TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išmaniajam telefonui – 20 metų

2016 08 27 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Milijardai žmonių visame pasaulyje negali įsivaizduoti gyvenimo be išmaniojo telefono. Tačiau retas prisimena, kad šis technikos stebuklas pasirodė vos prieš 20 metų. Į kišeninį kompiuterį panašus pirmasis išmanusis telefonas pasirodė 1996 metų rugpjūtį, o Lietuvoje – praėjus keturiems mėnesiams, kai jį išvydo vartotojai Vakarų Europoje, ir kainavo 3 tūkst. litų (870 eurų).

Išmanieji telefonai iš esmės pakeitė ne tik telekomunikacijų bendrovių teikiamų paslaugų paketus ir kainodarą, bet ir vartotojų įpročius ar net gyvenimo būdą. Šiandien telefonu naršome internete, skaitome laikraščius ir atsiskaitome už paslaugas. Akivaizdu, kad išmaniojo telefono potencialas toli gražu neišnaudotas, paslaugų jam bus kuriama vis daugiau.

Telekomunikacijų bendrovių teigimu, šiuo metu daugiau kaip 90 proc. visų Lietuvoje įsigyjamų telefonų yra išmanieji.

„Nokia 9110“, dešinėje – „Nokia 9000“./„Lietuvos žinių“ archyvo nuotraukos

Priminė kompiuterį

Pirmasis išmanusis telefonas „Nokia 900 Communicator“ buvo tarsi mažas kompiuteris: į jį buvo įdiegtos biuro programos, interneto ieškiklis ir galimybė siųsti faksą. Telefonas su atlenkiamu dangčiu svėrė 397 gramus, vėlesnė jo versija „Nokia 9110“ jau buvo gerokai lengvesnė. Pirmasis išmanusis telefonas turėjo 8 megabaitus (MB) atminties, iš jų 4 MB užėmė aplikacijos, 2 MB – programinė atmintis ir 2 MB – vartotojo duomenys. Vakaruose parduotuvių lentynose „Nokia 900“ pasirodė 1996 metų rugpjūčio 15 dieną. Telefonas kartu su operatoriaus siūlomu mokėjimo planu kainavo apie 800 dolerių.

Lietuvoje šis telefonas pasirodė po kelių mėnesių. 1997 metų sausio pradžioje „Nokia 9000 Communicator“ pradėjo prekiauti telekomunikacijų bendrovė „Bitė“. Bendrovės korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovė Žana Jakevičienė „Lietuvos žinioms“ sakė, jog tikslių duomenų, kiek telefonas kainavo, „Bitė“ nebeturi, tačiau tuo metu jo kaina galėjo būti apie 3000 litų.

„Omnitel“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis prisimena, kad „Nokia 9000“ tuo metu dažniausiai būdavo vadinamas „Nokia komunikatoriumi“. Bendrovė juo prekiauti pradėjo maždaug 1998 metais. „Tele2“ pirmasis įrenginys, kurį galima vadinti išmaniuoju, taip pat buvo telefonas „Nokia“, ir tai, kaip prisimena bendrovės korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas, įvyko 2005 metais.

Pirmasis išmanusis telefonas priminė kišeninį kompiuterį./„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Internetas kišenėje

Šiuo metu maždaug 85 proc. „Omnitel“ nuperkamų telefonų yra išmanieji. „Išmaniųjų dalis būtų dar didesnė, bet kai kurie klientai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, vis dar renkasi įprastus mygtukinius telefonus. Dažniausiai „Omnitel“ klientai renkasi „Samsung“, „Huawei“ ir „Apple“ išmaniuosius telefonus“, – sakė jis.

Daugiau nei 90 proc. visų „Bitėje“ naujų perkamų telefonų yra išmanieji. O vieni paklausiausių telefonų – „Samsung“ gamintojo, dažniausiai tai A ir S klasės naujieji modeliai. Panaši situacija ir „Tele2“, šioje bendrovėje 4 iš 5 parduodamų telefonų yra išmanieji.

Ką jie pakeitė? „Visų pirma, šalia įprastų balso ir SMS žinučių paslaugų atsirado ir išpopuliarėjo trečioji – duomenų perdavimas. Anksčiau jis buvo ribotas, mat žmonės mobiliuoju internetu naudojosi tik kompiuteriuose, dažniausiai nešiojamuosiuose. Atsiradus – ir atpigus tiek, kad tapo prieinami kiekvienam – išmaniesiems, internetas atkeliavo į kiekvieno mūsų kišenes“, – pažymėjo A. Baranauskas.

Įvyko ir daug kitų pokyčių, kuriuos lėmė išmaniojo telefono atsiradimas ir tai, kad šiandien jį gali įsigyti beveik kiekvienas. „Matome, kad žmonės naujienas skaito išmaniuosiuose. Bankų paslaugomis naudojasi išmaniuosiuose. Draudimą įsigyja išmaniaisiais. Net TV galima žiūrėti išmaniaisiais. Daugybė paslaugų, kurioms anksčiau turėdavome skirti laiko, šiandien tapo labiau prieinamos. Ir šis procesas tik spartės – kuo daugiau žmonių turės išmaniuosius telefonus, tuo didesnė verslo dalis siūlys jiems paslaugas tuose pačiuose išmaniuosiuose. Savo ruožtu „Tele2“ ir toliau užtikrins platų padengimą, geras kainas ir puikią kokybę – viską, ko reikia, kad vartotojai galėtų naudotis paslaugomis per išmaniuosius telefonus“, – tikino pašnekovas.

Ž. Jakevičienės nuomone, išmaniųjų telefonų paplitimas paskatino kurti naujas paslaugas ir produktus, kurie tapo gerokai pigesni. Anot jos, visi naujieji „Bitės“ planai apima ir interneto duomenų paketą, o neseniai bendrovė pristatė naujus planus, kuriuose interneto duomenys, suteikiami vienam mėnesiui, skaičiuojami nebe megabaitaitais, o gigabaitais (GB). „Anksčiau vartotojams visiškai pakakdavo kelių šimtų megabaitų duomenų per mėnesį, o dabar poreikiai auga“, – pabrėžė ji.

Su naujais planais, priklausomai nuo pasirinkto plano, vartotojai nemokamai gauna dar vieną svarbią paslaugą – mobilųjį parašą. „Su šia paslauga galima per keletą minučių sutvarkyti daug asmeninių ir verslo reikalų, pavyzdžiui, atlikti mokėjimo pavedimus, sutvarkyti dokumentus VMI ar „Sodroje“, pateikti paraiškas dėl išmokų ar pašalpų, užsisakyti dokumentus, deklaruoti gyvenamąją vietą, ir kita“, – dėstė pašnekovė.

A. Stasiulaitis pažymėjo, kad klientai išmaniaisiais žiūri vaizdo įrašus, dalijasi savo gyvenimo akimirkomis socialiniuose tinkluose. O muzikos failus telefone pakeitė muzikos transliacijos internete.

Prireikė apsaugos

Naujieji išmanieji telefonai atnešė ne tik naujas galimybes, bet ir pavojų naudotis jais ne pagal kliento finansines galimybes. Mat populiarėjant išmaniesiems telefonams mobiliojo ryšio bendrovėms vis daugiau pelno duoda ne balso skambučiai ir SMS žinutės, o interneto duomenų perdavimas.

Už fiksuotą mėnesio mokestį įmonės vis dažniau suteikia mokėjimo planus, leidžiančius neribotą laiką skambinti į visus Lietuvos tinklus bei nevaržomai siųsti trumpąsias žinutes. O mėnesio mokesčio dydis nustatomas pagal tai, kokį maksimalų kiekį duomenų per mėnesį klientas parsisiunčia – 1 ar 4, ar daugiau GB.

Interneto duomenų siuntimas turi konkrečią kainą, paprastai duomenis siųstis savoje šalyje kainuoja pigiau negu užsienyje. Kad šios taisyklės nepaisymas gali finansiškai sužlugdyti klientą, parodė atvejis JAV.

2011 metų spalio mėnesį amerikietės Celinos Aarons iš Floridos gyvenimas staiga apvirto aukštyn kojomis. Moteris patyrė šoką išvydusi 201 tūkst. dolerių mėnesio sąskaitą už išmanųjį telefoną. Ir tai nebuvo jokia operatoriaus klaida. Būtent už tokią sumą amerikietė siuntė SMS ir interneto duomenų per atostogas Kanadoje.

Pasirodo, kad du Celios broliai buvo kurčnebyliai. Lengviausias būdas su jais susisiekti – rašyti SMS. Įprastai Aarons sąskaita per mėnesį siekė 175 dolerius. Tačiau kai ji kartu su broliuku Shamiru išvyko dviejų savaičių atostogų į Kanadą, nesumojo pakeisti mokėjimo plano į tarptautinį.

Sesuo ir broliukai iš viso per šį laiką išsiuntė 2 tūkst. pranešimų, krovė ir dalijosi begalę vaizdo siužetų, nors vieno jų atsisiuntimas neretai kainavo 2 tūkst. dolerių ir daugiau. Grįžusi namo ir išvydusi sąskaitą, moteris aiktelėjo. Supratusi ką padarė, ji tik verkė ir kartojo: „Mano gyvenimas baigtas.“ Už 201 tūkst. dolerių šeima JAV galėtų įsigyti namą. Galiausiai telefono operatorė pasigailėjo nelaimingos šeimos ir sumažino sąskaitą iki 2,5 tūkst. dolerių bei leido ją sumokėti per 6 mėnesius.

Klientams Lietuvoje bendrovės siūlo įvairias apsaugos programas nuo tokių netikėtumų . Antai „Omnitel“ su kai kuriais mokėjimo planais siūlo sąskaitos kontrolės funkciją – išnaudojęs savo pasirinktą mėnesio duomenų kiekį, mobiliuoju internetu vartotojas naudojasi nemokamai, tačiau mažesne sparta. Šių metų vasario mėnesį bendrovė pasiūlė Baltijos ir Šiaurės šalyse telefonu naudotis pagal savo mokėjimo planą Lietuvoje. Tai lėmė, kad klientų tarptinklinių duomenų, skambučių ir SMS naudojimas šiose šalyse išaugo dešimtis kartų.

Užsienyje operatorės pataria dažniau naudotis nemokamu Wi-Fi ryšiu, mat juo gaunami duomenys į sąskaitas neįtraukiami, į jas patenka tik duomenys, kurie buvo perduodami naudojantis operatorių tinklais.

Trūksta išmanumo

Nenorėjęs prisistatyti vienos mobiliojo ryšio įmonės specialistas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad kartu su atpigusiais išmaniaisiais telefonais į rinką atėjo daug naujų vartotojų, neturinčių jokio supratimo, kaip veikia mobilusis internetas, iš kur atsiranda duomenys. Dažnas nenutuokiama, kad parsisiųstos pokalbių, nuotraukų dalijimosi ar orų prognozių programėlės, elektroninis paštas kaskart prie interneto patys prisijungia, automatiškai sinchronizuojasi bei siunčiasi duomenis, klientui to net nežinant.

„Prieš kiekvieną kelionę į užsienį ištrinu pusę programėlių savo telefone arba išjungiu sinchronizavimą. Taupymo sumetimais geriau jas laikinai atjungti ar naudoti rankinį būdą prisijungti. Turime suprasti, kad sesija prasideda ne tik tada, kai paspaudžiu aplikaciją, bet ir automatiškai, jeigu kitaip nenustatyta. Taupumo sumetimais verta kartais peržiūrėti visų savo programėlių nustatymus“, – patarė IT specialistas.

ĮDOMŪS FAKTAI

Didžiulė galia

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai gerokai „sulyso“. Jie tapo plonesni ir lengvesni, tačiau jų galimybės gerokai išaugo: šiuolaikinių išmaniųjų telefonų skaičiavimo galia yra didesnė negu kompiuterio, kuris padėjo JAV erdvėlaiviui „Apollo 11“ atlikti pirmąjį pilotuojamą kosminį skrydį į Mėnulį.

Įkrauti – į tualetą

Didžiosios Britanijos mokslininkai išrado kuro elementą, kuris „viso labo per vieną apsilankymą tualete“ (būtent taip suformuotas įrenginio darbo principas) pajėgus pagaminti energiją išmaniajam telefonui. Elektros energiją iš šlapimo generuoja ypatingos bakterijos. Atrodo, kad 100 tūkst. britų eina teisingu keliu: būtent tiek išmaniųjų telefonų per metu Didžiojoje Britanijoje netyčia išmetama į klozetą.

Gelbėja tropikus

Daugelis išmaniųjų telefonų priedų neleidžia nuobodžiauti jų savininkams. Tačiau kai kurie jų praverčia geriems tikslams, pavyzdžiui, Indonezijoje išmanieji telefonai padeda kovoti su neteisėtu miško kirtimu. Specialus priedas atpažįsta benzininio pjūklo garsą ir automatiškai siunčia pavojaus signalą.

Orų prognozės

Grupės „OpenSignal“ tyrėjai nustatė, kad sensoriai, kurie telefonuose su „Android“ operacine sistema matuoja temperatūrą, apšvietimą ir oro slėgį, gali rinkti gana tikslius duomenis. Tai labai patogu. Galbūt kišeniniai kompiuterai greitai patys galės prognozuoti orus.

Kasdien daugėja

Pasaulyje šiuo metu naudojama apie 2 mlrd. išmaniųjų telefonų vartotojų, ir šis skaičius nuolat auga. Pirmąjį 2016 metų ketvirtį parduota 349 mln. naujų išmaniųjų telefonų. Palyginti su praėjusiais metais, jų parduota 4 proc. daugiau. Populiariausias parduodamas telefonas yra „Samsung Galaxy 7“, po jo eina „Apple“ produktai „iPhone 6s“ ir „iPhone 6s Plus“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"