TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Iškasenų naudą sunaikins mokesčiai

2010 12 11 0:00
Drastiškai padidinus mokestį už naudingąsias iškasenas, įmonės žlugtų, o žmonės liktų be darbo.
LŽ archyvo nuotrauka

Seimas iki pavasario atidėjo sprendimą kelis kartus padidinti mokesčius už lietuviškus gamtos išteklius. Tuo metu gavyba užsiimančios įmonės nerimsta nežinioje - dėl naujų mokesčių jų produkcijos kaina kitąmet pašoktų, o tai jas vestų tiesiai į bankrotą.

Seimo Aplinkos komitetas pasiūlė kelis kartus padidinti mokestį už naudingąsias iškasenas. Dėl to kai kurių iš jų kainos gali pašokti 6 kartus. Šįmet už naudingąsias iškasenas į biudžetą tikimasi gauti 22 mln. litų mokesčių. Juos pakėlus biudžetas per metus neva gautų papildomai 36 mln. litų.

Seimo nario Jono Šimėno parengtomis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisomis mokestį už durpes siūloma padidinti nuo 0,62 lito iki 3,30 lito už kubinį metrą, už anhidritą - nuo 3,04 litų už kubinį metrą iki 6 litų, už dolomitą - nuo 1,3 lito iki 6 litų, už smėlį stiklui gaminti - nuo 4 litų iki 30 litų, už kitą smėlį - nuo 0,5 lito iki 1,6 lito, o už žvyrą - nuo 0,6 lito iki 3,15 lito.

Argumentuojama tuo, kad didelė dalis lietuviškų durpių eksportuojama - neva uždirbtais pinigais reikia solidariai dalytis. Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad naudingosios iškasenos "turėtų duoti daugiau naudos ne tik verslui, kuris jas iškasa, bet ir valstybei bei visuomenei".

Bet šios pramonės šakos įmonės teigia, kad taip drastiškai padidinus mokestį už naudingąsias iškasenas jos žlugtų, o žmonės liktų be darbo.

Skriaus kaimą

"Trys litai mokesčių už kubinį metrą durpių yra tikrai daug", - sako Jonas Kantautas, UAB "Durpeta" generalinis direktorius. Jeigu dėl mokesčių šios produkcijos kaina pakiltų 5 kartus, tuo tikrai pasinaudos ir rinką užims kaimynai latviai bei estai, o vietinės gavybos įmonės žlugs.

Po 2009 metų "naktinio" mokesčių pakeitimo "Durpeta" turėjo atleisti 8 proc. darbuotojų. Manoma, kad dar pakėlus mokesčius už išteklius ir kylant produkcijos kainoms, darbo gali netekti dar 15 proc. darbuotojų. "Durpeta" teigia esanti didžiausiu darbdaviu Kupiškio rajone ir vienu didžiausių darbdavių Švenčionių, Šiaulių ir Telšių rajonuose. Jos filialai išsidėstę kaimo vietovėse ir sukuria jose daugumą darbo vietų. Atleidimai šiuose rajonuose papildytų socialiai remtinų žmonių būrį. "Durpetos" vadovas teigia, kad dauguma darbuotojų yra siauros specializacijos arba dirba nekvalifikuotus darbus - jie neras kitų darbo vietų.

Be to, šios bendrovės generalinio direktoriaus manymu, nepriimtinas vienodas mokesčio tarifo kėlimas visoms durpėms - jos esą skiriasi pagal įvairias savybes ir galimybę eksportuoti. Antai juodosios durpės naudojamos kurui gaminti. O, pavyzdžiui, mažaskaidės durpės yra brangiausios ir beveik visos eksportuojamos.

Brangs keliai

Ne vien iškasenų gavyba užsiimančios įmonės mano, kad neišmintinga drastiškai kelti mokesčius. Rasa Čepienė, "Panevėžio kelių" atstovė ryšiams su visuomene, teigia, jog 60-70 kelininkų projektų išlaidų sudaro medžiagos. Dėl mokesčių šuolio pakilus vietinių iškasenų kainai, kelių projektai taip pat pabrangs maždaug 5 kartus. "Pagrindinis mūsų užsakovas - savivaldybės ir kiti viešojo sektoriaus subjektai, - teigia R.Čepienė. - Taip valstybė viena ranka kelia mokesčius siekdama biudžeto pajamų, o kita daugiau moka už paslaugas." Pasak jos, tokie sprendimai kenkia ir pačiai valstybei - gali pablogėti kelių būklė ir sumažėti krovinių tranzito jais srautai. Be to, visoms kelių įmonėms problemų iškils dėl ilgametėse sutartyse numatytų kainų - niekas nekompensuos netikėtai išaugusių medžiagų išlaidų. Todėl, kaip sako R.Čepienė, kelininkai yra šokiruoti tokio šio sektoriaus interesų nepaisymo.

Baltarusijos pelnas

Dėl naujų mokesčių tarifų pakilus iškastinių medžiagų kainoms, jas gali tekti importuoti iš užsienio. Pasak ekspertų, tai neigiamai veiks šalies importo ir eksporto balansą. Vienas labiausiai tikėtinų pigesnių žaliavų įsigijimo kelių veda į Baltarusiją. Šios valstybės medžiagos kol kas neatitinka Europos kokybės standartų. Bet, kaip sako R.Čepienė, pas mus pakilus kainoms, kaimynai galėtų sau leisti investuoti į europinių sertifikatų gavimą. Net vėliau parduodant medžiagas Lietuvai jų verslas būtų pelningas. Pasienio įmonės esą jau dabar perka žaliavas iš arčiau esančios šalies.

Ne vien kelininkai dairosi į mūsų kaimynų karjerus. "Panevėžio stiklas" jau turi seniai pramintus takus į Baltarusiją. Prieš porą metų jie pradėjo bendradarbiauti su mūsų krašto iškasenų gavėjais. Taip teigia Daiva Virdžiūnienė, "Panevėžio stiklo" ekonomikos skyriaus vedėja. Tačiau Lietuvoje pakilus žaliavų kainai, jis galės ir turės lengvai grįžti prie bendradarbiavimo su baltarusiais. "Produkcijos savikaina kils, tačiau mes neturime galimybių žymiai kelti gaminių kainų", - teigia D.Virdžiūnienė. Stiklo gamintojus esą skriaudžia ir dideli alkoholio akcizai - kylant šių gėrimų kainoms, krinta jų pardavimas, todėl reikia mažiau stiklo butelių.

Didintų antrą kartą

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), palyginęs mokesčio tarifus, galiojusius iki 2010 metų ir siūlomus įvesti kitąmet, priėjo išvadą, kad mokesčio tarifas didėtų daugiau nei 4 kartus. Toks mokesčio didinimas esą neturėtų precedento ir viršytų visus iki šiol vykdytus mokesčių tarifo didinimus.

LLRI teigia, kad dabar neperdirbtas išteklius sudaro apie 30 proc. perdirbto produkto pardavimo kainos. Tai reiškia, kad mokestis už gamtos išteklius dabar sudaro ne 5 proc., o apie 60 proc. nuo neperdirbto ištekliaus vertės, kurią ir siekiama apmokestinti. Siūlomas mokesčio tarifo didinimas esą reikštų, kad neperdirbtas išteklius būtų apmokestinamas daugiau nei 100 procentų. "Šiuo metu naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje kaip tik sulėtėjusi ar net sustojusi. Turimais duomenimis, per pirmąjį 2010 metų ketvirtį gavyba krito apie 62 proc.", - teigia LLRI, remdamasis Lietuvos karjerų asociacijos duomenimis. Mat gavybos pramonei esą atsiliepė dėl ekonominės situacijos sulėtėjusi ar net sustojusi statybos pramonė. Be to, nuo 2010 metų sausio 1 dienos įsigaliojo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo priedo redakcija, kuri mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifus jau šiemet padidino beveik dvigubai. "Esant tokioms sąlygoms, smarkiai didinamas mokestis už naudingąsias iškasenas bus neabejotinai žalingas gavybos įmonėms", - daro išvadą LLRI ekspertai.

Faktai

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, Lietuvoje kasybos veiklą deklaravusios 187 įmonės.

Iki šių metų spalio 31 dienos mokesčių skola valstybei buvo priskaičiuota 35 iš šių bendrovių. Tai sudaro apie 1,9 mln. litų. Taip pat kai kurioms kasybos įmonėms priskaičiuota 170 tūkst. litų delspinigių.

VMI teigimu, per pastaruosius dvejus metus atlikti 9 kasybos veiklą deklaravusių mokesčių mokėtojų mokestiniai patikrinimai. 2008 metais buvo 5 patikrinimai, per juos priskaičiuota 30,6 tūkst. litų mokesčių, baudų ir delspinigių. 2009 metais jų buvo tik 2, per juos priskaičiuota 161,3 tūkst. litų. Per šių metų 9 mėnesius atlikus dar 2 patikrinimus mokesčių, baudų ir delspinigių pasipylė už 573,9 tūkst. litų.

Tokios didėjančios nuobaudos galėtų parodyti, kad kasybos bendrovės susiduria su sunkiais laikais ir bando įvairiais būdais stiprinti savo pozicijas. Pavyzdžiui, tikrinant vieną kompaniją paaiškėjo, kad jos klientams išduodamose sąskaitose iškasenų kainos kartais sumažintos nuo 4 iki 33 kartų. Įmonei teko sumokėti 139 tūkst. litų mokesčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"