TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išorinis uostas: prioritetas Būtingei?

2011 08 17 0:00
Jau senokai žinoma, kad pigesnis uosto statybos variantas - Melnragėje - nepriimtinas vietos gyventojams, bet pasirinkus Būtingės projektą gali tekti išklausyti Latvijos ir Europos Komisijos nuomones.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Trečią kartą per 15 metų lietuviai svarsto išorinio giliavandenio uosto poreikį, šalies ir užsienio ekspertai jau nagrinėja galimas statybos vietas. Šį kartą, saugant pajūrio pliažus, "pirmauja" Būtingė.

Seniai žinoma, kad pigesnis uosto statybos variantas - Melnragė - nepriimtinas vietos gyventojams, bet pasirinkus Būtingės projektą gali tekti išklausyti nepalankias Latvijos ir Europos Komisijos nuomones.

Pernai gruodį buvo pasirašyta sutartis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) ir vokiečių kompanijos "Inros Lackner", audito ir konsultacijų bendrovės "Ernst & Young Baltic" bei tarptautinės konsultacijų bendrovės "Estonian, Latvian & Lithuanian Environment" dėl naujo uosto plėtros studijos. Ji numato, kad išorinio uosto statybos galimybės bus nagrinėjamos etapais iki 2012 metų pavasario. Viešas pirmosios tarpinės ataskaitos pristatymas, apie kurį daug rašyta spaudoje, sukėlė pajūrio gyventojų susidomėjimą. Vengdami nemotyvuotų neigiamų visuomenės vertinimų uosto naudotojai išreiškė pageidavimą viešai neskelbti šio darbo ataskaitos išvadų ir siūlymų tol, kol nebus parengti ir patvirtinti galutiniai studijos skaičiavimai.

Europos Sąjunga finansuoja pusę 2,9 mln. litų kainuojančios uosto plėtros studijos kainos. Pranešdamas neseniai vykusio Klaipėdos uosto tarybos posėdžio sprendimą dėl prioritetinės alternatyvos uosto vadovas Eugenijus Gentvilas, ko gero, atsižvelgė į šią aplinkybę, kad visas procesas turi būti viešas, ir verslininkams duotą "tylos įžadą" sulaužė.

Uostininkai pasirinko

E.Gentvilas agentūrai BNS teigė, kad išorinis jūrų uostas galėtų būti įrengtas Būtingėje, tarp Palangos ir sienos su Latvija, kur dabar veikia bendrovei "Orlen Lietuva" priklausantis naftos terminalas. Esą Klaipėdos uosto taryba pritarė, kad būtų rengiamas poveikio aplinkai vertinimas dėl išorinio uosto statybos Būtingėje. "Mes gauname parengtą uosto galimybių studiją su dviem alternatyvomis. Viena - Melnragėje, kita - Būtingėje. Prašau uosto tarybos apsispręsti, kur einame toliau. Gana netikėtai visi pasiūlo Būtingę. Melnragės variantas potencialiai pernelyg kontroversiškas. Rizika, kad jis nebus patvirtintas miesto taryboje ar aplinkos apsaugos specialistų, yra didžiulė. Uosto specialistai prioritetinę uostui vietą įžvelgia Būtingėje, nors ši statyba kainuotų apie 10 proc. brangiau", - aiškino E.Gentvilas. Jo teigimu, preliminariais galimybių studijos rengėjų skaičiavimais, išorinio uosto įrengimas Būtingėje atsieitų apie 4,22 mlrd. litų, o Melnragėje - 3,81 mlrd. litų.

Praplėsdamas šį komentarą KVJUD administracijos ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas LŽ aiškino, kad Būtingės varianto pasirinkimas - tai klaipėdiečių uostininkų nuomonė. "Viskas dar gali apsiversti. Galutinį sprendimą, kurią alternatyvą nagrinėti išsamiau ir kuriai vietai rengti poveikio aplinkai vertinimą, priims Uosto plėtojimo taryba, kuri rinksis į posėdį rugsėjo mėnesį. Kai variantas bus pasirinktas, bus parengtos uosto išdėstymo schemos, modeliuojami visi parametrai, pateikta naudos sąnaudų analizė. Paskutinis studijos etapas - pasiūlymai dėl uosto valdymo. Bet mums dabar reikėjo kad ir negalutinio pritarimo, nes darbą reikia tęsti", - aiškino A.Drungilas.

Palanga už Būtingę

Palangos savivaldybė taip pat linksta prie šiaurinio projekto varianto, nes jį pasirinkus, vertinant vyraujančias jūros sroves, esą kiltų mažesnė grėsmė paplūdimiams. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus mano, kad tarp Latvijos sienos ir Būtingės naftos terminalo yra pakankamai teritorijos, kuri puikiai tiktų giliavandeniam uostui įrengti. "Tai kurortui būtų labai naudinga ne tik dėl naujų darbo vietų, bet ir ekonominiu požiūriu, nes nekilnojamojo turto ir kiti mokesčiai būtų gana nemaži. Be to, manyčiau, kad giliavandenis uostas Būtingėje padarytų mažiau žalos Palangos ir Karklės paplūdimiams, nei pastatytas Melnragėje. Bet kurie darbai jūroje ties Klaipėda dėl povandeninių vandens srovių Palangai būtų pakankamai pavojingi. Klaipėda veikiausiai taip pat liktų be Melnragės paplūdimių", - samprotavo Palangos valdžios atstovas.

Tačiau už Lietuvos sienos driekiasi Latvijos paplūdimiai. Be to, prie Būtingės yra nemenkas teritorijos NATURA 2000 plotas. Todėl uostininkų argumentas, kad Melnragės variantas būtų sudėtingesnis derinant procedūras su institucijomis ir Klaipėdos savivaldybe, nėra stiprus. Jeigu tektų aiškintis santykius su Latvija ir Europos Komisija, nežinia, ar pavyktų įtilpti į ekspertų apskaičiuotas kainas.

Vertėtų prisiminti Lenkijos atvejį, kai planuojant tiesti Augustavo aplinkkelį, Europos Komisija palaikė Žaliųjų organizaciją, reikalavusią išsaugoti NATURA 2000 teritoriją. 2007 metais turėjusios prasidėti statybos buvo sustabdytos, o dar po dvejų metų nuspręsta ieškoti kitos vietos. Kelio nėra iki šiol.

Tiesa, Lietuvos atveju naują uostą statyti ketinama ne už europinius pinigus, kaip Lenkijoje, o už privačių investuotojų lėšas.

Laikas sprendimams tirpsta

Dabartinių KVJUD ekspertų manymu, techninių kliūčių įgyvendinti vieną ar kitą alternatyvą nėra, tačiau viskas atsiremia į kainą. Anksčiau buvo skelbiama, kad naujas giliavandenis uostas dirbtinėje saloje galėtų kainuoti apie 2,3 mlrd. litų. Tuomet buvo remtasi Japonijos ekspertų dar 2003 metais parengta studija, kuri rekomendavo statyti išorinį uostą priešais Melnragę. Dar anksčiau Lietuvos specialistai, dalyvavę KVJUD paskelbtame konkurse, buvo parengę keletą Būtingės ir Šventosios uosto projektų, kurie taip ir liko dūlėti stalčiuose.

Dabartinė Susisiekimo ministerijos vadovybė nusprendė išorinio uosto vizijas atnaujinti. Taip pat apsispręsta iki paskutinio lašo išsemti Klaipėdos uosto galimybes ir tik paskui skverbtis į jūrą. Baiminamasi, kad per anksti pastačius naują uostą senasis gali likti pustuštis.

Šiuo metu KVJUD rengia ir antrąją, uosto plėtros iki 2030 metų, galimybių studiją, kurios preliminarios išvados rodo, kad Lietuvai kol kas nereikia išorinio uosto. Esą dar įmanoma padidinti apyvartą daugiau kaip trečdaliu - iki 50 mln. tonų. Šiemet uoste gali būti pasiekta 36 mln. tonų krova. Iki 2015 metų uosto kompanijos planuoja nemažai investuoti ir gerokai pagreitinti apsukas. Be to, užsienio ekspertai, nagrinėję pietinės uosto dalies plėtros perspektyvas, pažymėjo, kad 5-6 krantinių rezervas Smeltės pusiasalyje atsirastų tik tuo atveju, jeigu jų statybos neribotų suskystintų dujų terminalas.

Japonų ekspertai prognozavo, kad naujo uosto poreikį Lietuvą pajus po 2015 metų ne dėl išsekusių techninių uosto galimybių ar krantinių stygiaus, o dėl navigacijos sąlygų - dėl menko uosto vartų pralaidumo ir laivų prastovų. Vokiečių ekspertai įžvelgia, kad naujo uosto prireiks keleriais metais vėliau. Laiko pasirengti statyboms skirtumas visai nedidelis. Todėl Vyriausybė yra įpareigojusi Susisiekimo ministeriją parengti ir iki 2012 metų liepos 1 dienos patvirtinti Klaipėdos uosto plėtros parengiamųjų darbų planą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"