TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ištuštėję namai atsisako vandens tiekimo – emigruoja šeimos

2016 07 26 10:30
LŽ archyvo nuotrauka

Pernai Lietuvoje geriamojo vandens vartotojų skaičius sumažėjo 6262 – tiek vartotojų nutraukė geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo sutartis su vandens tiekimo įmonėmis. Sutartys dėl paslaugų tiekimo nutraukiamos, kai Lietuvą palieka visa šeima.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos duomenimis, Lietuvoje, kitaip nei daugelyje Europos šalių, pramonė suvartoja mažesnę dalį viso suvartojamo vandens nei gyventojai. Privačių vartotojų skaičius dėl emigracijos traukiasi. Palyginti nedidelis vandens vartojimas šalyje neskatina kainų mažėjimo.

„Sutartis nutraukę vartotojai – daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų gyventojai. Sutartys dėl paslaugų tiekimo nutraukiamos, kai Lietuvą palieka visa šeima. Jei skaičiuotume, kad viename būste vidutiniškai gyvena 4 žmonės, gautume apie 25 tūkst. gyventojų. Kaip žinia, pernai iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių. Tai, manau, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl geriamojo vandens poreikis pernai neaugo ir liko toks pats kaip ir 2014 metais“, – išplatintame pranešime sakė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.

Iš viso pernai šalies vandentvarkos įmonės privatiems vartotojams ir įmonėms patiekė beveik 94,6 mln. kub. metrų vandens. Iš šio kiekio gyventojai suvartojo 52,1 mln. kub. metrų, likusi dalis – 42,5 mln. kub. metrų teko pramonei bei kitoms įmonėms ir paslaugų tiekėjams.

Anot B Miežutavičiaus, džiugina, kad palyginti su 2014 metais daugiau kaip tūkstančiu padidėjo pramonės ir kitų įmonių vandens vartotojų skaičius. Jis auga jau ne vienerius metus.

Ir vis dėlto Lietuvoje 55 proc. geriamojo vandens suvartoja namų ūkiai ir tik apie 45 proc. – pramonė. Daugelyje Europos šalių šios proporcijos atvirkštinės – didesnę pusę viso geriamojo vandens suvartoja pramonė.

Neišnaudotos galimybės

B. Miežutavičiaus teigimu, geros kokybės geriamojo vandens atsargos Lietuvoje yra apie penkis kartus didesnės nei šiuo metu esantis geriamojo vandens poreikis. Su dabartiniu metu įdiegtais geriamojo vandens pajėgumais geriamojo vandens pardavimą be didelio vargo būtų galima padidinti iki trijų kartų.

„Didėjant pardavimui mažėtų ir mūsų paslaugos savikaina, atsirastų realios galimybės geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainų mažėjimui. Priminsiu, kad pagal naująjį geriamojo vandens tiekimo įstatymą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija privaloma tvarka kasmet peržiūri vandentvarkos bendrovių paslaugų kainas ir į jas įtraukia tik būtiniausias sąnaudas vandeniui tiekti bei nuotekoms tvarkyti. Todėl labai svarbu, kad Lietuvoje būtų reikšmingiau investuojama į daug gero geriamojo vandens naudojančių pramonės įmonių plėtrą „, – sako B.Miežutavičius.

Nors pernai vienas centralizuotai tiekiamą vandenį gaunantis šalies gyventojas per parą vidutiniškai suvartojo 67,5 litrų arba 2 litrais daugiau nei 2014 metais, palyginti su išsivysčiusiomis Europos šalimis, kur gyventojas per parą suvartoja ne mažiau nei 100 litrų, lietuviai vandens vartoja palyginti nedaug.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"