TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išvengusiems bankroto - didesni mokesčiai

2011 10 24 6:20

Per krizę ištuštėjo Garantinis fondas (GF) - jame nebeužtenka lėšų tūkstančiais bankrutuojančių įmonių darbuotojų išmokoms. Tačiau dirbančios įmonės nesutinka vis daugiau mokėti už kitų bankrotus.

Ūkio ministerija, nepaisydama Trišalėje taryboje išsakytų darbdavių ir profesinių sąjungų prieštaravimų, Seime įregistravo įstatymo pataisą, numatančią, kad nuo kitų metų būtų dvigubai didinamos įmonių įmokos į GF. Ministerija tikina, kad to nepadarius valstybė 2012 metais nepajėgs mokėti išmokų bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams.

Darbdaviai ir profsąjungos reikalauja pirmiausia sugriežtinti tyčinių bankrotų kontrolę, įgyvendinti realiai užimtumą galinčias didinti priemones ir tik tuomet didesniais mokesčiais apkrauti sąžiningai dirbančias įmones.

Apkartęs tekstilininkų džiaugsmas

Daugiau kaip 1000 bankrutavusios "Alytaus tekstilės" darbuotojų, ko gero, neabejoja Garantinio fondo nauda. Mat kai 2007 metais buvo paskelbtas didžiausios Alytaus įmonės bankrotas, jos skolos 1162 darbuotojams siekė 6,9 mln. litų. Dalį jų - 3,9 mln. litų vėlavusiam darbo užmokesčiui išmokėti skyrė Garantinis fondas. Dar beveik 3 mln. litų tekstilininkams žadėta sugrąžinti pardavus bankams neįkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį įmonės turtą, tačiau šiandien jų atgauti alytiškiai jau beveik nebesitiki.

Šios įmonės istorija byloja ir tai, kad alytiškiams sumokėtų beveik 4 mln. litų, kuriuos į GF sunešė visos šalies įmonės, galėjo neprireikti, jeigu Vyriausybė, užuot delsusi ir galiausiai pardavusi į nepavydėtiną padėtį patekusios "Alytaus tekstilės" akcijas (apie 70 proc. jų tuo metu priklausė Ūkio ministerijai), būtų gerokai anksčiau inicijavusi skaidrią bankroto procedūrą.

Alytaus tekstilininkų profesinės sąjungos pirmininkas Algimantas Bujanauskas prisimena, kad 2007 metų gegužę, kai įmonę iš valstybės nusipirko, jo žodžiais, "keturių asmenų grupė", darbuotojams nebuvo sumokėtas darbo užmokestis tik už vieną - balandžio mėnesį. Bet dėl Vyriausybės delsimo skelbti bankrotą ir galiausiai priimto abejotino sprendimo įmonę privatizuoti Alytaus tekstilininkai pusę metų buvo tarp žemės ir dangaus - nei ieškojo naujo darbo, nei dirbo bankrutuojančioje įmonėje, tiesiog laukė jiems teisėtai priklausančių ir augančių išmokų.

Nauji savininkai, A.Bujanausko teigimu, iš karto nutraukė gamybą, tačiau darbuotojų neatleido, o galiausiai kreipėsi į teismą dėl bankroto iškėlimo. Todėl įmonės skola darbuotojams dar kelis mėnesius didėjo. GF išmokų tekstilininkams vidurkis siekė apie 3 tūkst. litų.

Gali pritrūkti 18 mln. litų

2010-aisiais Lietuvoje buvo įvykdytas rekordinis bankroto procedūrų skaičius, o iš GF išmokėta rekordinė išmokų suma bankrutuojančių įmonių darbuotojams - 62,5 mln. litų. 2009 metais išmokėta tik 22,6 mln. litų išmokų. Šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais bendra GF išmokų suma jau sudarė 59,2 mln. litų, o šios išmokos skirtos 22 384 bankrutuojančių įmonių darbuotojams.

Fondo administratoriaus duomenimis, įmonių įmokos į GF 2011 metų sausį-liepą sudarė vidutiniškai 1,4 mln. litų per mėnesį. Prognozuojama, kad per 2011 metus jų suma galėtų sudaryti apie 17 mln. litų.

Ūkio ministerija numato, kad GF išmokų suma kitąmet turėtų būti 19,7 proc. mažesnė nei šiemet, bet 2013 metų sausio 1 dieną. Garantiniame fonde trūktų apie 18,2 mln. litų. Tai reiškia, kad 39 proc. bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojų negautų šio fondo išmokų. Ministerijos skaičiavimu, net ir padidinus įmonių įmokų dydį iki 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, kitų metų pabaigoje GF išmokoms vis tiek nepakaktų apie 1,5 mln. litų.

"Garantinio fondo veikla paremta idėja, jog iš darbo užmokesčio fondo darbdaviai sumoka įmokas tam, kad darbdavio nemokumo ir įsiskolinimo darbuotojams atveju būtų sukaupta reikalingų lėšų, skirtų atsiskaityti su darbuotojais. Seimas išmintingai pasielgė 2008 metų liepą, kai sumažino įmoką iki 0,1 procento. Tada fonde buvo sukaupti dideli resursai, kurie leido be trikdžių skirti išmokas per krizę bankrutavusių įmonių darbuotojams. Dabar teikiame įstatymo pataisos projektą ir siūlome grąžinti įmokos dydį iki 0,2 proc., nes fondas išseko ir reikia jį pildyti", - LŽ teigė ūkio ministras Rimantas Žylius.

Iki krizės GF pajamos daugiau nei tris kartus viršijo išmokas - 2008 metų sausio 1 dieną GF sąskaitoje buvo sukaupta 80 mln. litų. Todėl Trišalė taryba pritarė iniciatyvai mažinti įmonių mokamas įmokas su sąlyga, kad esant būtinybei jos vėl būtų atstatytos. O Seimas 2008 metų liepą pakeitė Garantinio fondo įstatymą ir perpus (nuo 0,2 iki 0,1 proc.) sumažino įmonių mokamų įmokų dydį.

2007 ir 2008 metų įmonių įmokos į GF kasmet sudarė apie 38 mln. litų. Įmokas sumažinus, 2009-aisiais į fondą suplaukė 19 mln., 2010 metais - 16,5 mln. litų.

"Iki šiol GF sukauptų lėšų darbuotojų išmokoms užteko, tačiau kitąmet jų gali pritrūkti. Prognozuojama, kad numatomos fondo išlaidos 2012 metais sieks 47,4 mln. litų, o pajamos (jeigu įmokos dydis liktų 0,1 proc.) su 2011-ųjų likučiu siektų tik 29,2 mln. litų", - LŽ sakė Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotoja Milda Ručinskaitė.

Tūkstančiai tyčinių bankrotų

GF lėšų poreikis sparčiai auga, tad darbdaviai ir profsąjungos prabilo apie tai, kad lėšos, įmonių sunešamos nelaimės - bankroto atveju, galėtų būti panaudojamos tam, kad tokių nelaimių apskritai būtų kuo mažiau.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, Trišalės tarybos narys Jonas Guzavičius skaičiuoja, kad jeigu įmokos į GF būtų didinamos viena dešimtąja procento - nuo 0,1 iki 0,2 - iš bruto 3 tūkst. litų atlyginimą gaunančio darbuotojo kas mėnesį būtų papildomai išskaičiuojama po 30 litų.

"Atitinkama suma sumažėtų jo atlyginimas - darbdavys greičiausiai būtent taip ir pasielgtų, nes kitų pinigų įmonėse nėra. Rimtai įmonei, kurioje dirba 100 darbuotojų, per mėnesį tektų papildomai sumokėti į GF 30 tūkst. litų. Už tokią sumą galima išlaikyti keletą darbuotojų, - svarstė J.Guzavičius. - Tai ne kas kita, kaip mokesčių didinimas. Juolab kad darbo jėga Lietuvoje ir taip labai smarkiai apmokestinta. Dabar darbdavys, norėdamas darbuotojui sumokėti 100 litų, įskaitant atostoginius ir mokesčius valstybei, turi turėti 200 litų."

LPK viceprezidentas priminė, kad šių metų rugsėjo 20 dieną per Trišalės tarybos posėdį socialiniai partneriai - darbdaviai ir profesinės sąjungos - nepritarė siūlymui didinti įmokas į GF ir prašė sugriežtinti tyčinių bankrotų kontrolę. Todėl spalį Seime įregistravusi įstatymo pataisą dėl įmokų didinimo nuo 0,1 iki 0,2 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio, J.Guzavičiaus nuomone, Ūkio ministerija vienašališkai pažeidė susitarimą.

J.Guzavičius mano, kad valstybė pirmiausia turėtų sugriežtinti tyčinių bankrotų kontrolę ir taip išvengti poreikio didinti įmokas į GF. "Aiškiai matome, kad Lietuvoje per visą nepriklausomybės laikotarpį teismuose nebuvo įrodytas nė viena tyčinis bankrotas. O mes beveik kasdien, ypač statybų ir paslaugų sektoriuje, susiduriame su atvejais, kai sąmoningai kuriamos antrinės įmonės, jos nuvaromos į bankrotą, neatsiskaitoma už pirktas medžiagas, taip pat už atliktus darbus su subrangovais, nesumokami mokesčiai valstybei, neatsiskaitoma su darbuotojais. O tie, kurie dirba skaidriai ir moka įmokas į GF, turi finansuoti tas neva "bankrutavusias" įmones. Vieną kartą reikia pasakyti "gana", reikia įvesti tvarką", - piktinosi J.Guzavičius.

Jo nuomone, reikėtų keisti Civilinį ir Baudžiamąjį kodeksus, aiškiau apibrėžti tyčinio bankroto sąvoką. "Jeigu tas pats darbdavys įsteigia vieną antrinę įmonę, ši subankrutuoja, o kitos to darbdavio įmonės klesti - kuo tai paaiškinti? Net abejoti neverta, kad būta tyčinio bankroto, - teigė LPK viceprezidentas. - Antai firmos, kurios priima būrį nėščių moterų, joms priskaičiuoja didžiausius atlyginimus, nuvaro įmonę į bankrotą, o visi kiti turi mokėti GF įmokas, kad valstybė atsiskaitytų su jų apgautais darbuotojais. Čia nėra jokių paslapčių - Lietuva tokia mažytė, kad viskas matyti kaip ant delno."

Verčiau remtų darbo vietas

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko šiek tiek kitokia nuomonė, nei Trišalėje taryboje išsakė darbdaviai. "Manau, turime laikytis to džentelmeniško susitarimo, kad esant būtinybei įmokos į fondą bus grąžintos į ankstesnį lygį, juk per krizę tokia būtinybė kaip tik iškilo, ir morališkai nelabai turime argumentų prieštarauti prieš tokį įmokos padidinimą", - LŽ teigė D.Arlauskas.

Tačiau jis įsitikinęs, kad prieš priimant galutinį sprendimą reikėtų susitarti dėl to, kaip skatinti užimtumą, nes dabar tam skiriami pinigai esą naudojami neracionaliai. "Dar prieš pusę metų socialiniai partneriai pateikė pluoštą pasiūlymų Vyriausybei, tačiau jie neįgyvendinami. Skatinkime užimtumą, bus mažiau bankrotų ir nereikės didinti įmokų į GF", - dėstė pašnekovas.

D.Arlauskas prisipažįsta, kad darbdavius ir profsąjungas įžeidė Vyriausybės abejingumas jų pasiūlymams, nes jie buvo teikiami išanalizavus tarptautinę patirtį. Tuo metu Vyriausybė esą nuėjo populizmo ir viešųjų ryšių akcijų keliu ir nesiryžo įgyvendinti nė vieno paprasčiausio siūlymo.

"Esmė ta, kad reikėtų skatinti įdarbinti darbuotojus ne teikiant subsidijas darbo vietai, o remiant paslaugas. Pavyzdžiui, šiandien mažame miestelyje apsikirpti kirpykloje kainuoja ne daugiau kaip 10 litų. Bet kirpyklos savininkui, mokančiam visus mokesčius, įgyvendinančiam sanitarijos ir kitus reikalavimus, tokia kaina neatperka jo išlaidų. Jam neapsimoka dirbti. Belgai daro taip: 10 litų kirpėjui sumoka klientas, o įmonės savininkas gauna tokio pat dydžio valstybės čekį, kurį gali panaudoti, pavyzdžiui, mokesčiams sumokėti. Tada žmogus plėstų veiklą, priimtų daugiau darbuotojų. Toks mechanizmas puikia veikia Belgijoje. Visi pritarė ir Lietuvoje, bet Vyriausybė nesiryžo to įgyvendinti, puolė į abejones", - nusivylęs kalbėjo D.Arlauskas.

Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys Ūkio ministerijos iniciatyvą dvigubai didinti įmokas į GF vertina kaip netiesioginį mokesčių kėlimą. "Ir blogiausia, kad mokesčiai didinami darbo jėgai - tai pats neteisingiausias dalykas, koks tik gali būti. Kodėl nedidinami mokesčiai nuo dividendų? Tai būtų natūralu - pridėti prie tarifo procentą ar du. Bet paprasčiausia - pjauti per žmonių kišenes. Žinoma, tas 0,1 proc. įmokos padidinimas nieko nekeičia, bet tendencija - labai bloga, nes darbo jėga pas mus ir taip apmokestinta labiau nei kapitalas", - teigė K.Daukšys.

Seimo narys mano, kad verslas šią iniciatyvą vertins vienareikšmiškai - vėl keliami mokesčiai. Darbuotojai esą gal šito ir nepajus, tačiau naujų darbo vietų tikrai bus kuriama mažiau. "Kova vyksta tik dėl to, kad kuo mažiau verslininkų pakeltų galvas, siekiama kuo labiau juos prispausti PVM, akcizais ir kitais mokesčiais", - sakė K.Daukšys.

Skaičiai

GF skirtas darbuotojams, kuriems darbdavys yra įsiskolinęs, apsaugoti bankroto proceso metu.

2010 m. bankroto procesai pradėti 1636 šalies įmonėms, 2011 m. sausį-rugsėjį - 941 įmonėms.

Išmokos iš GF lėšų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojui išmokamos vieną kartą.

Šiuo metu maksimali išmoka gali būti apie 9524 litus (neįskaitant žalos atlyginimo).

2010 metų vidutinė skirtų išmokų vienam darbuotojui suma siekė 3059,52 lito.

GF Administravimo skyriuje dirba 6 darbuotojai. Vieno jų vidutinis mėnesio darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) - 2380,38 lito. Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmatoje administravimo išlaidų numatyta 272,5 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"