TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išjudino stambūs investuotojai

2012 06 01 7:36

Artimiausi keleri metai Kauno laisvajai ekonominei zonai (LEZ) gali būti lemtingi.

"Planuojame daug spartesnę LEZ plėtrą nei ji vyko iki šiol. Parengiamieji darbai jau atlikti", - patikino UAB "Kauno LEZ valdymas" direktorius Vytautas Petružis.

Milijardinės investicijos

Jo teigimu, į LEZ teritoriją jau investuota 187 mln. litų, tačiau per kelerius artimiausius metus zonoje norinčios įsikurti bendrovės sutartyse nurodė savo veiklai pradėti išleisiančios daugiau nei milijardą litų.

V.Petružis pasakojo, kad tai - rekordinės investicijos, kurių pavyks pasiekti pritraukus tokias kompanijas kaip "Fortum Heat Lietuva" ir "Enwipellets". Pirmoji, išsinuomojusi 4,7 hektarų žemės sklypą, dar metų pradžioje oficialiai pranešė, jog Kauno LEZ už 690 mln. litų statys kogeneracinę jėgainę, kurioje pagamintą šilumą planuojama tiekti miesto ir rajono vartotojams. Tuo metu "Enwipellets" ketina gaminti kuro granules. Į 2,63 hektaro plotą minėtoji bendrovė yra suplanavusi investuoti 131 mln. litų.

Pasak "Kauno LEZ valdymas" vadovo, nuo derybų su investuotojais pradžios iki sutarčių pasirašymo ir realaus darbų atlikimo praeina nemažai laiko. Todėl su tokio masto projektais nedirbantiems asmenims gali atrodyti, kad viskas vyksta pernelyg lėtai.

"Šiuo metu užimta tik 7 proc. LEZ teritorijos. Tad verslui plėtotis tikrai yra kur", - patikino V.Petružis.

"Kauno LEZ valdymas" yra pritraukęs 13 investuotojų. Septyni projektai - galutinai įgyvendinti. Trys iš šių įmonių zonoje ketina dar plėsti savo veiklą. 8 mln. jau investavusi "Ryterna Group" yra pasirašiusi sutartį dar dėl 10 mln. litų. Įmonė Kauno LEZ teritorijoje plečia savo gamybos bazę.

Kompanijos "Finnfoam" 51,4 mln. litų investicija turėtų padidėti iki 100 mln. litų, o "Baltic Fish Export" - nuo 2,5 mln. iki 12 mln. litų. "Tai reiškia, kad pakaunėje įsikūrusi laisvoji ekonominė zona investuotojams yra patraukli", - patikino UAB "Kauno LEZ valdymas" rinkodaros direktorė Ugnė Urniežiūtė.

Projektams ieškoma klientų

534 hektarus ploto užimanti Kauno LEZ padalyta į tris projektus - gamybos ir logistikos teritoriją, verslo gatvę bei oro parką. Pastarajame kol kas nėra įsikūrusi nė viena įmonė. Trijų kilometrų ilgio bendrą ribą su Kauno oro uosto sklypu turinti vietovė, pasak V.Petružio, labiausiai domina su aviacija ir krovinių gabenimu bei skirstymu susijusius verslininkus.

"Kauno LEZ valdymas" vadovas užsiminė, kad jau yra gautos techninės sąlygos pirmojo oro parko investuotojo detaliajam planui rengti. Kol kas V.Petružis apie būsimą partnerį neatskleidžia jokios informacijos. "Sutarties pasirašymo laikas artėja. Tikimės, kad taip ir nutiks. Tada galėsime daugiau papasakoti apie naują investuotoją", - tvirtino pašnekovas.

Anot jo, skirta 11,25 mln. litų Europos Sąjungos parama apie 60 hektarų oro parko teritorijai sutvarkyti ir išplėtoti, infrastruktūrai įrengti ir pritaikyti ją verslui. V.Petružio teigimu, kol kas su oro uostu besiribojanti zona nebuvo labai patraukli dėl vienintelio trūkumo - nėra tiesioginės jungties su pakilimo taku.

"Atrodo, šią problemą baigiame išspręsti, ir oro parko investuotojai galės patekti tiesiai į pakilimo taką išvengdami muitinės procedūrų", - pasakojo valdymo įmonės direktorius. Iš viso oro parkas ateityje užims 240 hektarų sklypą.

Kol kas nežinoma, kada pajudės investicijos verslo gatvėje, kurioje siūloma 13 žemės sklypų pastatų kompleksams. V.Petružis teigė, kad verslininkai į biurų statinius investuoti neskuba, kol rinkoje vyrauja pernelyg mažos patalpų nuomos kainos. "Tačiau situacija stabilizuojasi. Tie, kurie per krizės piką mėgino biurų patalpas kuo pigiau išnuomoti tikėdamiesi taip mažinti skolas bankams, dabar atsigauna ir pradeda didinti už paslaugas prašomas kainas", - patikino Kauno LEZ atstovas.

Anot jo, stambias įmones įsikurti LEZ skatina daugelis dalykų - paruošti sklypai, sutvarkyti dokumentai, atstovavimas valdiškose institucijose ir mokesčių lengvatos. Tie, kurie į LEZ investuoja bent milijoną eurų, pirmus šešerius metus nemoka pelno mokesčio ir dar 10 metų jis būna perpus mažesnis nei kitiems verslo subjektams. Investuotojai išvengia ir nekilnojamojo turto mokesčio.

Finansinė nauda

Anot UAB "Aconitum" generalinio direktoriaus Vinco Viliaus, per metus LEZ įsikūrusi bendrovė sutaupo apie 1,5 mln. litų nekilnojamojo turto mokesčio. Tai leidžia kompanijai sparčiau plėtoti savo veiklą ir investuoti į naujų vaistų kūrimą.

"Naują produktą sukurti ir pristatyti jį rinkai gali užtrukti septynerius metus ir kainuoti apie 2,5 mln. litų. Buvimas LEZ‘ mums leidžia laisviau kvėpuoti", - patikino verslininkas.

UAB "Elinta" atstovas Laurynas Jokužis patikino, kad laisva ekonominė zona yra strategiškai patogioje vietoje, kur ima koncentruotis gamybos įmonės ir kuriantieji intelektualius produktus.

Kauno oro uosto komercijos vadovė Jūratė Baltrušaitytė sakė, kad plėtra vyksta ne tik LEZ, bet ir pačioje tarptautinio oro uosto zonoje, kur išnuomoti trys sklypai orlaivių priežiūros ir remonto angarų statybai. Vienas iš jų turėtų užimti net 8 tūkst. kvadratinių metrų ir į jį vienu metu tilps net penki lėktuvai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"