TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įspūdingas gyvybės draudimo rinkos augimas

2014 12 16 6:00
Nelaimė amžiaus nesirenka. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šiemet gyvybės draudimo rinkoje pastebimas iki šiol neregėtas naujų sutarčių šuolis. Pirmąjį pusmetį pasirašytų įmokų suma – 331 mln. litų – viršijo visų laikų rekordą.

Lietuvos banko išankstiniai duomenys rodo, kad per tris šių metų ketvirčius draudimo įmokų pasirašyta beveik penktadaliu daugiau nei prieš metus. Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos šis rodiklis viršys 15 procentų. Metų pradžioje buvo tikėtasi 10–11 proc. augimo.

ERGO grupės Baltijos valstybėse valdybos pirmininkas Kęstutis Bagdonavičius atkreipė dėmesį, kad gyvybės draudimo šuolis šiemet yra pagrindinė visos Baltijos šalių draudimo rinkos tendencija. Pavyzdžiui, ERGO grupėje pasirašytų gyvybės ir sveikatos draudimo įmokų suma išaugo daugiau nei penktadaliu (22 proc.) ir sudarė 16,89 mln. eurų. Ne mažiau įspūdingai augo pajamos iš įmokų už gyvybės draudimą Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 19 proc. (4,39 mln. eurų) ir 16 proc. (16,5 mln. eurų). Tokios tendencijos aiškinamos atsigaunančia ekonomika ir didėjančiu gyventojų sąmoningumu. K. Bagdonavičius prognozuoja, kad augant gyventojų pajamoms draudikai dažniau konkuruos ne vien kaina, bet ir pagal kokybinius kriterijus.

Domina investicinis draudimas

Ir Lietuvos bankas, ir pačios gyvybės draudimo bendrovės šiemet fiksuoja ypatingą investicinio gyvybės draudimo proveržį. Itin augo vienkartinės investicinio gyvybės draudimo įmokos, kurių vien pirmąjį pusmetį buvo pasirašyta 50,1 mln. litų, arba 52 proc. daugiau nei prieš metus.

UAB „Aviva Lietuva“, besiorientuojanti į investicinį gyvybės draudimą, šiemet irgi akcentuoja ypatingą šio draudimo proveržį. „Devynis šių metų mėnesius fiksavome spartų naujų gyvybės draudimo įmokų metams augimą. Jų pasirašėme už 28,2 mln. litų, arba 32 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausią teigiamą postūmį didėti pardavimui davė aktyvus klientų investavimas per gyvybės draudimą didesnėmis sumomis. Būtent naujų vienkartinių gyvybės draudimo įmokų pasirašėme už 16,9 mln. litų, arba 59 proc. daugiau nei per atitinkamą laikotarpį pernai, – pasakojo bendrovės vadovė Asta Grabinskė. – Tai rodo, jog žmonių finansinė elgsena artėjant euro įvedimui keičiasi, o turimus laisvus pinigus jie yra labiau linkę investuoti.“

Gyventojai atsargesni

Šiemetis augantis gyvybės draudimas padėjo įveikti užgriuvusius iššūkius gyvybės draudimo bendrovei „Bonum Publicum“, kurios steigėjas buvo žlugęs „Ūkio bankas“. Pasak bendrovės vadovės Rasos Vasilienės-Vasiliauskienės, įmokų ir naujų sutarčių „Bonum Publicum“ daugėjo lėčiau nei rinkoje, tačiau to užteko, kad metai būtų pelningi.

Ši bendrovė labiau tobulina klasikinio kaupiamojo ir sveikatos draudimo produktus, tačiau šiemet, anot vadovės, svarstyklių lėkštelė ir šioje bendrovėje labiau sviro investicinio draudimo pusėn.

Vis dėlto, anot jos, pastebimas ir į metų pabaigą padidėjęs gyventojų atsargumas. Artėjant euro įvedimui, dalis žmonių pradėjo atidėti draudimo sutarčių pasirašymą, nes laukia, kas dėsis įvedus eurą. „Ta baimė gal ir be priežasčių, bet žmonės kiekvieną naujovę pasitinka nepatikliai. Be to, visi dar prisimena tai, kas buvo prieš keletą metų“, – LŽ pripažino R. Vasilienė-Vasiliauskienė.

Dabar, anot jos, visos gyvybės draudimo bendrovės gyventojams intensyviai aiškina gyvybės ir sveikatos draudimo naudą.

Pinigai ne į balą

Draudikai pažymi, jog didžiausias gyvybės draudimo augimo stabdys Lietuvoje lieka naivus tikėjimas, kad „nieko neatsitiks“, todėl laisvesnes lėšas galima išleisti naudingiau ir smagiau. Tačiau kai vis dėlto atsitinka, nesudaryta draudimo sutartis gali virsti didžiule gyvenimo drama ir žmogų ar visą šeimą ilgam pasmerkti finansiniams nepritekliams.

„Aviva Lietuva“ klientė Agnė P. LŽ papasakojo skaudžią savo šeimos istoriją. Vilnietė laukėsi antrojo sūnaus, su vyru planavo ateitį. Bet vos 26-erių vyrui netikėtai buvo diagnozuota klastinga liga. Kompensuojamųjų vaistų jaunas vyras negavo, tad per visą jo gydymo procesą šeimą gelbėjo giminės ir draugai. „Vyro liga komplikavosi, jo netekau, šeima liko be pagrindinio maitintojo. Tačiau iš artimųjų tuomet lėšų prašyti jau nebegalėjau, nes jie tiek daug padėjo vyrui gydantis“, – pasakojo vilnietė.

Kabindamasi į gyvenimą vieniša mama įsidarbino, į skolas nelindo, kol vyresnysis sūnus nebaigė mokyklos. Sūnus nusprendė studijuoti Olandijoje. „Dėl jo ateities buvau rami, nes studijoms taupyti pradėjome dar su pirmuoju vyru – jis mokėjo gyvybės draudimo įmokas. Tačiau kai tų pinigų prireikė, sužinojau, kad nutrūkus pirmajai santuokai mano vyras nutraukė ir draudimo sutartį, sukauptus pinigus atsiėmė, tad jokia išmoka mums nebepriklauso“, – toliau pasakojo Agnė P.

Moteris įklimpo į skolas. Kadangi studijų paskolos studentui užsienio universitete Lietuvos bankai nedavė, prireikė imti 30 tūkst. litų vartojamąją paskolą. Nors vienas sūnus jau sėkmingai studijuoja, moteris iš vidutinės algos turi viena išlaikyti vienuolikmetį sūnų, o dalį uždarbio ji dar turės atidėti paskolai grąžinti.

Gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ vyr. patarėja ekspertė Danguolė Mikalauskienė įvardija didžiausias jaunos šeimos finansines klaidas ir pataria, kaip jų išvengti. „Šeimos istorijoje įžvelgčiau bent keletą finansinių klaidų, kurių nepadarius Agnės finansinė padėtis šiandien būtų kur kas stabilesnė“, – komentavo specialistė. Pasak ekspertės, nors dažnai esame linkę nieko blogo nesitikėti, finansinė apsauga turėtų būti vienas būtiniausių dalykų kiekvieno suaugusio ir įsipareigojimų turinčio žmogaus gyvenime. „Ši istorija – tai tik dar vienas pavyzdys, kad sunkios ligos žmonių pagal amžių nesirenka. Vien mūsų bendrovė šiemet per dešimt mėnesių klientams iki 35 metų, kuriems buvo diagnozuotas vėžys, išmokėjo per 160 tūkst. litų“, – teigia D. Mikalauskienė.

Finansų ekspertė šeimos klaida įvardija ir tai, kad skirdamasi su pirmuoju vyru Agnė nepatikrino vaiko draudimo sutarties. „Skirdamiesi tėvai privalėjo aptarti, kaip toliau rūpinsis vaiko finansine ateitimi, kas toliau mokės gyvybės draudimo įmokas, kas bus jo atstovas pagal įstatymą. Perėmusi draudimo įsipareigojimus iš buvusio vyro, nusprendusio nebeskirti lėšų ir vieno sūnaus studijoms, ji būtų pasirūpinusi ir savo, ir vaikų finansiniu saugumu“, – tvirtina D. Mikalauskienė. Pasak jos, skaudi patirtis turėtų paskatinti Agnę pagalvoti ir apie tai, kas lauktų jos šeimos, jei kas nors nutiktų jai pačiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"