TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įstatymų interpretacijos neramina verslininkus

2014 04 28 15:45
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šių metų vasarį pakeitus Naudojamų kitos paskirties ir valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, verslininkai įžvelgia susikūrusias prielaidas korumpuotiems sprendimams priimti.

„Nuolat kalbame apie finansavimo verslui poreikį, tačiau tuo pat metu maksimaliai apribojame galimybes jį gauti“, – stebėjosi Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas, vertindamas tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nebeišduoda leidimų įkeisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisės.

Anot jo, norėdami paskolos iš banko, verslininkai neretai turi užstatyti turimą turtą, kuris taip pat neretai stovi ant valstybinės žemės. "Jei negalime užstatyti jos nuomos teisės, bankai neduoda paskolų“ – pažymėjo R.Šidlauskas.

Situacija susidarė šių metų vasario mėnesį pakeitus Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Dėl to Nacionalinė žemės tarnyba nebeišduoda leidimų įkeisti valstybinės žemės nuomos teisę.

Šių leidimų reikia norint bankams užstatyti ant žemės esantį turtą. Lietuvos bankų asociacija kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydama ir vėl išduoti leidimus. Tačiau ministerija atsisakė, motyvuodama tuo, kad po 2012 metų Hipotekos reformos įkeisti žemės nuomos teises tapo neprivaloma. Remiantis viešosios teisės principais, – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama - nebeliko pagrindo leidimams išduoti.

Bereikalingos interpretacijos

Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas sveikino valdžios priimtus sprendimus, leidžiančius neįkeitinėti žemės sklypo, jei tai nėra būtina. „Tai – verslo sąlygų palengvinimas“, – neabejojo jis. Tačiau, pasak verslininkų atstovo, neramina, kai priimami sprendimai, kurie, jei ir neprieštarauja vienas kitam, tai bent palieka nemažai neaiškumų.

„Žemės ūkio ministerijos atsakymas palieka labai plačią erdvę valstybės tarnautojo interpretacijoms. Taip sukuriamos prielaidos korumpuotiems sprendimams. Ir vargu, ar tokia situacija kaip nors prisidėtų prie verslo klimato gerinimo“, – sako jis. Pasak V.Japerto, reikėtų, kad išleidus norminį aktą, valstybėms tarnautojams būtų paaiškinta, kaip elgtis įvairiose situacijose.

„Susitarimas dėl paskolos – tai dvišalis susitarimas tarp banko ir ūkio subjekto, pagal Civilinį kodeksą turinčio teisę disponuoti savo nuomojamu turtu. Kam apsunkinti situaciją svarstant bendrinius principus? Gal paprasčiau būtų įtvirtinti normą, kad nuomininkui pateikus paraišką leidimui užstatyti nuomos teisę, valdininkai būtų įpareigoti jį suteikti per 10 ar 15 dienų“, – svarsto V.Japertas.

Apsunkinamas procesas

Pasak verslininko, turto vertė priklauso ir nuo žemės sklypo. Jei pastatai užstatomi be jo, jam suteikiama simbolinė, nors ir lito, vertė. Tačiau pasidaro sunkiau įvertinti tikrąją turto vertę, kyla papildomų problemų.

Be to, dabartine situacija nepatenkinti ir bankai. Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo teigimu, šalies įstatymuose numatyta, kad finansų įstaiga, prieš nuspręsdama skolinti, privalo įsitikinti, jog įkeičiamas turtas tikrai priklauso asmeniui ir iš jo gali būti padengiama gauta paskola. Todėl bankai skolina tuo atveju, kai įkeičiamas visas turto kompleksas: pastatai, žemė, įvairūs inžineriniai įrengimai. Kilus problemų, turtą galima parduoti kartu, o ne dalimis, taip gaunant maksimalią vertę ir geriausiai ginant tiek banko, tiek skolininko interesus.

Jei neįkeičiama žemės nuomos teisė, pardavus skolininko turtą, naujajam savininkui gali kilti problemų, norint juo pasinaudoti. „Šis klausimas labai svarbus dėl verslo finansavimo galimybių, tad tikrai kuo skubiau reikėtų spręsti šią aktualią problemą, nes pradės strigti daugelio vystymo projektų kreditavimas “, – sakė S.Kropas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"