TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Iškabos dygsta gatvėje

2012 06 13 7:22

Leidimas išorinei reklaminei iškabai kainuoja penkis kartus mažiau negu bauda už savavališką reklamą. Bet verslininkai tam ryžtasi, pritrūkę kantrybės ją derinti pagal neaiškius kriterijus. Vien sostinėje šiemet nustatyta du kartus daugiau tokių pažeidimų negu pernai per visus metus.

LŽ skaitytoja Milda pasakojo, kad jos gyvenamajame mikrorajone Vilniuje ilgą laiką buvusi uždaryta kirpykla žinią apie atnaujintą veiklą pranešė lauke prie savo durų pastačiusi mažutį reklaminį stovą. "Kadangi virš durų tebekabojo senas neveikusio salono pavadinimas, būčiau ėjusi ir praėjusi pro šalį, jeigu ne tas stovintis skydas gatvėje. Užėjusi radau naują kirpėjų komandą. Kai paklausiau jų, kodėl nauja įmonė nekeičia salono pavadinimo, jos atsakė, kad negali to daryti, nes bijo sulaukti baudos. Pirmą kartą išgirdau, jog, pradėjęs verslą, negali virš savo durų pasikabinti pavadinimo", - stebėjosi ji.

Renkasi baudas

Pasirodo, verslininkai negali paprastai pastatyti savo paslaugų reklamos skydo net ir prie durų.

Vilniaus miesto savivaldybė šiemet nustatė 645 pažeidėjus, kurie neįsigiję leidimo įsirengė išorines reklamines iškabas, pernai per metus jų nustatyta 253.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis  specialistas Antonas Nikitinas sakė, kad sostinėje nėra vietų, kuriose iškaboms su įstaigų pavadinimais egzistuotų kokie nors ypatingi draudimai. "Visa reklama, kabinama mieste, turi būti derinama su savivaldybe. Tai numato miesto tarybos priimtos Išorinės vaizdinės reklamos taisyklės. Taigi dėl iškabos reikia kreiptis į savivaldybę, ją suderinti ir gauti leidimą. Jeigu tai saugoma zona, reikalingas papildomas derinimas su kultūros paveldo instancijomis", - aiškino A.Nikitinas.

Jis sakė, kad leidimas kainuoja kelis kartus pigiau nei skiriama bauda jo neturintiesiems. Rinkliavos dydis metams už leidimo išdavimą iškabai, kurios plotas neviršija 25 kv. m,  yra 100 litų, 5 metams - 500 litų.

Nors leidimai ir nebrangūs, baudų už jų neturėjimą skiriama vis daugiau. Pirmą kartą pagautas iškabą be leidimo pakabinęs patalpų savininkas moka mažiausiai 500 litų baudą.

"Nustačius pažeidimą pirmą kartą, atsakingas asmuo baudžiamas nuo 500 iki 1000 litų dydžio bauda. Jeigu per metus nuo šio pažeidimo asmuo nusižengia antrą ir daugiau kartų, apylinkės teismo nutartimi jam skiriama nuo 1000 iki 2000 litų bauda. Kokios įmonės nekreipia dėmesio į reikalavimą gauti leidimus iškaboms, statistikos nevedame - tai yra labai įvairių įstaigų pažeidimai", - pasakojo A.Nikitinas.

Neaiškūs kriterijai

Kaune veikiančios reklamos gamybos agentūros UAB "Dizrega" direktorius Audrius Navickas sakė, jog patys valdininkai kalti dėl to, kad netekę kantrybės verslininkai savavališkai išsikabina iškabas. "Visai neseniai mes patys derinome iškabos projektą klientui Vilniuje ir gavome atsakymą - "nesuderinta". Aiškaus motyvo, kas konkrečiai netinka Vilniaus savivaldybei, atsakyme neradau. Ir Kaune anksčiau leidimus skirdavo valdininkė, kuri savo sprendimus aiškindavo dviem žodžiais: "gražu" arba "negražu". Laimei, situacija pasikeitė, tačiau vis dar nėra aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų derinamos išorinės reklaminės iškabos. Juk klientai jas naudoja tam, kad išsiskirtų ir patrauktų vartotojus, o ne liktų nepastebėti. Kodėl televizijos reklamai užtenka žinoti, ko negalima daryti, o iškaboms galioja kažkas daugiau", - bandė pateisinti verslininkų elgesį direktorius.  

Jis pridūrė, kad iškaboms derinti reikia pateikti krūvas dokumentų, valdininkai būna apkrauti darbu, todėl leidimo gavimas trunka tris ir daugiau mėnesių. Jeigu iškabos reikia miesto centre, papildomai trunka jos derinimas su paminklosaugos valdininkais.

Baltijos reklamos gamintojų asociacijos prezidentas Ruslanas Aleksandravičius tikino, kad maždaug kas penkta iškaba Lietuvoje yra nelegali. Klientams atsibosta laukti, kada valdininkams patiks jų siūlomas variantas, nes esą visiškai neaišku, kas yra leidžiama išorinėje reklaminėje iškaboje, o kas - ne.

"Problema ta, jog nėra jokių aiškių taisyklių, kas leidžiama iškaboje, o kas - ne. Egzistuoja didžiulė terpė valdininkų subjektyvumui derinant iškabas, yra labai daug "jeigu". Antai jeigu pastate yra kaimynų, reikia gauti visų jų sutikimus iškabai kabinti, jei bendrija - reikia jos narių sutikimo. Jeigu ant pastato jau yra reklaminių iškabų, naująją reikia derinti kompleksiškai su jau kabančiomis reklamomis. Be to, pavadinimas gali neatitikti lietuvių kalbos reikalavimų arba reklaminis sprendimas tiesiog nepatiks vyriausiajam miesto dailininkui, kuris gali pareikalauti pakeisti pavadinimo šriftą, spalvą, dydį ir pan. Būna, kad pasiūlytas variantas jam tiesiog negražus arba tiesiog, jo nuomone, nedera prie pastato fasado", - vardijo sąlygas asociacijos prezidentas.

R.Aleksandravičius pastebėjo, kad verslininkai nėra nusiteikę loteriją primenančiam ir kelis mėnesius trunkančiam iškabų derinimo procesui - susidūrę su daugybe reikalavimų, jie numoja ranka ir renkasi verčiau mokėti baudą, negu pradėti veiklą be iškabos. "Dažniausiai taip nutinka, kai derinimo procedūra dėl įvairių priežasčių užsitęsia, o baro, restorano, biuro ar parduotuvės data būna jau paskelbta. Dėl užtrukusio iškabos derinimo verslininkai nenori atidėti atidarymo datos, nes tai gali reikšti negautas pajamas. Juk reklama ant fasado yra gyvybiškai būtina, nes kai jos nėra, žmonės tiesiog neužeina", - aiškino R.Aleksandravičius.

Kita problema, anot jo, kad reklamos gamybos veikla nėra licencijuojama, todėl tuo esą naudojasi vienadienės reklamos agentūros arba įmonės. Jos parduoda klientams pagamintą išorinę reklamą apgaudamos juos - įtikina verslininkus, kad jokių reikalavimų neva nėra. "Jos tiesiog neįvykdo pažado suderinti iškabą savivaldybėje arba pateikia užsakovui klaidinančius derinimo terminus ir skaičius", - atskleidė konkurentų nesąžiningumą reklamos specialistas.

Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė sakė, kad pernai Šiauliuose išorinės reklamos įrengimo taisyklių pažeidimų protokolų surašyta 12, šiemet per penkis mėnesius - jau 7. Tarp nubaustųjų yra keli prekybos centrai. Ji teigė, kad nuo šių metų kovo pasikeitė šių taisyklių nuostatos - nebeliko reikalavimo derinti tipinės išorinės reklamos vaizdinių. "Taigi iškabų derinimo procesas supaprastėjo", - tikino V.Pelenienė.

SKAIČIAI

Už išorinės vaizdinės reklamos taisyklių pažeidimą surašyta protokolų:

  Vilnius        Kaunas    Šiauliai

2011 m.     253    33    12

2012 m. sausis-gegužė    645    73    7

Šaltinis: Savivaldybių duomenys

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Verslininkai negali savavališkai pastatyti savo paslaugų reklamos skydo net ir prie durų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"