TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išpuikusių emigrantų darbdaviai nelaukia

2008 05 12 0:00
Airijoje padirbėję statybininkai į Lietuvą parsiveža labai blogus darbo įpročius
LŽ archyvo nuotrauka

Nors politikai viešai suokia, kad šalį išgelbės sugrįžę emigrantai, tačiau šiems nejuokais pradėjus krautis lagaminus namo, Lietuvos verslininkai sunerimo. Anot darbdavių, šalį "gelbėti" sugrįžta prasčiausi ir labiausiai išpuikę specialistai arba verslo konkurentai.

Emigravusius žmones namo skatina grįžti Vakaruose mažėjanti darbo pasiūla, Lietuvoje esą gerėjantis gyvenimas, smunkantis Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kursas ir kaimynai lenkai, kurie iškreipė Vakarų darbo rinką, pradėję dirbti beveik pusvelčiui.

Dėl šių priežasčių Lietuvos emigrantai namo pasisvečiuoti šiemet parlekia vis dažniau ir atgal į Vakarus vyksta tik tuomet, kai žino, kad mėnesiui ar dviems bus darbo kokioje nors gamyklėlėje ar laukuose.

Kad Anglijos darbo imigrantai traukia namo pažymi ir patys britai. Didžiosios Britanijos Visuomenės tyrimų institutas net atliko tyrimą, kuriuo išsiaiškino tokio reiškinio priežastis: darbas Didžiojoje Britanijoje, smunkant svaro kursui, tampa vis mažiau patrauklus, o gerėjanti padėtis naujosiose ES narėse skatina imigrantus palikti svetimas šalis.

"Hansabanko" ekspertų teigimu, nedarbo lygis Lietuvoje 2008 metais sieks 4,6 proc., o 2009 m. - 4,9 proc.

Turi aiškius tikslus

Prieš metus, kai savo veiklą pradėjo Tarptautinės Migracijos organizacijos Vilniaus biuro Migracijos informacijos centras, emigrantų klausimų dėl įsidarbinimo Lietuvoje visai nebuvo, o šiuo metu jie yra gana dažni, pastebi jo koordinatorė Ieva Būdvytytė.

"Pastebime, kad grįžta ne pavieniai asmenys, bet šeimos. Joms rūpi vaikų švietimo klausimai, dažnai kitos tautybės sutuoktinių gyvenimo sąlygos šalyje ir savo verslo kūrimo galimybes", - dėstė ji LŽ. Anot I.Būdvytytės, į centrą kreipiasi žmonės jau išties apsisprendę dėl savo ateities ir tvirtai žinantys, ko jie nori iš savo šalies. Tačiau dvejojančių vis dar yra daugiau nei rimtai apsisprendusių sugrįžti.

Pripratę prie didelių pinigų

Tačiau šalies darbdaviai grįžtančių emigrantų su didžiuliu entuziazmu laukė nebent prieš pora metų, neslepia Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

"Savo sąlygas padiktavo ekonomikos sulėtėjimas. Masinio poreikio priimti kuo daugiau darbuotojų jau nėra. Kitas darbuotojų trūkumo problemos sprendimas - galimybė atsivežti jų iš trečiųjų šalių. Ir tai yra ne tik pigesnė darbo jėga už grįžtančius lietuvius, bet ir labiau kvalifikuota. Problema ta, kad grįžtantieji yra įpratę prie didelių pinigų", - pabrėžia D.Arlauskas.

Anot jo, į įmones sugrįžta iš jų į užsienį pabėgę darbuotojai. "Kažkada jie įmones paliko, kai šios dar tik stojosi ant kojų ir negalėjo mokėti didelių pinigų. Išsiplėtę, pastatę naujas gamyklas darbdaviai jau gali mokėti pakankamai aukštus atlyginimus, kurie ir suvilioja geros reputacijos emigrantus sugrįžti į buvusią darbovietę", - sakė jis.

Pasak D.Arlausko, šalies verslininkai atsargiai vertina grįžtančius darbo emigrantus. Jiems priimtiniau susigrąžinti iš emigracijos buvusį gerą darbuotoją, priviliojant jį darbo sąlygomis arba net atsivežti darbininką iš trečiųjų šalių, nei įdarbinti nežinomos reputacijos ir neaiškios kvalifikacijos lietuvį, dirbusį svetur.

"Į šalį šiuo metu grįžta darbuotojai, dirbę tose verslo srityse, kurios visoje Europoje išgyvena tam tikrą nuosmukį. Jie tiesiog jaučia, kad gali būti išstumti iš darbo rinkos žmonių iš trečiųjų šalių, kurie dirbdami pigiau ir geriau jiems kelia konkurenciją", - sako D.Arlauskas.

Anot jo, išvykę svetur dirbti aukštesnės kvalifikacijos, mokantys kalbas lietuviai kol kas dar nesigręžia lėkti namo ir mokėdami save parduoti įsitvirtina šiltesnėse darbo vietose.

"Importinė" patirtis ne pranašumas

Šalies darbdaviai labiausiai baiminasi į gimtinę grįžtančių ne pačios aukščiausios kvalifikacijos specialistų, kurie padirbėję užsienyje dedasi savo srities žinovais ir dažnai pasitikėjimas jais tampa rimtomis verslo problemomis.

"Airijoje padirbėję statybininkai į Lietuvą parsiveža labai blogus darbo įpročius, jie yra išmokę dirbti greitai ir žino visokiausių gudrybių, kurios tik kenkia statinių kokybei. Todėl turėję kelis tokius darbininkus rimtai nusprendėme daugiau nepriimt "importinę" patirtį turinčių specialistų. Kraupiausia, kai tokie žinovai patys imasi įgyvendinti nekilnojamojo turto, o ypač kotedžų statybos projektus. Greitai ir pigiai pastato kotedžą, jį pelningai parduoda, likviduoja įmonę, o toks statinys po metų dviejų pradeda iš visų pusių trupėti", - su LŽ atviravo vienos statybų bendrovės projektų vadovas. Anot jo, sugrįžę statybininkai ne tik prastai dirba, bet ir prašo itin aukšto atlyginimo, o dažnai pasidžiaugę gimtine vieną kitą mėnesį, dumia atgal.

Įsidarbino "netyčia"

Ne paslaptis, kad dalis emigrantų, trumpam sugrįžusių į šalį, pirmiausia puola tikrinti ir taisyti sveikatos, o kad nereiktų už tai mokėti - laikinai užsiregistruoja darbo biržoje ir taip patenka į Lietuvos bedarbių arba kitaip, ieškančių darbo asmenų, sąrašą.

Taip atsitiko ir į Lietuvą kartą šventėms grįžusiai merginai, kuri užsiregistravo darbo biržoje vien dėl to, kad nereiktų mokėti gydytojams, o po savaitės netikėtai susilaukė skambučio su pasiūlymu dirbti.

"Sutikau tik iš smalsumo. Dabar jau sėkmingai darbuojuosi Lietuvoje. Šiuo metu ieškausi geresnio darbo ir pasiūlymų gaunu tikrai neblogų. Svarbiausia suprasti, ko nori ir ką gali. Manau, kad daugelis sugrįžusių į Lietuvą gyventi ir dirbti daro didelę klaidą taikydami į aukštesnes darbo vietas, nei to yra verti. Jei gerai dirbsite ir paprastą darbą, jus tikrai pastebės. O jei ne - turėsite darbo patirties Lietuvoje", - pataria grįžtantiems buvusi emigrantė.

Anot jos, reikia rinktis įmones, kuriose išties galima būti reikalingam ir pradėti dirbti juose nuo žemesnių pareigų.

"Ieškoti darbo Lietuvoje reikia lygiai taip pat, kaip ir kažkada nuvykus į Angliją ar Airiją. Svarbiausia nesipuikuoti savo turima patirtimi, kurios lietuviai darbdaviai kaip tik ir baidosi", - savo patirtį pabrėžė ji.

Savo idėjų netrūksta

Pastebima, kad kai kurie emigrantai į šalį grįžta uždirbę pakankamai nemažai pinigų ir bando juos investuoti pradėdami verslą. "Dažniausiai jie dirba pagal verslo liudijimus, nes turėjimas geros patirties kaip verslo procesai vyksta kitose šalyse, yra geriausia galimybė ir perspektyva pradėti verslą. Grįžtantieji turi ryšių su emigrantais, kurie liko užsienyje, su užsienio verslininkais. Matome, kad grįžę emigrantai kurdami verslą orientuojasi į produktų eksportavimą, o šiuo metu smulkiam šalies verslui būtent labiausiai ir trūksta užsienio rinkų, vartotojų įpročių išmanymo", - sako D.Arlauskas.

Kaip LŽ sakė bendrovės "Verslo konsultacija" direktorė Aura Bložienė, praėjusių metų pabaigoje buvo daugiau norinčių kurti savo verslą, pritaikant užsienyje įgytą darbo patirtį ir investuojant uždirbtus pinigus.

"Turime klientų, kurie užsienyje dirbo statybininkais, grįžę į Lietuvą sukūrė individualias įmones ir sėkmingai plėtoja statybų verslą. Vieni buvę emigrantai yra įsteigę krovinių vežimo bendrovę, nepristigo rizikos įsigyti krovinių vežimo technikos. Nuolat sulaukiame užklausų iš dar svetimoje šalyje esančių lietuvių, kurie jau rimtai galvoja apie verslo kūrimą savo šalyje. Vasarą vieniems padėsime įsigyti kavinę", - sakė A.Bložienė.

Anot jos, šiuo metu emigrantų domėjimasis verslo steigimo yra kiek aprimęs, nes pasak pašnekovės, juos pradeda gąsdinti valstybės vykdoma mokesčių politika, kuri labiausiai ir stabdo naujų verslo idėjų įgyvendinimą šalyje ir išvykusių verslių piliečių sugrįžimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"