TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išplaukę šilumos ūkio nacionalizavimo kontūrai

2014 02 08 6:00
Kol kas neaišku, kaip Vyriausybė numato dabar Kauno ir Vilniaus savivaldybėms priklausančių šilumos gamybos ir tiekimo įmonių ateitį. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vilniaus ir Kauno šilumos ūkių nacionalizavimas gyventojams gali kainuoti daugiau nei šio ūkio pertvarka privataus verslo lėšomis.

Šilumos ūkis visame pasaulyje priklauso savivaldybėms arba privačiam verslui, o tinkamą šilumos kainą miestų gyventojams įmanoma užtikrinti valstybinio reguliavimo svertais. Taip teigia buvęs Kainų komisijos pirmininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas prof. Vidmantas Jankauskas. Jis itin kritiškai vertina Vyriausybės užmojus nacionalizuoti Kauno ir Vilniaus šilumos ūkius. Apie tokius su prezidente Dalia Grybauskaite suderintus planus trečiadienį paskelbė premjeras Algirdas Butkevičus. Valdžios atstovai kol kas atsisako atskleisti rengiamo nacionalizavimo plano detales.

„Po diskusijų sutarėme, kad šilumos kaina Lietuvoje būtų dar labiau reguliuojama. Ruošiamės įkurti specialiosios paskirties akcinę bendrovę, kuri priklausytų "Lietuvos energijai", tokiu būdu 51 proc. kapitalo būtų valstybės rankose", - šią savaitę pareiškė A.Butkevičius. Dėl likusios akcijų dalies, pasak jo, būtų skelbiamas konkursas siekiant pritraukti privatų kapitalą arba savivaldybes, o trečias finansavimo šaltinis būtų ES lėšos. Būsima pertvarka esą siekiama Kauno ir Vilniaus mieste šilumos kainas mažinti iki 30 procentų. Premjeras pripažino, kad tai radikalus sprendimas, Vyriausybė ketina jį priimti artimiausiu metu.

Privataus verslo baubas

„Lietuvoje įprasta manyti, kad visas problemas galima išspręsti sukūrus ką nors galingo ir didelio. Kažkada kūrė LEO, dabar kuriama galinga „Lietuvos energija“, valdanti visas elektros gamybos įmones. Norima jai atiduoti ir šilumos ūkį. Ar mums tikrai reikia tokio didelio valstybinio monopolininko? Nebūtinai toks monopolininkas bus efektyvus ir visuomenei naudingas, - kalbėjo V.Jankauskas - Šilumos ūkis susijęs su miestų plėtra. Kiekvienas miestas turi savo plėtros planus ir pagal juos plėtoja šilumos ūkį. Tai miestų problema.“

Lietuvos miestų šilumos ūkis 60-čiai savivaldybių perduotas 1997 metais, kai buvo reorganizuota „Lietuvos energija“. Pagal tokį modelį šilumos ūkis funkcionuoja daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Elektros, gamtinių dujų, naftos sektoriai valdomi valstybės, o šilumos ūkį valdo verslas ir savivaldybės, nes jos yra arčiausiai gyventojų.

V.Jankauskui juokingi atrodo argumentai, kad valstybės valdomos įmonės gyventojams šilumą parduos pigiau nei verslas. „Mėgstame rusus peikti, bet ir mūsų pačių mentalitetas rusiškas: mąstome, kad verslininkas būtinai yra vagis, oligarchas ir plėšikas, kad reikia iš jo atimti ir pasidalyti... Kodėl JAV, Vokietijoje šilumos ūkį tvarko vien savivaldybės ar privačios įmonės? O mes bijome“, - stebėjosi ekonomistas.

Jo nuomone, Vilniaus ir Kauno miestų šilumos kainos yra vienos didžiausių Lietuvoje todėl, kad Vyriausybė atsisakė remti dideles šių miestų šilumos gamybos įmones, o mažesnių miestelių šilumos įmonėms būdavo suteikiama ES struktūrinių fondų parama katilinėms pertvarkyti.

„Kai prieš dešimt metų dirbau Kainų komisijoje, Vilniuje ir Kaune šilumos kainos buvo vienos mažiausių. Vilniuje ne kartą būdavo siūloma paremti šilumos gamybos įmonę, bet politikai, švelniai tariant, labai nemėgsta koncerno „Dalkia“ ir nenorėjo, kad jis vykdytų pertvarką. Pertvarkos projektai paramos nesulaukė ir Kaune“, - prisiminė V.Jankauskas.

Jis rimtai abejoja, ar valstybei priklausančios įmonės gaminama šiluma būtų pigesnė už privataus verslo. „Tai reguliavimo klausimas“, - sakė pašnekovas.

V.Jankauskas pasigenda aiškaus būsimo Lietuvos energetikos vaizdo: ar šalis statys atominę elektrinę, ar dideles atliekomis ir mediena kūrenamas elektrines Vilniuje ir Kaune?/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Neaiški energetikos ateitis

V.Jankauskas pasigenda aiškaus Lietuvos energetikos ateities vaizdo: ar šalis statys atominę elektrinę, ar dideles atliekomis ir mediena kūrenamas elektrines Vilniuje ir Kaune?

„Jeigu statome atominę, šioms elektrinėms nelabai liks rinkoje vietos. Atsinaujinančių išteklių plėtrą Vyriausybė sustabdė, o naujos strategijos dar nėra. Kaunas jau prisistatė daug privačių katilinių, „Kauno energija“ pati rekonstruoja savo katilines. Privati Kauno termofikacijos elektrinė kuria savo plėtros projektus. Praktiškai Kaune valstybei nelabai yra kur įsiterpti su savo dideliu projektu, čia jau dabar per daug šilumos gamybos galių. Vilniuje dar galima sprendimus daryti, galima statyti jėgainę, kuri pirmiausia gamintų elektrą ir tik paskui šilumą. Bet Vilniuje šis ūkis labai politizuotas: vieni remia suomių kompaniją „Fortum“, kiti – lietuvių kapitalą, treti keikia „Dalkią“. Prasideda konfliktai, ir viskas sustoja. Gal taip ir atsiranda idėjos paimti viską į valstybės rankas? Lyg taip viskas savaime išsispręs“, - svarstė V.Jankauskas.

Atsakymų teks palaukti

Smulkiau pasakoti apie Vyriausybės su prezidentūra suderintus planus nacionalizuoti Vilniaus ir Kauno šilumos ūkius atsisakė ir ministro pirmininko patarėjas energetikai Tomas Garasimavičius, ir energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė. „Energetikos ministerija artimiausiu metu pateiks Vyriausybei svarstyti Nacionalinę šilumos ūkio plėtros 2014-2021 metų programą. Kol Vyriausybės nutarimu ši programa nepatvirtinta, yra perdėm anksti kalbėti apie atskirų projektų įgyvendinimo detales ir pridėtinę vertę“, - raštu LŽ atsakė ministro patarėja.

Valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas komentavo, kad jo vadovaujama įmonė imsis šilumos ūkio pertvarkos Vilniuje ir Kaune, jeigu Vyriausybė taip nuspręs. Išankstiniais skaičiavimais, pasak jo, siekiant iki 30 proc. sumažinti šilumos gamybos kainą reikės iki 1,5 mlrd. litų investicijų. Pusę sumos, anot jo, būtų galima finansuoti Europos Sąjungos paramos lėšomis. Į Vilniaus šilumos ūkį, anot „Lietuvos energijos“ vadovo, išankstiniais skaičiavimais, reikėtų investuoti daugiau kaip 1 mlrd. litų, o į Kauno - 500-600 mln. litų.

Būsimo šilumos ūkio nacionalizavimo pamatai pradėti rengti gerokai iš anksto. Praėjusių metų liepos mėnesį Seimas skubos tvarka, iš anksto klausimo neaptaręs su Savivaldybių asociacija ir šiai nežinant, priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisas. Jomis įteisinta, kad savivaldybėms ar jų įmonėms nuosavybės arba patikėjimo teise priklausanti infrastruktūra ir turtas, kuris savivaldybės tarybos sprendimu, o tokio sprendimo nepriėmus per nustatytą terminą – Vyriausybės nutarimu, gali būti perduotas valstybės nuosavybėn, siekiant užtikrinti numatytų šilumos ūkio plėtros ir modernizavimo priemonių bei sprendinių tinkamą įgyvendinimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"