TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išliko stipriausios ir jau gauna pelno

2010 12 30 0:00
Tradicinio verslo - maisto pramonės, tekstilės ar baldų gamybos - atstovai jau nusiteikę gana optimistiškai.
LŽ archyvo nuotrauka

Bankrotų bangai iššlavus įmones, kurios nepajėgė prisitaikyti prie gerokai sudėtingesnių rinkos sąlygų, dauguma išlikusiųjų jau demonstruoja geresnius finansinius rodiklius ir dirba pelningai. Tačiau pelnas per mažas, kad greitai būtų galima pradėti daugiau investuoti į gamybos modernizavimą ar kelti darbuotojų atlyginimus.

Lietuvos įmonių pelningumo rodikliai trečiąjį šių metų ketvirtį buvo panašūs kaip prieš aštuonerius metus - 2003-iaisiais, kai šalies ūkis galutinai išsigydė 1998-ųjų Rusijos ekonominės krizės padarytas žaizdas.

Statistikos departamento (SD) skaičiavimais, 2010 metų trečiąjį ketvirtį 62,3 proc. Lietuvos įmonių dirbo pelningai, o vidutinis visų jų pelningumas (ikimokestinio pelno (nuostolio) ir pajamų, gautų pardavus prekes bei paslaugas, santykis) jau buvo teigiamas ir siekė 4,4 procento. Tačiau beveik pusė kitų šalies bendrovių pernai dirbo nuostolingai. Jų vidutinis pelningumas sudarė 1,2 procento.

"Įmonių finansinių rodiklių tendencijos teikia vilčių, kad padėtis taisosi, bankrotų banga senka. Įmonės, kurios susidūrė su finansinėmis problemomis, arba sustabdė veiklą, arba turėjo persitvarkyti. Išliko tos, kurioms pavyko adaptuotis ir išgyventi pasikeitusiomis sąlygomis", - gerėjančius įmonių finansinius rezultatus LŽ aiškino Indrė Genytė-Pikčienė, banko "DnB NORD" vyresnioji analitikė.

Skaičiai vis dar kuklūs

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrovių pelnas iš viso siekė 1,9 mlrd. litų, t. y. buvo 2,1 karto didesnis nei pernai tuo pačiu metu (0,9 mlrd. litų). Tačiau, kaip pažymi analitikai, pagerėjimas gana kuklus, nes lyginama su šalies ūkiui ypač sunkiais 2009-aisiais, kai įmonių pelnas buvo itin sumenkęs.

Palyginkime - ikikrizinių 2007 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos įmonės gavo 4,4 mlrd. ikimokestinio pelno, o vidutinis jų pelningumas buvo 9,9 procento. Tuo metu geriausius rezultatus rodė vėliau krizės skaudžiausiai paliesti sektoriai - statybos, transporto ir logistikos, viešbučių ir restoranų.

"Statistika fiksuoja didesnį pelną, nurodo, kad daugiau įmonių dirba pelningai. Tai gali reikšti, jog žengtas žingsnelis lipant iš duobės. Tačiau nereikia užmiršti, kad statistikos užfiksuotas pagerėjimas daugeliui bendrovių gali būti visai menkas. Jei pernai įmonės pelnas buvo 10 litų, o šiemet - 12 litų, tikrai negalima sakyti, kad ji daug uždirbo", - pabrėžė Daiva Rakauskaitė, Lietuvos finansų analitikų asociacijos prezidentė.

Trečiąjį šių metų ketvirtį įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 42,5 mlrd. litų - buvo 12,2 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau jei lygintume su tuo pačiu laikotarpiu 2008-aisiais (56 mlrd. litų.), jos gerokai mažesnės. Kaip nurodo SD, šiemet daugelio ūkio sektorių įmonės dirbo pelningai, bet daugiausia pelno gavo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei sausumos transporto bendrovės. Antrąjį šių metų ketvirtį nuostolingai dirbusios miškininkystės ir medienos ruošos, rafinuotų naftos produktų gamybos įmonės trečiąjį ketvirtį jau turėjo pelno. Daugiausia pajamų prarado monopolininkai - elektros, dujų, šilumos tiekėjai. O pelningai pradėjusios dirbti pastatų statybos įmonės trečiąjį ketvirtį vėl brido į nuostolius.

"Iš pramonės lūkesčių indekso, kurį skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), matyti, kad nebeliko sektorių, kuriems būtų itin sunku. Įmonės teigia, jog viskas yra neblogai. Net tradicinis verslas, toks kaip maisto pramonė, tekstilė ar baldų gamyba, nusiteikęs gana optimistiškai", - LŽ informavo Sigitas Besagirskas, LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius.

"Nors pelnas nedidelis, jo yra, tad situacija gerėja. Po truputį atsigauna ir Lietuvos vartojimo rinka. Juk žmonėms reikia vartoti - neišvengiamai tenka pirkti ir batų, ir drabužių. Tiesa, maisto produktų vartojimas ne toks optimistinis. Be to, ir žmonės šiek tiek nusiramino - turintieji darbą truputį drąsiau leidžia pinigus. Vidaus vartojimą kelia ir iš užsienio giminaičiams siunčiamos lėšos", - atsigavimo prielaidas vardijo D.Rakauskaitė.

Kita vertus, įmonės ne visada linkusios rodyti pelną, kad nereikėtų mokėti pelno mokesčio, todėl rezultatai galėtų būti geresni, nei rodo statistika. "Jei pelno mokestis Lietuvoje būtų mažesnis, jei reinvestuojamam pelnui būtų taikomos lengvatos, greičiausiai matytume kitokius rezultatus. Ne paslaptis, jog bendrovės padidina sąnaudas, sukilnoja veiklą grupės įmonėse, kad pelnas būtų ties nuliu. Esame taip sureguliavę mokesčių sistemą, kad verčiame įmones gudrauti", - neslėpė S.Besagirskas.

Trapios viltys

Nors vidaus vartojimas pamažu atsigauna, pagrindinis šalies ūkio variklis ir toliau išlieka gerokai padidėjęs lietuviškų gaminių eksportas. Tačiau ekspertai įspėja, kad džiaugtis gerėjančiais rezultatais reikia atsargiai. "Įmonės rodo, jog sugeba prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, eina į naujas rinkas, bet visos pažymi, kad eksporto atsigavimas - trapus. Eksporto partneriai kol kas nelinkę sudaryti ilgalaikių kontraktų, dažniausiai vyrauja vienkartiniai užsakymai, todėl daug įmonių gyvena apimtos nežinios", - tvirtino S.Besagirskas.

Lietuvos pramonė šiuo metu užsienyje parduoda apie 60 proc. produkcijos, tačiau jai gali kirsti prognozuojamas paklausos mažėjimas svarbiausiose rinkose - Vakarų ir Rytų Europoje. "Tiek Europos centrinis bankas, tiek tarptautiniai ekonomistai vis dažniau primena, kad vadinamasis atsargų papildymo laikotarpis - kai po krizės pildomos išsekusios atsargos ir dėl to smarkiai padidėja paklausa, - eina į pabaigą. Nežinia, ar dar ilgai eksporto varikliukas lems Lietuvos ūkio augimą", - nurodė I.Genytė-Pikčienė.

Ateityje, anot S.Besagirsko, reikėtų laukti neužtikrinto šalies ūkio augimo. "Ir toliau teks labiausiai kliautis eksportu, kuris tempia ekonomiką iš liūno. Laikykime kumščius, kad nepaaiškėtų, jog dar kokia ES valstybė turi finansinių problemų ir pagrindinėms mūsų eksporto partnerėms - Vokietijai, Didžiajai Britanijai, Skandinavijos šalims - reikia ją skubiai gelbėti, taip sumažinant savo perkamąją galią", - pabrėžė jis.

Apsieis be dividendų

Palengva didėjantis Lietuvos įmonių pelnas greičiausiai bus panaudotas investicijoms į gamybos modernizavimą ir galbūt į paklausiausių specialybių darbuotojų atlyginimų didinimą. "Bendrovės, kurių pelnas auga, bus priverstos nemokėti akcininkams dividendų, o nukreipti lėšas į gamybos modernizavimą ir atlyginimų kėlimą patiems reikalingiausiems specialistams, nes jau dabar jų trūksta. Antraip įmonės pralaimės konkurencinę kovą", - prognozavo S.Besagirskas.

Tai, anot jo, ypač aktualu informacinių technologijų, chemijos, baldų, tekstilės pramonėje, kur itin aštriai konkuruojama technologijomis. Juo labiau kad nemažai įmonių technologiškai pradeda atsilikti - blogėjant finansinei situacijai į gamybos priemones investuojama gerokai mažiau nei ikikriziniais metais. Kaip rodo pramonės įmonių vadovų spalio-lapkričio mėnesių apklausos rezultatai, investicijos į gamybos priemones šiemet, palyginti su 2009-aisiais, mažėjo, tiesa, ne taip smarkiai nei prieš metus. Dauguma pramonės įmonių vadovų prognozuoja, kad 2011-aisiais investicijos didės - taip teigia 37 proc. jų, kad mažės - 8 procentai. 12 proc. vadovų investuoti nenumato.

Kiti ekspertai investicijų proveržio prielaidų dar nemato. "Dauguma įmonių gana santūriai kuria investavimo planus, nes ateitis nėra užtikrinta. Kita vertus, nesama ir šaltinių, iš kurių jos galėtų investuoti. Pelningumo rodikliai rodo, kad savų lėšų, kurias galima būtų skirti investicijoms, dar nėra daug, o kredito rinka - gana sekli, nes bankai tebeturi nemažai probleminių klientų", - aiškino I.Genytė-Pikčienė.

Pasak D.Rakauskaitės, "gerais ikikriziniais laikais" buvo labai daug investuota į įvairią įrangą, todėl įmonės greičiausiai sieks pirma panaudoti tai, ką jau turi, o tik tada mąstys apie naujas investicijas. "Nedidelėms bendrovėms kitąsyk patogiau kai kuriuos

darbus užsisakyti pas tuos, kurie turi reikiamą įrangą, nei pačioms ją pirkti", - svarstė analitikė.

D.Rakauskaitė priminė, kad įmonėms sunkmečiu bankrutuojant nemažai įrangos buvo parduota į užsienį, todėl Lietuvos ekonomikai atsigaunant jos gali tekti pirkti iš naujo. "Atrodo, situacijai taisantis Lietuvos įmonės nebegalės nusipirkti geros naudotos įrangos, kaip tai darė po Rusijos krizės. Jos tiesiog nebėra, nes nuo 2004-ųjų daug Europos bendrovių perkėlė gamybą į Azijos šalis. O naujos įrangos įmonės neįpirks", - sakė ji. Taigi greito investavimo proveržio D.Rakauskaitė neprognozuoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"