TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ispanija užsivėrė, į Graikiją plačiai atvertos durys

2012 05 28 7:49

Krizės krečiamoje Europoje lietuviams vienos darbo galimybės užsiveria, kitos - atsiveria: šiuo metu Ispanijoje lietuvių emigrantams nebeliko jokių šansų rasti darbo, bet ties bankroto riba svirduliuojanti Graikija sezoninių darbininkų laukia išskėstomis rankomis.

Ispanijoje ir Graikijoje šiuo metu yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES) nedarbo lygis: Ispanijoje siekia 24,1 proc., Graikijoje 21,7, o jaunimo nedarbo lygis svyruoja ties 51-52 proc. riba. Tačiau įsidarbinimo galimybės dviejose Pietų Europos valstybėse skiriasi.

Trečdaliu sumažėjo atlyginimas

Ispanijos valstybinėje poliklinikoje ir šalia jos esančioje ligoninėje dirbančiai lietuvei emigrantei 22 metų Limantei Rimkutei jos darbdaviai jau sumažino mėnesinį atlyginimą nuo 1000-1400 eurų (3452-4830 litų) iki 600 eurų (2070 litų). Pirmadienį ir penktadienį Limantė poliklinikoje dirba medicinos sesele, padeda gydytojui priimti pacientus, o savaitgaliais ligoninėje - medicinos sesers pavaduotoja. Kad įgytų šią specialybę, Limantė Ispanijoje mokėsi dvejus metus.

"Maždaug prieš metus darbdavys pasakė, kad yra du variantai: arba mane išmeta lauk - į darbo biržą, arba sumažina darbo krūvį, vadinasi, ir atlyginimą. Yra daug darbuotojų, kurios čia dirba daugelį metų, jų paprastai neatleisi, o aš naujokė, dirbu tik trejus metus, tad sutikau. Dabar per mėnesį dirbu tik 74 valandas ir gaunu 600 eurų. Su mažesniu krūviu ir atlyginimu teko susitaikyti ir mano kolegei iš Maroko. Tai susiję su krize, kai padėtis pagerės, tikiuosi, uždirbsiu daugiau", - pasakojo mergina.

Nors ir sumažėjo pajamos, Limantė neketina palikti Ispanijos - čia ji kuriasi ilgam. Merginos kalboje net juntamas lengvas ispaniškas akcentas, jai kartais tenka ilgiau paieškoti tinkamo lietuviško žodžio. "Aš - į Lietuvą? Tikrai ne, - nesusimąstydama atsako į klausimą, ar nežada išvykti iš Ispanijos. - Man labai patinka Ispanijoje. Mano darbas labai patinka. Taip, 600 eurų nėra daug, bet už juos gali sau kažką leisti, kiekvieną šeštadienį išvažiuoti į kokį nors restoraną valgyti. Taip, pabrango viskas, bet pragyventi užtenka. Sako, kad Lietuvoje viskas dar brangiau. Aš esu labai patenkinta, patinka žmonės, viskas."

Pasak Limantės, kai kurioms jos draugėms, taip pat imigrantėms, Ispanijoje dabar labai sunku. Viena jos draugė olandė, Ispanijoje gyvenanti nuo aštuonerių metų, universitete įgijo dietologės specialybę, bet neranda darbo. Be darbo ir kita Limantės draugė - ispanė pedagogė. "Darbų nėra - nei parduotuvėse, nei kavinėse. Kas darbą turi, laikosi. Bet susirasti darbą jo netekus beveik neįmanoma", - pasakojo mergina.

Tačiau, Limantės žiniomis, jaunimas šalies nepalieka. Kurie darbo negauna jau dvejus, trejus metus, gyvena iš valstybės pašalpų, kurios siekia iki 400 eurų (1380 litų).

Fabrikuose - daugiau ispanų

Limantės mama Reda Rimkienė jau tvirtai įleidusi šaknis Ispanijoje - gyvena čia jau 11 metų, o pastaruosius 4,5 metų dirba vištienos ir kalakutienos fabriko išpjaustymo ceche. Jos atlyginimų karpymo vajus nepalietė. Fabrike viršvalandžius ir šeštadieniais dirbantys darbininkai per mėnesį užsidirba iki 1200-1300 eurų (4140-4485 litai). Pasak Redos, fabrike atlyginimai per krizę nesumažėjo ir darbuotojai nebuvo atleidžiami.

Moteris pastebėjusi tik vieną permainą - anksčiau panašų į jos darbą daugiausia dirbdavo imigrantai. Jos bendradarbių kolektyvas gana margas: iš maždaug 300 darbininkų - lietuvių tik šešetas, o kiti atvykę iš Ekvadoro, Kolumbijos, Peru, Argentinos. O pastaruoju metu darbe prie konvejerio atsiranda vis daugiau ispanų. Anksčiau ispanai į darbą fabrike žiūrėdavo kreivai, mat darbas prasideda šeštą ryto, jis nelengvas.

"Dabar labai keičiasi darbuotojai. Daug žmonių ateina iš darbo biržos. Būna taip: metus dirba, susitvarko "popierius" ir vėl grįžta į darbo biržą, kuri vėl 4 mėnesius moka pašalpą. Po to dažniausiai juos vėl pakviečia į fabriką. Dabar jau ir ispanai nebebijo dirbti fabrike. Jų čia labai pagausėjo", - pasakojo Reda. Anot lietuvės, ispanai dabar griebiasi bet ko. "Jie dabar sutinka dirbti bet kokį darbą, nes tikrai sunku. Nėra darbų", - tikino ji.

Reda su dukterimi gyvena mažame Santa Barbaros miestelyje, maždaug už 200 kilometrų nuo Barselonos. 1200-1300 eurų algos Redai lyg ir užtenka.

"Pragyventi įmanoma", - nesigyrė pertekliumi moteris. Buto nuoma atsieina apie 300-350 eurų, tad kitoms išlaidoms tikrai šis tas lieka. Tačiau moteris prisipažino, kad krizės pasekmes jaučianti. Ispanijoje itin pabrango maisto produktai, degalai - beveik dvigubai: anksčiau 70-75 euro centų (2,41-2,58 lito) kainavęs litras dyzelino dabar kainuoja 1,42 euro (4,9 lito), benzinas - 1,46 euro (5,04 lito). Ispanams tai atrodo labai brangu.

Lietuvių, anot Redos, į Ispaniją dabar jau nebeatvyksta, priešingai - daug kas išvažiuoja. "Daugiausia išvyksta tie, kurie netenka darbo. Ypač dirbantieji sezoninius darbus: skinantys mandarinus, apelsinus. Šiuo metu jie darbus baigia - iki spalio pabaigos nėra jokio darbo. Anksčiau šiuo metu jie susirasdavo kitų lauko darbų. Dabar ispanai neturi pinigų samdytis darbininkų, stengiasi, kiek pajėgia, dirbti patys, kad tik nereikėtų samdyti", - liūdną žemės ūkio padėtį nušvietė pašnekovė.

Labiausiai nukentėjo statybos

Lietuvos Respublikos ambasadorė Ispanijoje Audra Plepytė Jara LŽ pasakojo, kad šioje šalyje labiausiai nukentėjo statybų sektorius ir su juo susijusios pramonės šakos bei verslai, kaip antai statybų medžiagų gamybos, nekilnojamojo turto, remonto, interjero dizaino ir kt. "Statybininkams darbo tikrai gerokai mažiau", - pasakojo ambasadorė.

Ispanijos žemės ūkis, pasak Lietuvos diplomatės, nukentėjo mažiau, produkcija auginama ir parduodama. Beveik nenukentėjo turizmo sektorius, tačiau darbą susirasti nėra paprasta net ir krizės nepaliestose ūkio šakose.

ES statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, kovo mėnesį nedarbas Ispanijoje siekė 24,1 proc. ir buvo didžiausias ES. "Ispanijos vyriausybė deda pastangas spręsti nedarbo problemą, bet artimiausiu metu ryškesnio pagerėjimo turbūt tikėtis neverta. Todėl tiek ispanams, tiek kitų šalių piliečiams įsidarbinti yra sudėtinga", - mano ambasadorė.

Jos teigimu, ispanų darbdaviams ne itin rūpi jų darbuotojų tautybė ar kilmė. "Ispanai darbdaviai darbuotojus renkasi pagal sugebėjimus dirbti, o ne pagal tautybę. Svarbi žmonių kvalifikacija. Aišku, mokantiesiems ispanų kalba atsiveria geresnės galimybės", - aiškino Lietuvos diplomatė.

Ambasadorės teigimu, Ispanijos darbo rinka šiek tiek kitokia nei, tarkime, Anglijos ar Vokietijos, kuriose vietiniai gyventojai nepretenduoja dirbti nekvalifikuotų darbų, juos palikdami atvykėliams iš Rytų Europos ar Azijos ir Afrikos šalių. "Ispanai dabar ieško bet kokio darbo, netgi ir mažai kvalifikuoto, kuris gerovės laikai dažniausiai būdavo paliekamas imigrantams", - sakė A.Plepytė Jara.

Jos žiniomis, ispanai patys išvyksta ieškotis darbo į kitas valstybes, pernai iš Ispanijos išvykusių gyventojų skaičius padidėjo 7 procentais. "Viena išvykstančiųjų dalis - tai ispanų kilmės Pietų Amerikos gyventojai, grįžtantys į tėvynę, kita dalis - jaunimas, vykstantis darbo į Europą ar Jungtines Valstijas", - pasakojo ambasadorė.

Tačiau, jos nuomone, jaunimo nedarbas nėra išskirtinė Ispanijos problema. "Visur Europoje jaunimas susiduria su tomis pačiomis problemomis. Jaunimas neturi darbo patirties ir tai labai apsunkina galimybes įsidarbinti", - svarstė ji.

Skaičiai

"Eurostat" duomenimis, 2012 metų kovą visoje ES darbo neturėjo 5,516 mln. jaunų (iki 25 metų) žmonių, iš jų 3,345 mln. - euro zonoje. Dagiausia jaunų žmonių tarp bedarbių buvo Graikijoje ir Ispanijoje, šiose valstybėse jaunimo nedarbo lygis svyruoja ties 51-52 proc. riba.

Išvykstančiųjų srauto nesimato

Pasak A.Plepytės Jara, Ispanijoje šiuo metu užsiregistravę apie 20 tūkst. lietuvių, didžioji dalis jų įsikūrę Ispanijos pietuose ir Viduržemio jūros pakrantėje - nuo Katalonijos iki Andalūzijos. Šie daugiausia per pastaruosius 20 metų atvykę darbo imigrantai dirba pačius įvairiausius darbus - nuo žemės ūkio iki statybos. Bet yra ir dėstančiųjų mokyklose ar universitetuose, kai kurie pradėję savo smulkų verslą - atidarę kavinę ar pan.

Ambasadorė nedrįso teigti, kad Ispanijoje įsitvirtinę lietuviai dabar masiškai palieka šalį. "Sunku būtų apibendrinti. Aišku, ekonomikos padėtis Ispanijoje palietė ir lietuvius, yra šeimų, kuriose liko tik vienas dirbantis žmogus. Taip pat labai sumažinti atlyginimai.

Didelio srauto išvykstančių lietuvių nepastebime, bet tikrai yra šeimų ar pavienių žmonių, kurie vyksta ieškotis darbo į kitas valstybes. Tikrai nėra taip, kad išvažiuotų kas antras ar kas trečias, bet kad apie tai pasvarsto, pamąsto - taip. Ispanija šiuo metu nėra patraukli darbo rinka", - teigė A.Plepytė Jara.

Ambasadorė pasakojo, kad apie ekonomikos krizę bei ją lydinčius reiškinius, vyriausybės pastangas įveikti sunkumus kasdien daug rašo Ispanijos laikraščiai, praneša televizija ir radijas, tačiau ji trumpam susimąstė LŽ žurnalisto paklausta, ar Ispanijos žiniasklaidos neskaitantis žmogus kasdieniame gyvenime realiai jaučia, kad ekonominė padėtis prasta.

"Ispanijoje, sostinėje Madride, gatvėje visada pilna žmonių. Ispanai ir turistai nesėdi namuose. Kiek jie išleidžia pinigų, sunku pasakyti. Asmeniškai šnekantis vienas kitas pasiskundžia, kad sumažėję atlyginimai. Bet šiaip ispanai yra kupini optimizmo ir gyvenimo džiaugsmo", - apibendrino diplomatė.

Nei siūlo, nei kas klausia

Iš Lietuvos darbo biržos svetainėje skelbiamų maždaug 75 privačių tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų įmonių, vos 2 dar skelbia teikiančios įdarbinimo Ispanijoje paslaugas, bet ir jų informacija jau pasenusi. Telefonu atsiliepusi individualios įmonės "Litaupa ir Ko" darbuotoja kaip kirviu nukirto, kad įmonė įdarbinimo tarpininkavimu Ispanijoje nebeužsiima ir į jokias papildomas kalbas nesileido. Bendrovės "Ekker Group" darbuotoja pasakojo, kad Ispanijoje bendrovė darbų nebesiūlo jau maždaug pusę metų. "Darbo Ispanijoje atsiranda labai retai, neapsimoka nieko siųsti, o ir patys lietuviai nelabai tuo kraštu domisi", - teigė moteris.

Graikas viešbutyje nedirba

Pagal nedarbo lygį nedaug nuo Ispanijos atsilieka prasiskolinusi ir Europai galvos skausmą kelianti Graikija. "Eurostat" duomenimis, nedarbas šioje valstybėje kovą siekė 21,7 proc., o jaunimo nedarbas - 52,1 procento. Tačiau šiame krašte lietuviams įsidarbinti problemų nekiltų. Turistinio sezono metu jų išskėstomis rankomis laukia Graikijos viešbučiai.

Darbą šioje ES šalyje siūlo ne viena Lietuvoje registruota įdarbinimo tarpininkavimo bendrovė. "Darbas Graikijoje labai populiarus. Šiandien turime labai daug darbo pasiūlymų, daugiausia - viešbučiuose", - tikino "Ekker Group" darbuotoja.

Lietuviai ir lietuvės kviečiami įsidarbinti kambarių tvarkytojais, barmenais, padavėjais, pardavėjais, administratoriais viešbučiuose Graikijos žemyne bei populiariose Kretos, Rodo, Koso, Santorinio ir kitose salose, Kipro graikiškoje dalyje. Siūlomas atlyginimas - nuo 600 eurų (2072 litų) iki 1000 eurų (3453 litai) bei nemokamas apgyvendinimas ir maitinimas tris kartus per dieną. Dirbantieji su klientais dar gauna arbatpinigių. Tiesa, graikai neoficialiai pageidauja (diskriminacija dėl amžiaus ES draudžiama), kad moterų amžius neviršytų 45 metų, o labiausiai pageidaujami 18-35 metų darbuotojai.

"Sutartys pasirašomos vienam sezonui - nuo balandžio pradžios iki spalio ar lapkričio pabaigos, bet gerai dirbantiems paprastai pasiūloma sutartis pratęsti ir kitiems metams", - teigė įdarbinimo specialistė.

Įmonės "Aulina" direktorė Rita Biliukaitė sakė, kad graikai siūlo darbą Kipro viešbučiuose ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Tai esą netinka šiais darbais besidomintiems lietuvių studentams, kurie norėtų viešbutyje ar skęstančiųjų gelbėjimo stotyje pasidarbuoti tik porą vasaros mėnesių.

Diplomatei gaila graikų

Laikinoji reikalų patikėtinė Dalia Ambrazevičiūtė, šiuo metu vienintelė Graikijoje dirbanti Lietuvos diplomatė, "Lietuvos žinioms" bandė paaiškinti, ar graikams 600-1000 eurų atlyginimas - per mažas, o darbas viešbutyje per prastas, kad į laisvas darbo vietas  viešbučiuose neina net graikai bedarbiai.

"Turizmas Graikijoje buvo vienas labiausiai klestinčių sektorių. Bet darbas jame sezoninis - trunka nuo balandžio iki spalio. Iki krizės atlyginimas čia siekė iki 2000 eurų ir graikai per sezoną užsidirbdavo visiems metams. Be to, kambarių tvarkytojų darbui samdyti užsieniečius - sena graikų tradicija. Ir batų parduotuvėje Atėnuose pardavėjas bus graikas, bet batus jums atneš bangladešietis ar pakistanietis. Tuo metu viešbučių administratoriais ir padavėjais paprastai dirba patys graikai. Žinoma, kartais samdo užsieniečius, pavyzdžiui, mokančius lietuvių ar rusų kalbas, bet tik ten, kur daug šių tautybių turistų", - pasakojo D.Ambrazevičiūtė.

Pasak diplomatės, graikui 500-1000 eurų atlyginimas yra labai mažas. Kita vertus, neatmestina, kad už užsieniečių darbą darbdaviai nemoka visų mokesčių.

"Nedarbo pašalpa Graikijoje siekia 460 eurų, bet jeigu jūsų darbo stažas trumpas ir į bedarbių eilę įsirašėte pirmą kartą gausite tik 300 eurų per mėnesį. Šios pašalpos vidutiniškai mokamos pusmetį", - vardijo diplomatė.

Krizė labai pakenkė Graikijos turizmui, pavyzdžiui, šiemet 30 proc. sumažėjo rezervacijų iš Vokietijos. "Vakar per televiziją rodė Korfo salą, kuri šiuo metu paprastai būna pilna turistų. Dabar ji tuščia. Turistai jeigu ir atvyksta kruiziniais laivais, pasivaikšto po salas, bet nenakvoja. O turizmo sektorius apima daug sričių - ne tik viešbučius, bet ir restoranus, suvenyrų gamybą ir kitus. Graikijoje turizmas sukuria 16-18 proc. bendrojo vidaus produkto, vieną iš penkių darbo vietų. Dabar beveik sustojo statybų sektorius, užsidarė daug šeimos verslo įmonių, kurios čia ypač populiarios", - pasakojo D.Ambrazevičiūtė.

Diplomatei neatrodo keista, kad darbo neturintys graikai neina dirbti už 1000 eurų, o samdo užsieniečius. Jai iš viso nepatinka šiuo metu Europoje skleidžiama propaganda, nukreipta prieš graikus, bei primetamas stereotimas, neva graikai yra tinginių tauta. "Netiesa, kad graikai nedarbštūs. Jų gausios diasporos pasaulyje vienos turtingiausių. Labai turtingos graikų diasporos Australijoje, Pietų Afrikoje, JAV. Graikai išvyksta iš savo krašto ir ieško darbo ten. Daug gydytojų dabar išvyko į Vokietiją", - pasakojo diplomatė.

D.Ambrazevičiūtės manymu, nepaisant šiuo metu laidomų kritikos strėlių, Graikija yra nuostabi šalis, o graikai - nuostabūs žmonės.

"Jie svetingi, draugiški užsieniečiams. Čia nėra problemų susikalbėti angliškai. Graikai ne mažiau darbštūs už lietuvius. Kai kas nors sako, kad graikai tingūs, visada klausiu, kaip tokios "tingios" tautos atstovai galėjo tiek daug sukurti ir duoti Vakarų civilizacijai. Mums irgi nepatiktų, jeigu pastebėję pavienius atvejus, visus lietuvius vadintų girtuokliais. Graikus reikia suprasti. Kiekvienas žmogus - graikas ar lietuvis - psichologiškai priešinasi permainoms. Reikia laiko adaptuotis prie naujų sąlygų. Jiems 30 proc. nurėžė atlyginimus, sumažino pensijas. To nebuvo daugelį metų. Niekad to nepatyrusiems žmonėms tai gali pasirodyti drastiška. Jeigu žmogus priaugęs labai daug svorio ir jam liepia per kelis mėnesius numesti 40 proc. kūno masės, ligonis gali ir neišgyventi", - suprasti ir pasigailėti graikų ragino Lietuvos diplomatė.

Skaičiai

Nedarbo lygis kai kuriose Europos šalyse proc.

Ispanija    24,1

Graikija    21,7

Kroatija    15,9

Portugalija    15,3

Airija    14,5

Lietuva    14,3

Slovakija    13,9

Bulgarija    12,6

Vengrija    11,2

Liuksemburgas     5,2

Vokietija    5,6

Nyderlandai    5,0

Austrija    4,0

Šaltinis: "Eurostat", 2012 kovas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"