TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išparduotuvės vilioja galimybe sutaupyti

2013 06 17 6:00
V.Minkštimienės teigimu, išparduotuvėse pirkėjai išleidžia tiek pat, kiek tradiciniuose prekybos centruose. LŽ archyvo nuotrauka

Augant Lietuvos ekonomikai ir didėjant gyventojų perkamajai galiai, šalies išparduotuvių rinka traukiasi antrus metus iš eilės, tad joms lengviau išlikti susibūrusioms po bendru stogu arba pasirinkusioms išskirtinę specializaciją.

Pernai Vilniuje uždaryta 13 išparduotuvių, daugiau nei pusė jų ploto buvo išnuomota kitoms išparduotuvėms. Kaune per 2012 metus šioje rinkoje pokyčių buvo nedaug – uždaryta ir atidaryta po vieną išparduotuvę. Tuo tarpu Klaipėda tarp šalies didmiesčių išsiskyrė kaip turinti mažiausią šio segmento rinką, kuri ir toliau traukėsi: pernai buvo uždarytos 3, atidaryta tik 1 nauja išparduotuvė. Tokią statistiką pateikė bendrovė „Inreal“.

„Vilniuje priskaičiuojama 2-3 kartus daugiau išparduotuvių nei Kaune ar Klaipėdoje. Be to, tai vienintelis miestas, kuriame veikia specializuotas išparduotuvių centras, kur antrus metus iš eilės fiksuojama artima nuliui vakansija. Tuo metu pavienėms išparduotuvėms sekasi kur kas prasčiau“, – teigė „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Reikėtų susiburti

„Inreal“ analitikai pastebi, kad geriausiai šis verslas sekasi specializuotuose išparduotuvių centruose. Kadangi artimiausiu metu Lietuvoje neplanuojama nė vieno tokio centro, tikėtina, kad esminių pokyčių šiame segmente artimiausiu metu nebus. Prognozuojama, kad pavienėms išparduotuvėms bus sunku išsilaikyti, tad bendras šio segmento plotas turėtų ir toliau mažėti.

A.Antanavičiaus teigimu, specializuoti centrai verčiasi geriau pirmiausia dėl to, kad išparduotuvės prekiauja likutinėmis, dažnai nestandartinio dydžio prekėmis. Tai reiškia, kad pirkėjui tikimybė rasti tinkamą daiktą nedidelė. „Jei panašių išparduotuvių greta yra daugiau, didėja ir tikimybė kažką rasti, ir motyvacija apskritai vykti į išparduotuvę“, - aiškino pašnekovas.

Jis pridūrė, kad ne mažiau svarbu išparduotuvių prekių kokybė. Į specializuotus centrus daug paprasčiau prisivilioti rimtesnių įmonių, kurios siūlo garsių prekės ženklų, o tai pritraukia daugiau pirkėjų visoms centro išparduotuvėms. Tuo metu pavienėse išparduotuvėse dažniausiai randami mažiau žinomi prekių ženklai, tad ir pirkėjų srautas mažesnis.

Klientų nepritrūko

Pašnekovo samprotavimus patvirtino išparduotuvių centro „Parkas Outlet“ direktorė Vida Minkštimienė. Ji sakė nepastebinti, kad pirkėjų pastaruoju metu būtų sumažėję. Esą matoma atvirkštinė tendencija: nuomininkų veikla plečiama, išparduotuvės pritraukia ilgametę patirtį turinčių užsienio partnerių, todėl pirkėjų srautai tik didėja, o centro apyvarta, palyginti su ankstesniais metais, augo 25 procentus.

Anot pašnekovės, išparduotuvių centras nuo pavienės veiklos skiriasi tuo, kad čia nesiūlomi vien parduotuvių likučiai. Bent 40 proc. prekių išparduotuvių centre sudaro specialios kolekcijos. Kaip teigė V.Minkštimienė, būtent verslininkų dėmesys formuojant prekių asortimentą, siūlant visus prekių dydžius bei sezonines prekes lemia apyvartos augimą.

„Juk pirkėjui visiškai nesvarbu, kokius likučius turi prekybininkas – žmogus ateina tą sezoną aktualių prekių“, - pabrėžė ji ir pridūrė, kad išparduotuvių centras yra specializuotas. Direktorės manymu, geriau tikslingai išsigryninti kelias sritis ir pasiūlyti didelį prekių pasirinkimą, nei aprėpti visas sritis po truputį.

Be to, V.Minkštimienė paneigė jaučianti didėjančią prekybos centrų konkurenciją, neva dėl išaugusios perkamosios galios klientai nusigręžė nuo išparduotuvių. Pašnekovės teigimu, tėra mitas, kad žmonės išparduotuvėse perka pigius daiktus ir išleidžia mažai pinigų. „Pastebime, kad žmonės ieško būtent žinomų prekės ženklų ir nori už juos sumokėti šiek tiek mažiau nei įprastame prekybos centre. Tačiau jei pirkdamas prekę jis sutaupo 100 litų, už šią sumą papildomai nusiperka kitą prekę. Taigi išleidžia tokią pat pinigų sumą, tik nusiperka daugiau daiktų“, - sakė ji.

A.Antanavičiaus teigimu, į centrus susibūrusios išparduotuvės pirkėjams tampa patrauklesnės dėl didesnės prekių pasiūlos ir galimybės pasiūlyti žymesnių prekės ženklų./Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Perka ir turtingieji

Bendrovės „Svelitus“, valdančios Vikingo išparduotuvę, komercijos direktorė Erika Petrulionienė taip pat tikino nejaučianti mažėjančio pirkėjų susidomėjimo. Anot jos, žmonių srautas išliko stabilus, o išparduotuvė plečiasi – prieš mėnesį Kaune atidarytas trečias prekybos taškas.

„Išparduotuvėje siūlome likutines prekes iš Švedijos. Neturime ištaigingų patalpų, veikiame be tarpininkų, todėl pirkėjams siūlome prekių už palankią kainą. Susidomėjimas nesumenko net didėjant gyventojų perkamajai galiai, nes pigesnės prekės aktualios ne tik mažas ar vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Jei pirkėjas gali sutaupyti ir neatsisakydamas kokybės, kodėl jis turėtų tuo nepasinaudoti?“ - klausė pašnekovė.

Jos manymu, išparduotuvė sunkumų nejaučia ir dėl to, kad nėra siauros specializacijos - prekių asortimentas platus ir nuolat kinta. „Be to, švediškos prekės neretai būna savito dizaino, jos kitoniškos. Tai irgi gali lemti pirkėjų susidomėjimą“, - svarstė E.Petrulionienė.

Konkurencija nepakito

Grindų išparduotuvės padalinio vadovas Linas Stonkus pasakojo veiklą vykdantis jau ketverius metus ir visą šį laiką pardavimas augo. O konkurentai, keletą kartų bandę įsikurti šalia, netrukus veiklą nutraukdavo.

„Galbūt mūsų sėkmę lėmė profesionalumas, galbūt tinkamu metu pradėjome veiklą ir jau esame žinomi. Sugebėjome laiku sureaguoti į pasikeitusią ekonominę situaciją ir smarkiai pakeisti koncepciją – nuo konkrečių užsakymų pereiti prie gatavų gaminių. Be to, išparduotuvė priklauso specializuotam ir plačiai Lietuvoje veikiančiam tinklui, turinčiam 8 parduotuves šalyje ir 3 Latvijoje", - sakė pašnekovas. Jis patvirtino, kad prekybos centrai yra pagrindiniai konkurentai, tačiau išskirtinės jų konkurencijos prieškriziniu laikotarpiu sakė nepastebėjęs. L.Stonkaus teigimu, grėsmės nekelia ir internetinė prekyba.

„Apie 90 proc. klientų prieš ateidami į išparduotuvę apsižvalgo internete. Tačiau grindų danga yra specifinė prekė ir ilgalaikė investicija, todėl ne kiekvienas drįsta pirkti gyvai jos neapžiūrėjęs“, - sakė jis.

Plečiamas prekių asortimentas

„Inreal“ analizė rodo, kad pastaruoju metu rinkoje keitėsi ir išparduotuvių specializacija. Pavyzdžiui, per praėjusius metus Vilniuje nuolat daugėjo aksesuarų ir žaislų išparduotuvių. Metų pabaigoje jos sudarė jau dešimtadalį rinkos. Likusią dalį užėmė tradicinės drabužių, avalynės ir sporto prekių išparduotuvės. Tuo metu Kaune didžioji dalis išparduotuvių pardavinėjo drabužius ir avalynę – šiame mieste kito pobūdžio prekių išparduotuvių buvo vos kelios. Klaipėdoje, priešingai nei kituose didmiesčiuose, išparduotuvių pasiskirstymas pagal prekių pobūdį buvo gerokai proporcingesnis.

Išparduotuvių ploto dinamika Lietuvos didmiesčiuose, kv. m

2009201020112012
Vilnius72401159099658990
Kaunas3150347029852880
Klaipėda1099165923842274

Šaltinis: „Inreal“ inf.

Išparduotuvių skaičius didmiesčiuose 2012 metų pabaigoje

VilniusKaunasKlaipėda
Drabužių 31225
Avalynės843
Sporto prekių922
Aksesuarų611
Žaislų424
Iš viso583115

Šaltinis: „Inreal“ inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"