TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išvados dėl Visagino atominės elektrinės – dar šį mėnesį

2013 09 20 16:42
Pasak D.Misiūno, energetikos kompanijų dokumente dėl AE ekonominio gyvybingumo bus pateikti ne nuogi skaičiai, o tam tikrų sąlygų rinkinys bei įvardytos rizikos ir galimas jų pasidalijimas tarp projekto partnerių. Arvydo Jockaus (LŽ) nuotrauka

Bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos energetikos kompanijų „Lietuvos energija“, „Latvenergo“, „Eesti Energia“ ir Japonijos korporacijos „Hitachi“ pozicija dėl naujos atominės elektrinės Visagine projekto ekonominio gyvybingumo bus suderinta ir pateikta dar šį mėnesį. Tai „Lietuvos žinioms“ patvirtino valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Kyla daug klausimų

„Planas yra baigti iki rugsėjo pabaigos, ir plano stengsimės laikytis, - "Lietuvos žinioms" sakė D.Misiūnas. – Šiuo metu turime dokumento projektą, bet dar liko daug klausimų ir derinimo dalykų su regioniniais partneriais.“

Anot D.Misiūno, regioniniai partneriai nekelia kažkokių ypatingų reikalavimų, tačiau neišspręstų klausimų ratas tebėra labai platus. „Detalių atskleisti negaliu, bet, matyt, ne pats tinkamiausias žodis – „reikalavimai“. Daugiausia kyla įvairių klausimų. Kai kalbame apie branduolinę energetiką, šalia to, kas natūraliai iškyla – akcijų dalys, atsakomybė, pinigai, - atsiranda aibė kitų dalykų. Tai leidimai, radioaktyvių atliekų tvarkymas, reguliavimo ir saugos klausimai, rizikų valdymas. Pagaliau, kas statys kelią, kuriuo bus vežamas reaktorius, kiek tai kainuos? Kažkaip turi būti atsakyta į šiuos klausimus“, - svarstomų temų įvairovę atskleidė D.Misiūnas.

Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo, pateiktos trijų Baltijos valstybių energetikos kompanijų ir „Hitachi“ bendros išvados dėl būsimos atominės elektrinės ekonominio gyvybingumo nebus vien nuogi skaičiai. „Reikia pagalvoti, kaip suprantame tą gyvybingumą. Mes sakome, kad ekonominė nauda bus esant tam tikroms sąlygoms. Pavasarį daugiausia diskutuota dėl AE gaminamos elektros kainos. Bet tai ir yra pagrindinė problema, nes anksčiausiai AE gamins elektrą 2022 metais. Kas gali pasakyti, kokia bus elektros rinkos kaina 2022-aisiais? Niekas. Arba gali pasakyti, bet tai nebus tiesa“, - šypsojosi D.Misiūnas.

Pasak jo, panašiai ekspertai neteisingai prognozavo gamtinių dujų kainą, kai planavo statyti Lietuvos elektrinės Elektrėnuose devintąjį bloką. „Manyta, kad, pastačius bloką, dujos kainuos 600 litų už tūkst. kubinių metrų, na, daugiausia 900 litų, o pernai jos kainavo 1400 litų“, - priminė pašnekovas.

Todėl, pasak D.Misiūno, energetikos kompanijų dokumente dėl AE ekonominio gyvybingumo bus pateikti ne nuogi skaičiai, o sąlygų rinkinys, įvardytos rizikos ir galimas jų pasidalijimas tarp projekto partnerių.

Dideli projektai nepatrauklūs

Pats D.Misiūnas pasisako už didesnę elektros energijos gamybą Lietuvoje, nes, jo nuomone, valstybė,kurdama pridėtinę vertę jaustųsi saugesnė. „Tačiau toks mano noras tikrai nėra tiesiogiai susijęs su atominės elektrinės projektu“, - tvirtino „Lietuvos energijos“ vadovas.

Anot D.Misiūno, AE tėra viena iš alternatyvų. „Šiandien rinkoje projektų, kurie būtų labiau patrauklūs, iš viso nėra. Elektros kaina nepatraukli, ir dideli projektai investuotojų nedomina. Taip gyvena visa Europa, šiandien bet kurioje energetikos konferencijoje išgirsite tą patį: trūksta ekonominio pagrindimo naujiems dideliems investiciniams projektams “, - sakė jis.

„Lietuvos energijos“ vadovo nuomone, AE nėra panacėja, o Lietuva turi ir kitų būdų išgyventi. Tačiau bet kuriuo atveju, sprendimas dėl naujos ES, anot D.Misiūno, bus politinis, o ne ekonominis.

„Kažkada Europa priėmė politinį sprendimą, kad 20 proc. elektros energijos turi būti gaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Ką tai reiškia? Kuo tai buvo ekonomiškai pagrįsta? Niekuo. Toks buvo ES politinis sprendimas. Taip ir kiekvienos šalies „energetikos puokštė“ (atomo, atsinaujinančių ar iškastinio kuro generacijos) – yra tos šalies politinis sprendimas. Lenkai turi akmens anglį, estai - skalūnus, tad priima vienokius politinius sprendimus. O britai mano, kad jiems reikia ir atomo, ir dujų, ir atsinaujinančių išteklių. Klaidinga paėmus vieną atskirą projektą teigti, kad jis yra geras arba blogas. Tikrai galima įrodyti ir viena, ir kita“, - samprotavo D.Misiūnas.

Vyriausybė iki šiol nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl naujos AE statybos.

Premjero sudaryta darbo grupė anksčiau priėjo prie išvados, kad AE statyba Lietuvai yra per brangi, o jos gaminamos elektros kaina gali būti nekonkurencinga. Po to valdžia persigalvojo ir pareiškė, jog projektas galėtų būti tęsiamas pagerinus sąlygas. Dėl jų Lietuva turėtų tartis su Latvijos ir Estijos energetikos įmonėmis bei Japonijos korporacija „Hitachi“.

Gegužės mėnesį Vyriausybė įpareigojo energetikos ministrą tartis su regioniniais partneriais ir „Hitachi“ dėl naujų sąlygų bei parengti bendrą poziciją dėl AE projekto ekonominio gyvybingumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"