TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išorinio uosto planavimas sklando išilgai pakrantės

2015 10 14 6:00
Malmėje dirbtiniu būdu suformuotos uosto teritorijos sutvirtinamos statybiniu laužu. Vidos Bortelienės nuotraukos

Politiniai debatai jau antrą dešimtmetį trukdo priimti tvirtą ekonominį sprendimą dėl Lietuvos uosto teritorijų jūroje. Tokius planus kitos šalys numato žvelgdamos į viso ūkio perspektyvą ir jų nekeičia.

Projektavimo bendrovė „Sweco Lietuva“ su partneriais rugpjūčio mėnesį pradėjo rengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrąjį planą, kurį pristatyti visuomenei turėtų 2017-ųjų pavasarį, baigiantis 22 mėnesių trukmės sutarties terminui. Techninėse sąlygose numatyta, kad teks sukurti koncepciją, brėžinius bei ataskaitą sprendiniams pagrįsti ir bendrąjį planą pristatyti Klaipėdos miesto tarybai, kitoms suinteresuotoms institucijoms. Ilgametė tokių pristatymų patirtis rodo, kad nesant išankstinio partijų susitarimo, koks buvo SGD terminalo statybos atveju, tarp valstybės ir miesto visuomenės interesų kalamas politinis pleištas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo Arvydo Vaitkaus teigimu, projektuotojai turės rengti koncepciją 25 metų laikotarpiui ir nagrinėti dvi vietos alternatyvas, Melnragėje ir Būtingėje, pagal ekonominio naudingumo kriterijus, atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūras. Geriausios vietos paieškos vyksta jau ne pirmą kartą.

Prieš metus atidarytas trečiasis kruizinis Kopenhagos terminalas gali priimti po 10 tūkst. atvykstančių ir išvykstančių keleivių per dieną.

Tas pats rebusas

Rengiant koncepciją teks išanalizuoti išorinio uosto plėtros scenarijus, kuriuos buvo perengę ankstesnių studijų rangovai: Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra 2001 metais ir vokiečių bendrovės „Inros Lacner“ konsorciumas su Baltijos šalių konsultantais 2011 metais. Neabejotinai „Sweco“ įtrauks ir dalį medžiagos, naudotos 2014 metais rengiant Klaipėdos uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo planą, pagal kurį numatyta plėtoti pietines Klaipėdos uosto teritorijas, arti 1000 hektarų, perstatyti molus ir naujas krantines. Po 20 metų, pagal parengtą scenarijų, Klaipėdos uoste planuojama krauti iki 89 mln. tonų krovinių – bent dvigubai daugiau nei dabar.

Būtent tokio pasirinkimo – uosto plėtros į pietus, anksčiau nesiūlė japonai ir ne itin rekomendavo vokiečiai.

Tačiau Melnragės variantą griežtai atmetė miesto politikai, kurių nuomonė ne itin pasikeitusi ir dabar. Naujo uosto statybą kurį laiką pristabdė uosto bendrovės, besibaiminančios, kad tokiu atveju dabartinė uosto infrastruktūra gali būti palikta be investicijų.

Būtingės variantas visada, tiek pirmąkart rengiant studiją maždaug 1994 metais, tiek vėliau, buvo vertinamas kaip kone dvigubai brangesnis dėl būtinos sukurti infrastruktūros krante: elektros linijų, geležinkelio mazgo, kelių. Panašią nuomonę kartą yra išdėsčiusi ir „Sweco“, kai rinko vietą SGD terminalui.

Prieštaravimų dėl Būtingės pareikštų ir latviai, Liepojos ir Ventspilio pašonėje visiškai nepageidaujantys naujo konkurento, ne kartą anksčiau rodę nepasitenkinimą vos pajudėjus iš sąstingio Šventosios uosto projektui.

Uosto teritorijų planavimo posūkis Būtingės link įkvėptų Šventosios gyvenvietei vilčių atšildyti nekilnojamojo turto projektus, išbarstytus pakrantės pušynuose. Ir galbūt derintųsi prie planų jūroje statyti vėjo jėgainių parkus, kuriems krante taip pat reikės infrastruktūros.

Krovinių daugėja

Prieš rengiant didelius uostų projektus jų užsakovai užduoda sau klausimą – kas bus kraunama ir iš kur tekės srautai? Anksčiau įvardyti Klaipėdos uoste papildomi milijonai buvo siejami su Kinija ir Baltarusija. Ir tos prognozės pamažu pildosi. Antai šiomis dienomis pasirašyti du memorandumai su Kinijos bendrove „China Merchants Group“ (CMG). Vieną jų Vyriausybėje pasirašė KVJUD generalinis direktorius A. Vaitkus ir CMG vykdomasis direktorius Bai Jingtao. Neoficialiomis žiniomis, kinai planuoja naudoti Klaipėdos Smeltės konteinerių terminalą kroviniams, gabenamiems pramonės parko statyboms Baltarusijoje.

Nors geopolitinė situacija trukdo įžvelgti Baltarusijos ekonomikos ateitį, tikima, kad kinų milžinės CMG atėjimas į šią valstybę sukels grandininę reakciją kinų investicijoms. Net ir be Kinijos krovinių, per šių metų pirmus 6 mėnesius tranzitinis krovinių vežimas iš Baltarusijos per Klaipėdos uostą, kaip skelbiama oficialiai, išaugo 8,6 proc. ir siekė 6,9 mln. tonų. Tarp Lietuvos ir Baltarusijos pernai vežta 15,5 mln. tonų krovinių, arba net 32,3 proc. viso krovinių srauto, šiemet per aštuonis mėnesius – 11,3 mln. tonų krovinių, arba 36,3 proc. visų vežtų krovinių.

Tad šiemet krovinių Klaipėdos uoste padaugėjus dešimtadaliu ir panašiu tempu apyvartai kylant aukštyn, padvigubinti apyvartą nuo 38 mln. tonų – ne fantastinė išmonė. O tai reiškia, kad jeigu po dvejų metų idėja statyti uostą jūroje būtų sukritikuota ir dar kartą atmesta, užsakyti naujų studijų tektų dar ne kartą.

Naujoji Kopenhagos dalis kuriama dirbtiniu būdu užpilant pakrantę.

Užpila jūrą

Spalio pradžioje Klaipėdos žurnalistų aplankytame jungtiniame Kopenhagos-Malmės uoste, kaip ir anksčiau tokiose išvykose stebint kitų regiono uostų veiksmus, akivaizdi jūros pakrantės pritaikymo pažanga. Tiek Danijos, tiek Švedijos pusėje jūros plotai gruntu užpilami jau antrą dešimtmetį, lėtai ir apgalvotai, taupant lėšas priderinama prie kitos infrastruktūros statybų. Užuot derėjęsi su aplinkosaugininkais dėl leidimų gabenti valomų akvatorijų nuosėdas į jūrą, kaip iki šiol daroma Klaipėdos uoste, skandinavai visą smėlį verčia į suprojektuotus uosto terminalams vandens plotus, labai užterštą – neutralizuoja chemikalais ir įbetonuoja. Krantai sutvirtinami statybiniu laužu – tai būtų sunkiai tikėtina Lietuvoje, – akmenimis ir betono blokais.

Naujiems Kopenhagos uosto terminalams, kaip ir gyvenamųjų kvartalų teritorijoms, kurį laiką naudotas prieš 15 metų atidaryto Baltijos krantus sujungusio Oresundo tilto ir tunelio statybų laikotarpiu sukauptas gruntas ir iškastos uolienos. Šiuo metu mieste statoma antra metro atšaka – puiki galimybė uostui plėsti teritorijas, kuriose pernai buvo pastatytas trečiasis kruizinis terminalas, kita sklypo dalis bus išnuomota krovos operatoriams artimiausiu laiku.

Pasak Kopenhagos-Malmės uosto atstovo Švedijoje Gerto Norgaardo, Malmėje ilgiau nei 10 metų trukęs intensyvus dirbtinių teritorijų supylimo etapas iš esmės baigtas 2011 metais. Dalis žemės plotų iki šiol nenaudojama laukiant prekybos pakilimo rinkoje. Tačiau ten ir toliau kaupiamas gruntas, sklypo pakraščius tvirtinant statybų atliekomis, kad prireikus vietos uostui po 10 ar 20 metų nereikėtų sukti galvos, iš kur gauti žemės naujiems pakrančių terminalams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"