TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įstatymas parklupdė valstybės įmones

2009 11 02 0:00
Kiekvienais metais, užtikrinant projektinį gylį uosto akvatorijoje ir prie krantinių, dugno valymo darbams reikia skirti 4-13 mln. litų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Žvelgiant į apytuštį valstybės biudžetą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vėsta entuziazmas dar šiemet iš jo išgriebti iki 2 proc. padidintą turto valdymo mokestį, todėl ieškoma bent laikino būdo kenksmingą įstatymą apeiti.

Susisiekimo ministerijos (SM) parengtas ir Seime neseniai įregistruotas Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektas, jeigu jam būtų pritarta, kelių infrastruktūros įmonėms sugrąžintų iki 2009 metų taikyto dydžio prievolę. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) - 0,1 proc., valstybinės reikšmės automobilių bei vandens kelius valdančioms įmonėms - 0,05 proc., tarptautiniams oro uostams - 0,5 procento dydžio turto mokestį.

Pakeitusi tarifą, valstybė apgavo pati save, nes įmonėms tiek pat sumažino investavimo arba net išgyvenimo galimybes. SM duomenimis, pirmąjį pusmetį 12 iš 20 jos reguliavimo srities valstybės įmonių dirbo nuostolingai.

Ilgai delsė

KVJUD dėl Finansų ministerijos (FM) neapdairumo ir "naktinės" Seimo kūrybos sukilo dar sausį, nes ją už nevykdomą investicijų programą nuolat tarkuoja ne tiek aukštesni valdininkai, kiek uosto naudotojai - krovos kompanijos ir rangovai.

Bet SM tarsi atsitokėjo tik uosto vadovu vasarą tapus Eugenijui Gentvilui, atlikusiam pajamų ir išlaidų reviziją. Tuo metu direkcija 20 kartų išaugusį nuo 0,8 mln. iki 16,3 mln. litų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) jau buvo sumokėjusi, todėl pajamų ir išlaidų sąmatoje žiojėjo didžiulis plyšys.

Kai ministras Eligijus Masiulis įžvelgė ir kitoms susisiekimo sistemos įmonėms padarytą skriaudą, buvo nuspręsta, kad geriau su FM kariauti ne pavieniui, o keičiant įstatymą.

Bet kol kelios įstatymo teksto eilutės, o tiksliau - keli skaičiai, buvo persijoti per biurokratinį derintojų rėtį, atėjo spalis.

Iki tol verslininkus raminus, kad uosto skyles gal pavyks užkamšyti iš VMI sugrąžintais turto mokesčio milijonais, dabar ir naujiems KVJUD vadovams noras apsimetinėti nekyla. Žinant, kokiu greičiu sukasi Seimo leidybinės mašinos ratai, tikėtis įstatymo pakeitimo nuo 2010 metų sausio 1 dienos, kaip nurodoma jo projekte, beveik neįmanoma. Be to, toks pakeitimas mokesčio už 2009 metus nesumažintų.

E.Masiulis LŽ pripažino, kad jo prognozė taip pat pesimistinė - iki metų pabaigos pataisa svarstymo eilės gali nesulaukti. Antra vertus, nuostata, mažinanti biudžeto įplaukas, dabartiniu metu kai kam gali pasirodyti tiesiog šventvagiška.

KVJUD finansų direktorė Beata Kulevičiūtė teigia, kad FM, dirbant ministrui Algirdui Šemetai, net nesileisdavo į kalbas. Dabartinė FM vadovybė palankiau vertina uostininkų argumentus. Todėl neatsisakoma vilties, kad jei ne 15 mln. litų, tai bent dalį atgauti pavyks. Tik neaišku, ar šiemet.

E.Masiulis patikino ieškantis ir laikinos išeities, bent kiek švelninančios KVJUD patirtą finansinį smūgį. "Mes ir toliau su VMI kalbamės, kas turėtų būti apmokestinama. Yra turtas, kuris iš tikrųjų generuoja pajamas, ir yra turtas, pavyzdžiui, įplaukos kanalas, kuris neatneša pajamų. Mano galva, tokiai turto daliai įstatymas neturėtų būti taikomas. Šiuo metu vyksta konsultacijos. SM aktyviai tarpininkauja, kad mokesčiai būtų sumažinti arba pakeitus įstatymą, arba kitaip jį išaiškinus."

Atėmė iš patvirtintų programų

SM lydraštyje Seimui prie įstatymo pakeitimo projekto nurodo, kad dabartinis teisinis reglamentavimas neužtikrina tinkamo jos įmonių funkcijų ir nepadeda spręsti transporto sektoriaus finansavimo reikalų.

Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios įmonės, padidinus mokesčio už turtą tarifą 40 kartų, 2009 metais į valstybės biudžetą sumokėjo 7,8 mln. litų (pernai - 195 tūkst. litų). Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Kelių priežiūros ir plėtros programoje 2009 metams skirta 775,7 mln. litų. Tai - 57 proc. mažiau nei pernai. Dėl tokios situacijos ir padidinto turto mokesčio, ministerijos teigimu, teko mažinti lėšas, skirtas kelių priežiūrai.

Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija šiemet vykdė tęstinę programą "Susisiekimo vidaus vandens keliais užtikrinimas". Jai 2009 metais iš valstybės biudžeto buvo numatyta 8,3 mln. litų, tačiau sumažinus finansavimą skirta 4,8 mln. litų. Kadangi įmonės kapitalas yra per 28 mln., padidinus tarifą mokėtina suma 2009 metais sudarė 572 tūkst. litų, kai anksčiau ji tesiekė 30 tūkst. litų. 2010 metų programai vykdyti iš valstybės biudžeto numatoma skirti dar mažiau - 3,1 mln. litų. Sumokėjus mokestį už valstybės turto naudojimą, programai vykdyti liks 2,5 mln. litų. Todėl valstybės įmonė dėl lėšų stygiaus bus priversta mažinti programos mastą (navigacijos trukmę, eksploatuojamų kelių ilgį), turės atleisti dalį darbuotojų.

KVJUD kapitalas nukentėjusių įmonių grupėje yra didžiausias - sudaro apie 813,7 mln. litų. Nuo jo skaičiuojamas mokestis už valstybės turto naudojimą yra 16,3 mln. litų. Remdamasi atliktais uosto naudos tyrimais, Susisiekimo ministerija teigia, kad KVJUD investicijos į uosto infrastruktūrą, papildant jas uosto naudotojų investicijomis į suprastruktūrą, sietinos su 11 kartų didesnėmis pajamomis šalies ūkyje. Siekiant, kad uosto kuriama ekonominė nauda nemažėtų, būtina maksimaliai išnaudoti visas terminalų galimybes. Kiekvienais metais, užtikrinant projektinį gylį uosto akvatorijoje ir prie krantinių, valymo darbams reikia skirti 4-13 mln. litų. Siekdama maksimalaus uosto konkurencingumo, KVJUD suplanavo daugiau investicijų negu uždirba pajamų. Dėl to numatomos didelės įskolos rangovams (sutartyse numatomi mokėjimo atidėjimai iki 90 dienų) - vidutiniškai apie 40 mln. litų per metus. Uosto direkcijos pajamų ir investicijų santykis artimas vienetui, todėl rezervų investicijų apimtims didinti nuosavomis lėšomis neturima. Be to, anksčiau paimtos paskoloms grąžinti bei palūkanoms mokėti reikia apie 28 mln. litų kasmet.

Oro uostus valdančioms įmonėms mokestis padidėjo tik 4 kartus, tačiau visos jos dirba nuostolingai. Prognozuojama, kad 2009 metų Vilniaus oro uosto veiklos nuostolis gali siekti per 16 mln. litų, Kauno oro uosto - daugiau kaip 3 mln. litų. Nuostolius gerokai padidina ir turto valdymo mokestis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"