas.

Vartotojai raginami ginčytis

R. Paukštė neabejoja, kad didelė problema yra greituosius kreditus imančių žmonių finansinis neraštingumas. Jie esą nesupranta, kad jeigu negrąžins greitojo kredito per vieną ar du mėnesius, skola su palūkanomis, netesybomis ir mokesčiais išaugs keliskart ir taps nepakeliama. „Reikia suprasti, kad įsiskolinęs žmogus po metų atiduoda daugiau nei dvigubai, dar po metų – keturgubai, o dar po metų – aštuonis kartus daugiau nei pasiskolino. Žmogus, kuris supranta, ką daro, neima kredito už labai dideles palūkanas. Tas neišmanymas dažnai ir lemia, kad skolininkas negina aktyviai savo teisių“, – aiškino jis.

Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovo požiūriu, šiuo metu situacija yra kardinaliai pasikeitusi žmonių naudai. Esą jų šansai susitarti su nesąžiningai veikusiomis greitųjų kreditų bendrovėmis dėl palankesnių skolų grąžinimo sąlygų yra gerokai didesni. Svarbiausia veikti aktyviai ir reikalauti daugiau.

Pirmiausia, anot R. Paukštės, žmonės turėtų žinoti, kad Lietuvos bankas turi galimybę spręsti ginčus tarp vartotojų ir greitųjų kreditų bendrovių. Jei žmogus, pavyzdžiui, mato, kad kreditas jam buvo suteiktas neteisėtai arba neteisingomis sąlygomis, jis turi kreiptis į kreditą suteikusią bendrovę. Jei su ja susitarti nepavyksta, tuomet ginčą reikėtų perduoti Lietuvos bankui. Vartotojas ginti savo teises gali net po to, kai grąžino kreditą.

„Net iš greitųjų kreditų bendrovės sulaukęs kompromisinio pasiūlymo įsiskolinęs jai žmogus turėtų reikalauti daugiau. Galbūt jam pasiūlė tik dalines priemones. Kadangi pačiai greitųjų kreditų bendrovei gresia baudos ir sankcijos už neteisėtą elgesį, manau, jai kartais apsimoka apskritai nurašyti klientui neteisėtai suteiktą skolą ar nubraukti jam palūkanas“, – sakė R. Paukštė.

Jo įsitikinimu, labiausiai pažeidžiami klientai, pavyzdžiui, nedirbantys aštuoniolikmečiai, kuriems buvo suteiktas kreditas, o paskui pradėjo sparčiai augti palūkanos, būtent to ir turėtų reikalauti iš nesąžiningo skolintojo – nurašyti visą skolą.

Tačiau skolose skendintys žmonės nuo skundų susilaiko ir dėl jaučiamos kaltės – juk jie patys gudravo ir melagingai deklaravo pajamas prašydami kredito.

Vis dėlto esminis dalykas yra tas, kad bendrovę skolinti sąžiningai įpareigoja įstatymas ir ji privalo tikrinti klientų pateiktą informaciją.

Įstatyme – palankesnės nuostatos

Justina Tarasevičienė, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyresnioji juriskonsultė, „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta vartotojui palanki nuostata, susijusi su tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

Įstatyme nustatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino jo kreditingumą.

Iki šių metų vasario 1 dienos galiojo šiek tiek kitokia įstatymo redakcija. Tiesa, ši nuostata yra sąlyginė ir taikoma esant joje numatytoms aplinkybėms. Todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.

Tačiau J. Tarasevičienė atkreipė dėmesį, kad pats kredito gavėjas turi aktyviai ginti savo teises. Vartojimo kredito sutarčiai taikomi bendrieji civilinius teisinius santykius reguliuojantys principai. Taigi ir kredito gavėjo įsipareigojimai pagal sutartį turėtų būti vykdomi laikantis joje nustatytų sąlygų, sutartis turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiaujant.

Paskolos – įskoloms dengti

Tarpusavio skolinimo bendrovė „MANU“ pareiškė suteiksianti galimybę į skolų liūną patekusiems gyventojams iš jo išbristi. Padengti kreditams, paimtiems iš greitųjų kreditų bendrovių už 100 proc. metinių palūkanų, ši teigė skolinsianti už 15 proc. vidutines palūkanas.

Skelbiama, kad kas trečias dirbantis Lietuvos gyventojas yra paėmęs greitąjį kreditą, o trečdalis jų jau turi reikalų su antstoliais. Trečdalio prisiimtų kreditų grąžinimas buvo pradelstas daugiau nei 90 dienų, bendra tokių įskolų suma siekė 95 mln. eurų. Greitųjų kreditų verslas iš milžiniškų palūkanų ir kitų mokesčių kasmet esą susirenka mažiausiai trečdalį milijardo eurų pajamų.

R. Paukštės manymu, naujas rinkos žaidėjas, siūlantis įskolų perfinansavimo galimybę, yra naudingas. Pirmiausia dėl to, kad į skolas įklimpusiems leidžia susimažinti palūkanas ir pasiskolinti „garbingesnėmis sąlygomis“. Be to, skatina konkurenciją rinkoje.

Jo teigimu, perfinansavimas nereiškia, kad vartotojas pasiskolina iš dar vienos įmonės ir užsineria dar vieną finansinę kilpą. Tai esą normali praktika, kuria naudojasi ir bankų klientai. Pavyzdžiui, būstui paskolą su 4–5 proc. palūkanomis paėmęs asmuo vėliau gali kreiptis į kitą banką dėl paskolos už 2 procentus. Grąžinus paskolą pirmajam skolintojui, jam lieka pigesnė paskola.

Pašnekovas neatmetė, kad rinkoje gali atsirasti ir daugiau refinansavimo galimybę teikiančių žaidėjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"