TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įspėjimas turtingiesiems

2013 06 06 6:00
I.Šimonytė: „Visiškai nesuvirškinus paskutinio MMA didinimo galvoti apie naują algų kėlimą būtų šiek tiek avantiūristiška.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė užsimojo rinkti mokesčius ne tik iš darbo pajamas gaunančių gyventojų daugumos, bet ir turtingųjų, užsidirbančių iš santaupų ir investicijų, mažumos. Skaičiuojama, kad didesnių kaip 10 tūkst. litų metinių palūkanų apmokestinimas paliestų apie 5 proc. gyventojų, kurių finansinis turtas yra didesnis kaip pusė milijono litų.

Vyriausybė pasitarime vakar pritarė siūlomiems mokesčių sistemos pakeitimams ir juos teiks kitą pirmadienį rengiamam Vyriausybės posėdžiui. Iki to laiko projektui dar turėtų pritarti valdančiosios koalicijos partneriai. Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau sakė, kad mokesčių sistemos pokyčiai paaiškės dėl jų sutarus valdančiosios koalicijos partneriams.

Vyriausybė siekia iki liepos 1 dienos įteisinti kelis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliotų nuo 2014 metų sausio. Siūloma 15 proc. tarifu apmokestinti didesnes nei 10 tūkst. litų metines indėlių palūkanas, vertybinių popierių pardavimo pajamas bei naikinti lengvatas palūkanoms už gyventojų suteiktas paskolas įmonėms ar gyventojams. Taip pat ketinama didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 100 litų – nuo 470 iki 570 litų - bei nustatyti 200 litų NPD už kiekvieną vaiką.

Lengvatinio 9 proc. PVM tarifo šilumos energijai galiojimas būtų pratęstas iki 2014 metų pabaigos bei nustatytas lengvatinis 5 proc. tarifas kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos priemonėms. PVM lengvatų šviežiai mėsai ir daržovėms kol kas atsisakoma.

Ketinama keisti ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą nustatant 5 metų pelno mokesčio lengvatą Investicijų projektus vykdančioms ir į technologijas investuojančioms įmonėms. Lengvata siekiama didinti įmonių produktyvumą ir verslo konkurencingumą bei skatinti mažų įmonių investicijas.

Netolygiai paskirstyta mokesčių našta

N.Mačiulis: „Ar tikrai sąžininga, kad minimalų atlyginimą gaunantis asmuo moka mokesčius, o net ir labai dideles palūkanų pajamas gaunantysis mokesčių nemoka?“ / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė LŽ dėmesį, kad Vyriausybė siūlo apmokestinti ne tik palūkanas už indėlius komerciniuose bankuose. „Lietuvoje labai paplitusi praktika, kad gyventojas, kartais net įmonės akcininkas, paskolina savo įmonei didelę pinigų sumą. Jis pats gauna neapmokestinamas palūkanas, o dėl išmokėtų palūkanų mažėja įmonės mokėtinas pelno mokestis. Tai tikrai spraga įstatyme, leidžianti turtingiems, dideles pajamas gaunantiems gyventojams išvengti mokesčių naštos. Vienareikšmiškai - tokius pakeitimus reikia įgyvendinti“, - LŽ sakė N.Mačiulis.

Be to, pagal projektą, būtų apmokestinami ir indėliai, jeigu gaunamos metinės palūkanos už juos sudarytų daugiau kaip 10 tūkst. litų. Tarkime, jeigu bankas taikytų 1 proc. metines palūkanas indėliams, per metus 10 tūkst. litų palūkanų suma susidarytų už banke laikomą 1 mln. litų indėlį. 10 tūkst. palūkanų suma susidarytų ir tuo atveju, jeigu gyventojas paskolintų 100 tūkst. litų paskolą įmonei su 10 proc. metinių palūkanų norma.

Tiesa, būtų skaičiuojama visa palūkanų suma, neatsižvelgiant į tai, ar ji gauta už indėlį banke, Vyriausybės vertybinius popierius, paskolą įmonei ar palūkanas už įmonės išleistas obligacijas. Visos pajamos iš didesnių kaip 10 tūkst. palūkanų būtų apmokestinamos 15 proc. tarifu.

Šiuo metu darbo pajamoms Lietuvoje taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Pajamos už palūkanas nėra apmokestinamos.

Lietuvos banko duomenimis, balandžio mėnesį vidutinė palūkanų norma už terminuotą indėlį banke iki 2 metų siekė 1,02 proc., už daugiau kaip 2 metų trukmės indėlį – 3,4 procento. Vidutinės palūkanos už bet kurios trukmės indėlį siekia 1,16 procento. Palūkanos už valstybės obligacijas ir taupymo lakštus sudaro 2-3 proc., o palūkanos už paskolą įmonei dažnai siekia 5 proc. ir daugiau.

Pasiūlymą apmokestinti visas pajamas, didesnes nei 10 tūkst. litų metinės palūkanos, Vyriausybei siūlė ir premjero sudaryta jo patarėjo Stasio Jakeliūno vadovaujama darbo grupė, kuri šiuo metu jau išsiskirsčiusi. „Mokesčių teorija sako, kad apmokestinant pajamas nereikėtų diskriminuoti skirtingų pajamų rūšių. Šiuo metu Lietuvoje yra diskriminacija: darbo pajamos apmokestinamos gana reikšmingai, o palūkanų pajamos – visiškai neapmokestinamos. Gali kilti klausimas, ar tikrai sąžininga, kad minimalų atlyginimą gaunantis asmuo moka mokesčius, o net ir labai dideles palūkanų pajamas gaunantysis mokesčių nemoka?“ - svarstė N.Mačiulis.

Pasak ekonomisto, išsivysčiusiose pasaulio valstybėse sudedamos visos pajamos (darbo, palūkanų, dividendų ir kitos) ir joms taikomas arba diferencijuotas mokesčio tarifas, arba pritaikomas koks nors NPD, ir nuo likusių pajamų skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. „Lietuvoje mokesčių sistema yra kažkokia atsilikusi, nes apmokestinamos darbo pajamos, o pajamoms už palūkanas neaiškiais pagrindais taikoma lengvata“, - sakė jis.

Nauji mokesčiai, ekonomisto skaičiavimu, paliestų apie 5 proc. gyventojų, kurių sukauptas finansinis turtas būtų didesnis kaip pusė milijono litų.

Nedaug, bet geriau nei kelti algas

NPD padidinus 100 litų - iki 570 litų, minimalią 1000 litų algą gaunančio gyventojo mėnesinis uždarbis padidėtų 15 litų.

Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė mano, kad nors ir nedaug padidintas NPD yra kur kas geresnė alternatyva nei didinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 1200 litų ar daugiau. „Šiuo atveju visas išlaidas prisiima valstybė, tiesa, ji netenka dalies mokesčių, o žmonėms padidėja grynosios pajamos. O kai didinama minimali alga, didėja ne tik valstybės, bet ir verslo sąnaudos. Prisiminkime, kad paskutinį kartą padidinus MMA savivaldybės pritrūko lėšų, o verslas sukosi kaip išmanė: kas sumažino dalį etatų, kas atleido dalį darbuotojų, kas naujų nepriėmė. Šiek tiek sulėtėjo nedarbo mažėjimas. MMA didinimo atveju pajamos garantuotai padidėja tik viešajame sektoriuje, nes viešojo sektoriaus darbdaviai neturi galimybių tą padidinimą kaip nors „apeiti“. Tad dar visiškai "nesuvirškinus" paskutinio MMA didinimo, galvoti apie naują algų kėlimą būtų šiek tiek avantiūristiška“, - svarstė ekonomistė.

NPD didinimą 100 litų N.Mačiulis vadina labai simboliniu kompromisu. Jo nuomone, valstybė turėtų ieškoti galimybių NPD didinti bent dvigubai - iki 900 ar 1000 litų. „Pirmasis tūkstantis litų pajamų turėtų būti neapmokestinamas. Tam, žinoma, reikėtų rasti kitų papildomų biudžeto įplaukų, nes valstybės biudžetas prarastų apie milijardą litų. Dėl to turbūt ir nesiūlomas toks pakeitimas, nes tokio dydžio skylės nepavyktų užpildyti vien apmokestinant palūkanų pajamas. Reikėtų didinti esamų mokesčių tarifus ar ieškoti kitų mokesčių – nekilnojamojo turto ar automobilių“, - svarstė jis.

I.Šimonytė nemano, kad padidintas NPD galėtų turėti neigiamos įtakos Lietuvos siekiui 2015 metais įsivesti eurą. Jis infliacijos tikrai nesukeltų, nes gyventojų pajamos padidėtų minimaliai. „Jeigu Vyriausybė laikysis savo įsipareigojimų ir planuos biudžetą siekdama ne didesnio kaip 1,5 proc. deficito, ypatingos rizikos nematau. Tiesiog išlaidų didėjimas nuo 2014 metų turėtų būti šiek tiek nuosaikesnis nei planuojamas pajamų augimas nekeičiant mokesčių. Tokia rizika, manau, yra suvaldoma“, - svarstė ji.

Buvusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybės finansų ministrė ironizavo, kad neįvesdama naujų PVM lengvatų, nors prieš rinkimus žadėjo, Vyriausybė vykdo konservatorių programą. Jos nuomone, Lietuvoje dėl mažos rinkos ir susiformavusios oligopolinės struktūros PVM lengvatų nauda vartotojams būna trumpalaikė, o ilgesniuoju laikotarpiu duoda didesnį pelną pardavimo grandinėje.

„Šilumai taikomos PVM lengvatos kiek kitokios, nes šios kainos reguliuojamos, ir dėl to galutinė nauda vartotojams akivaizdi. Tačiau ir šiuo atveju yra šiek tiek socialinio neteisingumo, nes mažiau moka ir tie, kurie galėtų susimokėti viską. Tiesiog reikėtų pertvarkyti socialinės paramos sistemą ir tą lengvatą būtų galima panaikinti. PVM lengvatos vaistams naikinimas tik perskirstytų lėšas iš vieno biudžeto į kitą, nes lengvata kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o tai reiškia, kad lengvatą panaikinus padidėtų biudžeto išlaidos, bet konsoliduotu požiūriu rezultatas būtų nulinis“, - svarstė I.Šimonytė.

Neatskleidžia skaičių

Finansų ministerija, nors, LŽ žiniomis, jau suskaičiavo, tačiau atsisakė dienraščiui suteikti duomenis, kokio dydžio skylė atsirastų biudžete, NPD padidinus 100 litų ir nustačius 200 litų NPD už kiekvieną vaiką bei kiek pajamų į biudžetą būtų surenkama įteisinus 15 proc. pajamų tarifą didesnėms kaip 10 tūkst. litų metinėms indėlių palūkanoms, vertybinių popierių pardavimo pajamoms bei panaikinus lengvatą palūkanoms už gyventojų suteiktas paskolas įmonėms ar gyventojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"