TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išorinį uostą stumdo popieriuje

2012 06 28 8:02

Iki šiol ne kartą atlikti ekspertų tyrimai, kur ir kada Lietuva turėtų kurti antrąjį pramoninį jūrų kompleksą, institucijų entuziazmą pakėlė į aukštesnį lygį. Bus užsakomi nauji galimos statybos poveikio planai ir analizės.

Lietuvos teritorijos bendrajame plane giliavandenio uosto, arba išorinio, kaip jis imtas vadinti pastaruoju metu, vieta numatyta prie Melnragės, už Klaipėdos uosto vartų. Ją dar 2003 metais parinko japonai, nemokamai atlikę tokio uosto statybos galimybių studiją.

Tačiau pastaruoju metu valstybės institucijoms apsisprendus įvykių neskubinti, o išnaudoti dabartinio uosto galimybes ir naują objektą nustumti toliau nuo Klaipėdos, bendrąjį planą tenka papildyti jame neatspindėta jūrine dalimi - pažymėti uosto vietą prie Būtingės.

Šį darbą atliekanti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra viešai pažadėjo baigti tokią užduotį šių metų gruodį, nors numatytas formalus terminas - metais vėliau.

Skelbs naują konkursą

Klaipėdos uosto direkcijai, pasak jos vadovo Eugenijaus Gentvilo, teko nutraukti sutartį su kompanijos "Inros Lackner AG" konsultantais, kurie 2011 metais rengė Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. Jie nagrinėjo 3 alternatyvas. Pernai rugsėjį, Uosto plėtojimo tarybai pritarus teikti prioritetą Būtingei, Aplinkos ministerija nutarė keisti procedūrų tvarką. Pagal jos išvadas, atsižvelgiant į tarpvalstybinių konsultacijų su Latvija poreikį, nurodyta parengti giliavandenio uosto Būtingėje specialųjį planą ir strateginį pasekmių vertinimą. O tai sutartyje su konsultantais nebuvę numatyta. Tad dabar uosto direkcija ruošia konkurso, per kurį turi būti parinktas naujas rangovas, užduotį. Tam reikalingas susisiekimo ministro įsakymas ir pinigai, o jų šių metų direkcijos sąmatoje nenumatyta. Todėl tikėtina, kad specialusis planas ir strateginių pasekmių vertinimo ataskaita, net jei dar šiemet bus skirta lėšų, dėl ilgų konkurso procedūrų ir didelio kiekio nagrinėjamos medžiagos bus parengti ne anksčiau kaip po metų.

Sprendžiant iš E.Gentvilo abejonių, ar latvių aplinkosaugos institucijos duos sutikimą statyti uostą konkurentą Būtingėje, galima įtarti, jog iki techninio planavimo teks nueiti kryžiaus kelius. Neatmetama versija, kad netolimoje ateityje mūsų šalis gali sugrįžti prie pradinių svarstymų. Gal todėl Aplinkos ministerija naujiems konsultantams kelia užduotį atlikti abiejų giliavandenio uosto vietų - Melnragės ir Būtingės - strateginį pasekmių vertinimą.

Pernai Klaipėdoje vokiečių konsultantų kartu su Lietuvos partneriais nuveiktas darbas, vertintas 2,9 mln. litų, buvo apmokėtas Europos Sąjungos pinigais. Už juos parengtos 2 studijos. Antroji - kompleksinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros programa iki 2030 metų. Nors Uosto plėtojimo taryba birželio 22 dieną pritarė programos ataskaitai, dėl neišspręstų suskystintų dujų terminalo finansavimo klausimų ir galimo jo poveikio ekonominei Smeltės pusiasalio plėtrai ekspertų išvados atrodo menkavertės. Uostininkai gūžčioja pečiais matydami, kad studijoms išleidžiami milijonai dėl nederintų žinybinių planų praranda prasmę.

Žvilgsnis iš šalies

"Inros Lackner AG" konsultantai pabrėžia, jog šiuo metu Klaipėdoje pasiektas investicijų pikas gali pasikartoti po 2018 metų, kai prireiks atnaujinti praėjusį dešimtmetį ar anksčiau pastatytas krantines bei imtis plėtoti Smeltės pusiasalį. Du rodikliai - investicijos ir krovos rezultatas - nubraižytoje kreivėje rodo tiesioginę priklausomybę.

Pagal prognozes Smeltės pusiasalyje glūdi didžiausias uosto krovos prieaugis, nors šis projektas turi neigiamą finansinę dabartinę vertę. Dėl tos vietos plėtros uosto investicijos būtų didžiausios, palyginti su kitais projektais, siektų maždaug 1,5 mlrd. litų, nes tektų rekonstruoti molus ir platinti laivybos kanalą dvipusiam eismui. Ši papildoma investicijos dalis, remiantis anksčiau atliktos uosto įplaukos modernizacijos analogija, gali siekti 250 mln. litų.

Pagal investicijų lygį ir rinkos analizę ekspertai sukūrė 2 uosto scenarijus: greitesnio augimo, prognozuojant 2015 metais apie 50 mln. tonų ir 2030 metais - daugiau 80 mln. tonų apyvartą, bei atitinkamai 10 mln. tonų mažesnius laikotarpio rezultatus. Pastarasis scenarijus - 40 mln. tonų 2015-aisiais - gali būti labiau tikėtinas, žvelgiant į šiais metais smuktelėjusį krovos lygį, nors ekspertai pagrindiniu laiko pirmąjį. Per 5 mėnesius perkrauta 14 mln. tonų krovinių, 8,4 proc., arba 1,3 mln. tonų, mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Dabar orientuojamasi į rekordinę praėjusių metų apyvartą - 36 mln. tonų.

Dėl suskystintų dujų importo terminalui reikalingų išlaidų stabdomi investiciniai projektai, ypač Smeltės pusiasalyje, taptų akmeniu prie kojos uostui kopiant į naujas krovos aukštumas. Net ir dujų terminalo projektų rengėja kompanija "Sweco Lietuva", teigianti, jog į terminalą atplaukiantys dujovežiai laivybą trikdys tik retkarčiais, viešai pripažino, kad Smeltės pusiasalyje dirbančioms kompanijoms teks derintis prie naujo kaimyno veiklos. Panaši situacija ir dėl konsultantų siūlymo šiaurinėje dalyje naftininkams statyti vadinamąją nulinę krantinę. Jai išleisti maždaug 32 mln. litų, kaip skaičiuojama, greitai pritrauktų į uostą naują srautą pinigų. Tačiau krantinės statyba, anot Danijos laivybos ekspertų, modeliavusių dujų tanklaivio įplaukimą į Klaipėdos uostą, taip pat nepageidautina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"