TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išmokos patraukliau už legalias pajamas

2010 10 23 0:00
Statistikos duomenimis, vidutines pajamas gaunantys gyventojai didžiausią dalį išlaidų skiria maistui.
LŽ archyvo nuotrauka

Daug žmonių Lietuvoje dirba neoficialiai, nes socialinė sistema šiuo metu palankesnė bedarbiams. Tuo metu vidutines pajamas gaunantys žmonės daugiausia pinigų išleidžia maistui. Tai atskleidė "Spinter tyrimai" atliktas šalies namų ūkių finansinės padėties tyrimas.

"Net ketvirtadalio šalies gyventojų visos šeimos pajamos nesiekia net 1 tūkst. litų. Pusė darbo biržoje užsiregistravusių bedarbių užsidirba papildomų pajamų, tačiau oficialiai įsidarbinti nenori dėl darbdavio spaudimo ir siūlomų mažesnių atlyginimų nei socialinės pašalpos", - atskleidė finansų ekspertai.

"Swedbank" Asmeninių finansų instituto užsakymu rugsėjo mėnesį "Spinter tyrimai" atliko namų ūkių finansinės situacijos ir finansinių įsipareigojimų tyrimą, skirtą šiandienei Lietuvos namų ūkių finansinei situacijai po dvejų ekonomikos nuosmukio metų įvertinti. Tyrimo metu visoje Lietuvoje iš viso apklausti 1003 respondentai nuo 18 iki 75 metų.

Daugiausia pinigų - maistui

"Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė teigė, kad nuo 2008 metų vienam namų ūkio nariui pajamos sumažėjo nuo 927 iki 838 litų. Ji pažymėjo, kad pagal vidutines pajamas net ketvirtadalis namų ūkių turi iki 1 tūkst. litų pajamų.

"Jeigu būtume detalesni, minėto ketvirtadalio namų ūkių vidutinių pajamų vidurkis šiuo metu yra 786 litai. Pastebėjome, kad kaimo vietovėse žmonės gauna mažesnes pajamas nei didžiųjų miestų gyventojai. Taigi tolstant nuo miestų mažėja pajamos ir šie namų ūkiai labiau priklausomi nuo įvairių socialinių išmokų", - dėstė ji.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad vidutinės viso namų ūkio išlaidos per mėnesį siekia 1637 litus. Namų ūkio išlaidų struktūroje didžiausią dalį sudaro maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai - 34 proc., būsto išlaikymas - 17 proc. ir išlaidos transportui, degalams - 8 procentus.

Daugiau nei 2,5 tūkst. litų pajamų gaunantys namų ūkiai absoliučia suma maistui ir nealkoholiniams gėrimams išleidžia 3 kartus daugiau nei gaunantieji iki 1000 litų.

"Tai gali reikšti, kad didesnių pajamų namų ūkiai perka brangesnius, kokybiškesnius, įvairesnius maisto produktus, taip pat rečiau planuoja apsipirkimą, todėl į jų krepšelius patenka nenumatytų pirkinių. Aukštesnio pajamų lygio namų ūkiai daugiau išlaidų skiria ir komfortui kurti: transportui, ryšių, televizijos, informacinių technologijų mokesčiams, drabužiams, avalynei, laisvalaikiui", - samprotavo finansų ekspertė.

Pasak O.Bložienės, lyginant situaciją su 2008 metais, matyti, kad išaugo būsto nuomai bei švietimui skirtos išlaidos, tačiau mažėjo išlaidos aprangai ir avalynei. Išlaidų sumažėjimą esą galėjo lemti ne tik gyventojų įpročių pasikeitimas, bet ir kritusios šių prekių kainos.

"Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos namų ūkių taupymo norma arba procentai, kiek šalies gyventojai gali skirti taupyti, yra 4,5 proc. nuo pajamų, tačiau tik 41 proc. gali atidėti dalį pinigų taupyti. Pastarieji taupydami atideda apie 11 proc. savo pajamų, tai sudaro apie 308 litus", - dėstė ji.

Namų šeimininkės - skolininkės

Anot O.Bložienės, 27 proc. visų namų ūkių turi finansinių įsipareigojimų, dažniausiai tokių namų ūkių pajamos viršija 2,5 tūkst. litų, o iš didesnes pajamas gaunančiųjų finansinių įsipareigojimų turi kas antras namų ūkis. Kone kas 10 namų ūkis, turintis finansinių įsipareigojimų, neturi jokių pajamų ir yra bedarbiai.

"Pasibaigus vienokiems ar kitokiems paskolų pertvarkymams ir atidėjimams, neturintys užtikrintų pajamų gyventojai su finansinėmis problemomis gali susidurti kitais metais. Tuo tarpu namų ūkiai, kurių pagrindinis pajamų gavėjas yra "namų šeimininkė", dažniausiai pajamas gauna iš įvairių socialinių pašalpų ir net 22 proc. tokių pašalpų gavėjų turi finansinių įsipareigojimų", - sakė O.Bložienė.

Jos teigimu, 44 proc. penkių didžiųjų miestų gyventojų mano, kad jie gyvena žemiau vidutinio lygio, tuo metu kaimo gyventojai savo situaciją vertina geriau - net 60 proc. respondentų nurodė, kad gyvena vidutiniškai, nors jų pajamos bei išlaidos gerokai mažesnės nei miestiečių. O.Bložienės teigimu, kaime gyvenančių žmonių išlaidos sudaro 60 proc. miesto gyventojų išlaidų.

"Apklausoje dalyvavę 18 proc. didžiųjų miestų gyventojų nurodė gyvenantys skurdžiai, o kaimuose skurdžiai gyvena 9 proc. žmonių. Pasikeitimas, lyginant su 2008 metais, didelis, ypač vidutinio gyvenimo lygio tarpe", - dėstė ji.

Finansų ekspertė pažymėjo, kad vidutiniškai gyvenantys žmonės gauna (visas namų ūkis) 2133 litų mėnesio pajamas, o skurdžiai - 1174 litus.

Nelegaliai užsidirba pusė bedarbių

Tyrimo metu buvo domėtasi ir nedirbančių asmenų pajamomis. Net 54 proc. tyrime dalyvavusių oficialaus darbo neturinčių asmenų nurodė, kad gauna su įvairia darbine veikla susijusių pajamų. 32 proc. apklaustųjų nurodė, kad didžiausią pajamų dalį sudaro pajamos iš atsitiktinių darbų Lietuvoje, o 18 proc. bedarbių dirba nuolatinius arba reguliarius, tačiau nelegalius darbus. Dar po 6 proc. bedarbių pajamų gauna, kaip prisipažįsta, iš savo versliuko (t. y. nesamdomo darbo) ir iš trumpalaikių darbų užsienyje.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Žilvinas Šilėnas teigė, kad šio tyrimo duomenys patvirtina ir LLRI skaičiavimus dėl klestinčios šalyje šešėlinės ekonomikos, kuri sudaro apie trečdalį visos ekonomikos. Jis pažymėjo, kad tai turėtų būti rimtas signalas valdžios atstovams. Anot Ž.Šilėno, negerai, kai socialinė sistema palankesnė nedirbantiems asmenims. Būtina peržiūrėti socialinių pašalpų skirstymą gyventojams, vieniems jas sumažinti, kitiems - galbūt padidinti.

"Nerimą kelia tai, kad dėl mokestinės aplinkos arba verslo sąlygų trečdalis ekonomikos eina į šešėlį. Tai, kad kas penktas bedarbis turi neoficialių pajamų, reiškia neigiamą nuosprendį Lietuvos socialinio aprūpinimo sistemai, kuriai išleidžiama daugiausia pinigų valstybės biudžete", - dėstė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"