TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Istorinis įvykis: Lietuva išsiveržė iš energetinės izoliacijos

2015 12 14 13:55
Iš Lietuvos į kaimyninę Lenkiją nusidriekusi „LitPol Link“ sujungė Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros tiekimo infrastruktūrą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Praėjus daugiau kaip 50 okupacijos ir 25 nepriklausomybės metų Lietuva pagaliau išsiveržė iš energetinės izoliacijos – į Rytus integruota mūsų šalies energetikos sistema sujungta su Europos tinklais.

Gruodžio 14 dieną Lietuvos ir kaimyninių valstybių vadovams simboliškai įjungus tarptautines „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungtis prasidėjo nauja energetikos era, įtvirtinanti Lietuvą Europos elektros erdvėje.

Tarptautinės jungtys su Švedija ir Lenkija padės užtikrinti stabilų ir sklandų elektros energijos srautą į Lietuvą ir iš jos.

Lietuva iš energetikos salos nuo šiol virs sankryža, kurioje susikirs elektros energijos jungtys tarp Skandinavijos, Centrinės Europos ir Rytų šalių.

Gausus būrys užsienio svečių

Iškilmingoje ceremonijoje Valdovų rūmuose dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis, Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai, Lenkijos vicepremjeras, Švedijos energetikos ministras bei projektus įgyvendinusių Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatorių vadovai.

Tarptautinių jungčių įjungimo į Lietuvos elektros sistemą renginyje Vilniuje taip pat dalyvavo prie europinės reikšmės projektų prisidėjusių Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos valdžios institucijų, ES valstybių bei JAV diplomatinių atstovybių atstovai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos bei Švedijos atidarymas yra didingas istorinis įvykis. „25 metus mėginome pasiekti ne tik politinę, bet ir tokią nepriklausomybę, kuri galėtų leisti mums paties spręsti, kaip plėtotis ir kurti savo valstybę. Padarėme daug, nors galėjome ir greičiau. Vis dėlto šiandien demonstruojame politinę brandą: viena vyriausybė sugebėjo priimti sprendimus dėl šių jungčių, kita – turėjo pakankamai kantrybės, kartais net kovodama su savo partijos vidine rezistencija – užbaigti projektus. Tai gerai“, – džiaugėsi valstybės vadovė.

D. Grybauskaitė pažymėjo, kad Lietuva atverčia dar vieną sėkmingos regioninės partnerystės puslapį. Baltijos šalys ir Lenkija tampa sujungtos į Europos energetikos sistemos struktūras. „Greta istorinių ir kultūrinių saitų Baltijos regioną su žemynine Europa nuo šiol jungs ir energetikos tiltai. Jie sustiprins elektros energijos tiekimo patikimumą, mažins vartotojų sąnaudas, stiprins skandinaviško verslo struktūrą mūsų šalyse. To ir siekiame“, – sakė ji.

Pasak prezidentės, dabar ne tik Švedijoje, bet ir Vokietijoje bei Danijoje pagaminta elektros energija galės atsirasti Baltijos šalyse. Ir atvirkščiai: elektra iš Baltijos šalių galės konkuruoti rinkose, kurios mums buvo neprieinamos. „Tai ir strateginis, ir istorinis pasiekimas. Izoliuotą energetikos salą Baltijos regione mes pavertėme energetikos žiedu“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Premjeras A. Butkevičius pažymėjo, Lietuvai atgavus nepriklausomybę turėjo praeiti ketvirtis amžiaus, kol buvo sujungtos Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos elektros energijos sistemos. „Tai vienas esminių žingsnių stiprinant Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę“, – sakė jis.

Premjeras pažymėjo, kad dvi tarptautinės jungtys leis Lietuvą, Latviją ir Estiją integruoti į Vakarų elektros tinklų infrastruktūrą, sukurti bendrą Europos elektros energijos rinką bei diversifikuoti elektros energijos tiekimo šaltinius. „Daugiausia elektros energijos importuojančiai ES šaliai Lietuvai ši galimybė – itin svarbi. Turėdamos du kabelius tarp Estijos ir Suomijos bei galingas elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, Baltijos šalys įgyja dvigubai daugiau galimybių prekiauti elektra. Tarptautinių jungčių pralaidumas tampa didesnis nei trijų šalių metinis elektros energijos suvartojimas“, – sakė jis.

A. Butkevičius prognozavo, kad elektros energijos rinko kainos 2016 metais Lietuvos prekybos zonoje gali būti nuo 10 iki 12 procentų mažesnės negu šiemet.

Premjeras pažymėjo, kad elektros energijos kainos sumažėjimas net ir 7 procentais vartotojams leistų sutaupyti 90 mln. eurų per metus.

A. Butkevičius patikino, kad Lietuva tęs aktyvią politiką Briuselyje ir ES valstybėse narėse, kad Baltijos šalių elektros energijos sistemos būtų sinchronizuotos su Europos tinklais. „Tik tokiu atveju tapsime visateisiais ir savarankiškais ES elektros energetikos sistemos dalyviais“, – sakė premjeras.

A. Butkevičius išreiškė viltį, kad projektą parems Europos Komisija ir Lenkija. Baltijos šalių sistemoms su Europos energetikos tinklais sinchronizuoti dar būtina nutiesti antrąją elektros jungtį su Lenkija.

Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato vadovas direktorius Dominique“as Ristori pažymėjo, kad ši diena istorinė ne tik Lietuvai, Lenkijai, Švedijai ir Baltijos šalims, bet ir visai Europos energetikai ir jos saugumui. „Visi puikiai žinome, kokia energetikos reikšmė valstybių vyriausybėms, pramonei ir ypač paprastiems žmonėms, namų ūkiams. Todėl šie projektai ne tik padidins Europos energetinį saugumą, bet ir duos naudos visai visuomenei, o verslui padės daugiau uždirbti. Paleidžiamos jungtys padidins Lietuvos, Lenkijos ir Baltijos šalių verslo konkurencingumą bei užtikrins patikimą elektros energijos tiekimą“, – teigė EK Energetikos generalinio direktorato vadovas direktorius

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad nutiestų elektros jungčių svarba peržengia vien „siaurus“ energetikos, pramonės ar verslo naudos veiksnius. „Tokie projektai suartina valstybes ir žmones, suvienija Europą ir skatina solidarumą“, –sakė svečias.

„Dėl naujųjų elektros jungčių padidės elektros tiekimo patikimumas ir energetinis saugumas regione. Be to, jos duos apčiuopiamos ekonominės naudos visiems vartotojams. Bet ir tai dar ne viskas. Šiandien „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dėka galime dar kartą pasakyti sau ir pasauliui: esame maža, bet stipri šalis. Ne paslaptis, kad jungčių statyba kėlė didžiulių iššūkių, buvo abejojančiųjų projektų sėkme. Bet kol kažkas abejojo, mes ir mūsų partneriai dirbome. Ir savo darbais įrodėme, kad galime patys spręsti savo likimą“, – kalbėjo energetikos ministras R. Masiulis.

„Iki šiol turėjome galimybę apsipirkti mažoje miestelio parduotuvėje. Po 2016 metų galėsime įeiti į didžiulį prekybos centrą. Ką mes ten pirksime, priklausys nuo mūsų, bet galimybę turėsime: ir gyventojai, ir verslas – juk 70 proc. elektros Lietuvoje suvartoja verslas – prekyba, transportas, pramonė“, – sakė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Pasak jo, elektros importo šalies Lietuvos galimybės importuoti elektrą bus visiškai naujos, mat 700 megavatų (MW) galios perdavimo linija iš Švedijos ir 500 MW – iš Lenkijos, kartu sudėjus, tai daugiau nei yra Lietuvos elektros energijos poreikis vasarą.

Lietuvą „atranda“ didieji žaidėjai

Naujoji 500 MW elektros jungtis „LitPol Link“ pirmą kartą istorijoje sujungia Lietuvos bei Lenkijos elektros sistemas ir sudaro sąlygas elektrai tekėti iš Vakarų į Baltijos šalis, ir atvirkščiai. Projektą nuo 2008 metų įgyvendino Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir PSE.

Investicijos dydis į projektą Lenkijoje – 430 milijonų eurų, iš kurių pusę sudaro Europos Sąjungos (ES) lėšos. Lietuvoje į projektą investuota 150 mln. eurų, iš jų 27 mln. sudaro Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility) lėšos, 8 mln. – kitų ES fondų parama.

Elektros kabelis „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos yra viena ilgiausių povandeninių jungčių pasaulyje. Tau pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija. Projektą kartu įgyvendina Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska kraftnät“.

Šiltą vasaros dieną vien 700 megavatų galios „NordBalt“ galės padengti daugiau nei 90 proc. elektros poreikio Lietuvoje.

Abi jungtys yra Baltijos jūros regiono valstybių energijos rinkų sujungimo plano (BEMIP) dalis. Pagal šį planą, sukūrus tinkamą energetikos infrastruktūrą Baltijos jūros regione tolimesnis žingsnis būtų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.

Besikeičiančią energetikos padėtį Lietuvoje akylai stebi ir didieji Europos žaidėjai. Antai licenciją prekiauti elektra pernai gavo Europos milžinas „EDF Trading“, licenciją jau turi visoje Europoje prekiaujantis Šveicarų kapitalo koncernas ​ALPIQ ENERGY SE bei dar vienas milžinas AXPO Nordic.

„Manau, kad ateityje tokių stiprių žaidėjų tik daugės, nes jiems įdomu dirbti Lietuvoje, kuri tampa galimybių sankryža tarp Skandinavijos, Centrinės Rytų Europos ir Rytų arba trečiųjų šalių rinkos“, – sakė D. Virbickas.

Pasak jo, į Lietuvą jau ateinantys nepriklausomi tiekėjai su tarptautine veiklos patirtimi turės gerokai daugiau galimybių valdyti riziką ir pasiūlyti Lietuvos pramonei geriausią produktą. Iš padidėjusios konkurencijos visi tik laimės. „Tai jau atsitiko telekomunikacijų rinkoje – keli stiprūs žaidėjai lemia, kad Lietuvoje kainos yra mažiausios regione“, – pastebėjo jis.

Taps elektros perdavimo sankryža

Pradėjus eksploatuoti naujas elektros jungtis – „NordBalt“ su Švedija ir „LitPol Link“ su Lenkija – Lietuvos ir Baltijos šalių elektros sistemos tampa visiškai integruotos į didelę Šiaurės šalių ir Lenkijos rinką. Tai neabejotinai lems padidėjusį šalies energetinį saugumą ir, kaip prognozuoja rinkos dalyviai, mažėsiančias elektros energijos kainas Lietuvoje.

Pavyzdžiui, Švedijoje jos šiuo elektros energija kainuoja apie 40 proc. pigiau nei Lietuvoje. Tačiau rinkos dalyviai prognozuoja, kad tarifui reikšmingiau susitraukti Lietuvoje neleis aukšta elektros kaina ir specifinis elektros gamybos portfelis Lenkijoje.

„Skirtumas tarp elektros energijos kainų Lietuvoje ir Švedijoje yra reikšmingas, tad greičiausiai didžiąją laiko dalį elektra iš Švedijos tekės į Lietuvą, t.y. iš žemesnių, į aukštesnių elektros kainų zoną. Tačiau dėl palyginti brangios elektros gamybos kaimyninėje Lenkijos rinkoje, realu, kad nemaža dalis švediškos elektros gali nutekėti šia kryptimi Lietuvą paverčiant elektros perdavimo sankryža“, – teigė nepriklausomo tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Janis Betheras.

Lenkijos poreikius importuoti elektrą gali lemti kelios priežastys. Pirmiausia, šiauriniai Lenkijos regionai išsiskiria prastai išplėtota elektros tinklų infrastruktūra, tai padidina elektros energijos poreikį. Kita priežastis, pasak J. Bethero, ta, kad didžioji dalis Lenkijos elektros gamybos pajėgumų yra paremta šiluminėmis elektrinėmis, kurių pagrindinis naudojamas kuras yra anglys.

„Nors akmens ar rudosios anglys kaip kuro rūšis yra pigi, Lenkijos šiluminių elektrinių nusidėvėjimas ir griežtėjantys ES reikalavimai dėl taršos artimiausiais metais neleis šiai šaliai piko metu užsitikrinti kainos atžvilgiu efektyvios gamybos šalies viduje. Be to, 55 proc. šiuo metu esančių gamybos pajėgumų Lenkijoje yra senesni nei 30 metų, o iki 2030 metų dabartinės gamybos apimtys sumažės 12,26 GW, tai yra beveik trečdaliu, iš jų apie 4,4 GWh – iki 2017-ųjų. Tai reiškia, kad Lenkija išliks deficitine rinka“, – pastebėjo J. Betheras.

Tačiau galimą Lenkijos rinkos apetitą pigesnei skandinaviškai elektrai ribos techninės jungčių galimybės. Kadangi „LitPol Link“ jungties galia sudarys 500 MW, o „NordBalt“ – 700 MW, tai Lietuvos rinkai turėtų būti prieinama bent ketvirtadalis per pastarąją jungtį ateinančios elektros energijos.

Padidins energetinį saugumą

Latvijos energetikos bendrovės „Latvenergo“ antrinės įmonės „Elektrum Lietuva“ pardavimų direktorius Martynas Giga atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra itin priklausoma nuo elektros energijos pasiūlos kaimyninėse rinkose, mat ji importuoja apie du trečdalius visos suvartojamos elektros energijos. Pradėjus veikti jungtims su Švedija ir Lenkija importo apimtys greičiausiai dar labiau padidės, taip atnešdamos apčiuopiamos naudos vartotojams. Tačiau M. Gigos nuomone, svarbiausias šių jungčių aspektas – energetinis saugumas.

„Nord Balt“ sudarys sąlygas pirkti elektros energiją iš gausius hidro išteklius turinčių Šiaurės Europos šalių ir padės kurti bendrą rinką. Iš Lietuvos į kaimyninę Lenkiją nusidriekusi „LitPol Link“ sujungė Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros tiekimo infrastruktūrą.

„Elektros tiltai Lietuvos vartotojams yra svarbūs dėl kelių priežasčių. Pirma, jungtys padės diversifikuoti šaltinius, iš kurių į Lietuvą tiekiama elektros energija. Vienu kabeliu nustojus tekėti elektros energijai, ji vartotojus pasieks kitu. Tai reiškia, kad neprognozuojamų įvykių, galinčių staigiai kilstelėti kainas ar sukelti kitų problemų, rizika susitrauks. Antra, Lietuvą pasieks pigesnė elektros energija iš Švedijos – mat galios srautas teka iš mažesnių kainų zonų į didesnių kainų zonas“, – pastebėjo M. Giga.

Pajus verslo įmonės

Pasak jo, teigiamą dviejų paminėtų veiksnių įtaką iškart pajus verslo įmonės, kurioms tenka 71 proc. visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Vis dėlto, elektros kaina mūsų šalies vartotojams gali nesumažėti taip smarkiai, kaip tikimasi.

Mat pradėjus veikti „LitPol Link“, teks susidurti ir su įvairiais apribojimais dėl įvairių Lenkijos rytuose įgyvendinamų projektų. Iki pat 2020-ųjų vyksiantys darbai gali lemti tai, kad elektros energija minėta jungtimi kartais gali netekėti nė į vieną pusę. „Tačiau vėliau sklandžiai pradėjusi veikti „LitPol Link“, ši jungtis suteiks galimybę Šiaurės šalims sugeneruojamos elektros energijos perteklių per Lietuvą eksportuoti į Lenkiją. Tad Lietuva taps pigesnės elektros energijos tranzito valstybe. „LitPol Link“ jungtis daugiau finansinės naudos gali atnešti Lenkijos, o ne Lietuvos vartotojams“, – svarstė M. Giga.

Lietuvoje, anot jo, didžiausią įtaką kainoms turi čia veikiantys gamybos pajėgumai. Tačiau, jeigu jie nustotų gaminti brangią elektrą, o visą Lietuvos vartotojų poreikį patenkintų nenutrūkstamas importo srautas, vartotojai už elektrą mokėtų mažiau.

Energetikos ministerija prognozuoja, kad, elektros energijai pradėjus tekėti iš Švedijos ir Lenkijos, elektra Lietuvoje galėtų atpigti apie 7 proc.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"