TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išžvalgytų iškasenų ištekliai senka

2016 06 21 6:00
LŽ arcgyvo nuotrauka

Prieš tris dešimtmečius išžvalgytų naudingųjų iškasenų, naudojamų daugiausia kelių ir statybos pramonėje, ištekliai Lietuvoje artėja prie išsekimo ribos, o naujiems žvalgymams ir juolab kasybai sudarytos sunkiai įveikiamos aplinkosaugos ir nuosavybės teisių sąlygos jau kelia statybos ir kelio darbų kainas.

Statistikos departamento duomenimis, 2015-aisiais kelio darbams naudojamų žaliavų Lietuvoje buvo iškasta dešimtadaliu mažiau negu ankstesniais metais. Daugiau buvo iškasta tik dolomito. „Žmogui gamtoje svarbiausi yra trys dalykai: oras, vanduo ir akmuo, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas. – Auksas, deimantas, žinoma, palyginti vertingesni, tačiau nelikus akmens – smėlio, žvyro ir skaldos – jie būtų beverčiai.“

Gavyba pasiekė ribą

Smėlis, žvyras, dolomito ir granito skalda yra pagrindinės kelių ir statybos pramonės medžiagos. Granito skaldą Statistikos departamentas nurodo tarp Lietuvoje išgaunamų iškasenų, tačiau, kaip teigia Lietuvos geologijos tarnybos vadovas, tokia skalda Lietuvoje gaminama tik skaldant vietinius arba iš gretimų valstybių atsivežamus lauko riedulius.

„Smėlio ir ypač žvyro ištekliai Lietuvoje yra išžvalgyti iki 1990 metų, jau beveik išsekę, o naujų žvalgymų mastas mažutis, nors tikrai turime gana daug ir smėlio, ir žvyro klodų, tik bėda, kad šiais ištekliais keblu naudotis“, – sakė LGT vadovas J. Satkūnas. Jo teigimu, minėtų statybos žaliavų, kurios daug lemia statybos ir kelių priežiūros darbų kainą, pastaruosius penkerius metus buvo kasama vis daugiau. Tik 2015-aisiais buvo dešimtadaliu mažiau kasama smėlio ir ypač žvyro, kurio išžvalgyti ištekliai senka sparčiausiai.

„Geriausi anksčiau išžvalgyti Lietuvos smėlio ir žvyro telkiniai jau seniai išsidalyti“, – tvirtino UAB „Kelprojektas“ Kasybos projektavimo grupės vadovas Tadas Survila. Jo teigimu, per metus bendrovė gauna apie 20 užsakymų žvalgyti naujus plotus ir įvertinti jų išteklius bei parengti eksploatavimo planus, tačiau tai daugiausia ploteliai greta jau veikiančių karjerų, užsakymai patobulinti ankstesnius projektus, o išžvalgyti naujus sklypus užsako daugiausia kelių statybos bendrovės, karjerų verslo įmonės arba privatūs žemės savininkai.

Bene didžiausią privačių naudingųjų išteklių žvalgybos ir gavybos sklypų projektavimo rinkos dalį Lietuvoje užimančios įmonės „Magma“ savininkas Ginutis Juozapavičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad įmonė per metus sulaukia vidutiniškai 40 užsakymų, iš kurių veikiausiai keliolika pradeda kasybos darbus.

LGT duomenimis, Lietuvoje dabar yra beveik 300 smėlio ir žvyro karjerų naudotojų, kurie eksploatuoja apie 400 karjerų.

Brangus žvalgymo procesas

Investuoti į naudingųjų išteklių žvalgymą ryžtasi ne kiekvienas. Iš dalies tai nėra brangi paslauga, tačiau geologinis žvalgymas visada yra rizikingas. Pasak T. Survilos, išžvalgyti vidutinį 10–15 ha plotą gali kainuoti iki 5 tūkst. eurų, nes reikia atlikti įvairaus gylio gręžinių kas 100 metrų.

G. Juozapavičius skaičiuoja, kad tokia paslauga gali kainuoti apie 10 centų už kubinį metrą grunto. Tačiau didžiausias darbas, anot jo, yra ne žemės darbai, o „popieriniai“. Išžvalgyto sklypo išteklius reikia apskaičiuoti, įvertinti, parengti dokumentaciją. „Per mėnesį paruošiame po kelias žvalgybos ataskaitas, o parengti žemės gelmių naudojimo planą – labai sudėtingas procesas, kuris gali užtrukti apie 9 mėnesius, jei niekas netrukdo“, – sakė G. Juozapavičius.

„Būtent teisė naudotis žemės sklypu, o ne biurokratija yra didžiausia kliūtis pradėti eksploatuoti išžvalgytus naujus ir netgi jau anksčiau žinomus telkinius“, – teigė J. Satkūnas.

LGT ir naudingųjų iškasenų gavėjai šią kliūtį nurodo pirmą. „Su privačiais savininkais sunku susitarti. Kai pajunta, kad jiems priklausančios klypo gelmėse kažkas slūgso, užriečia tokią kainą, kuri niekaip neatpirktų telkinio vertės, – pasakojo G. Juozapavičius. – Pavyzdžiui, aptikus neaiškios kokybės ir apimties durpyną, sklypo savininkas lekia į „Senukus“, pasižiūri, kiek kainuoja maišelis durpių, o grįžęs apskaičiuoja kainą... ir pareikalauja atitinkamos sklypo kainos, nors žemės gelmės – valstybės nuosavybė.“

„Lietuvoje sklypo savininko nuosavybė yra tik žemės paviršius, naudmenys, o turtu, esančiu giliau, disponuoja valstybė. Ji nustato ir žemės gelmių mokesčius“, – aiškino J. Satkūnas.

Kitaip yra, pavyzdžiui, Latvijoje, kur sklypo savininko nuosavybė yra ir tai, kas aptinkama gelmėse. Geologų ir naudingųjų iškasenų žvalgybininkų bei eksploatuotojų įsitikinimu, tai nėra geras pavyzdys. Antai Norvegijoje, pasak J. Satkūno, sklypo savininkui priklauso po juo esantys turtai iki kambro periodo sluoksnio, o nafta, gamtinės dujos, rūda – valstybės. Panašiai yra ir Estijoje. Suomijoje žemės gelmės irgi priklauso valstybei, bet, pavyzdžiui, ūkininkui, norinčiam išsikasti vieną kitą kaušą smėlio arba žvyro, užtenka į valdžios instituciją paskambinti telefonu – ir gali pradėti darbą nors po pusvalandžio.

„Lietuvoje tokia leidimų derinimo procedūra užtrunka iki pusantrų metų“, – sakė G. Juozapavičius. Mat, norint pradėti eksploatuoti net ir kelių arų ploto smėlio arba žvyro telkinį, privalu atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PVA), kurio reikalavimai kone prilygsta atominės elektrinės PVA.

Pasak G. Juozapavičiaus, Lietuvos teisės aktai yra tokie, kad išžvalgius naują telkinį, kuris bendrajame plane nenumatytas, nevalia pradėti jo eksploatuoti, kol nepatenka į bendrąjį planą. Šio koregavimas gali užtrukti daug metų.

„Saugomos teritorijos, valstybės saugomi objektai turi rimtas valstybinės priežiūros institucijas, be kurių sutikimo nieko daryti negalima, o geologų, tiesiogiai prisidedančių prie valstybės pajamų didinimo, pozicija ignoruojama, – apgailestavo G. Juozapavičius ir pridūrė: – Žemės gelmės yra sistemos podukra, nors įstatymais yra apibrėžta, kad teritorijos turi būti planuojamos atsižvelgiant į žemės gelmių sandarą, kad išteklių telkinių negalima užstatyti, būtina juos išsaugoti.“

Geologai ne visada sutaria su miškininkais, nė iš tolo geologų neprileidžiančiais prie miško, nors miškai sodinami būtent smėlingoje žemėje. „Aplinkosaugos reikalavimai naujų telkinių žvalgybai ir juolab įsisavinimui nepalankūs, nes kiekvienas karjeras iš tiesų keičia kraštovaizdį, – sakė J. Satkūnas. – Tačiau juk ne visur išteklių yra. Pavyzdžiui, Lietuvos viduryje ir pietvakariuose nei smėlio, nei žvyro nėra. Naudingųjų iškasenų yra tik ten, kur jų parūpino gamta.“

Ne užsienio prekybai

Smėlis, žvyras, dolomitas yra palyginti pigi žaliava ir sunki, ją nerentabilu vežti toliau. Skaičiuojama, kad vežti šias naudingąsias iškasenas toliau kaip 50 kilometrų yra nuostolinga. Lietuvoje prieš keletą metų padidinus žemės gelmių išteklių mokestį, smėlis ir žvyras tapo brangesni negu Lenkijoje, todėl pasienio rajonuose kelininkai naudoja lenkišką skaldą.

O Anykščių pašonėje slūgsančių kvarcinio smėlio karjerų savininkai didelę jo dalį išveža į Latviją. Mat šis smėlis yra vertinga stiklo ir keramikos pramonės žaliava.

Į Latviją keliauja ir dalis lietuviškos dolomito skaldos. Prieš keletą metų UAB „Dolomitas“ įdiegė skaldos selektyvinimo technologiją, kurią pasitelkus Pakruojo rajone iškasama dolomito skalda fizinėmis savybėmis nenusileidžia kai kurių žvyro kasimo bendrovių gaminamam žvirgždui ir švediškai granito skaldai. „Pirmos klasės dolomitas naudojamas formuojant svarbias kelio pozicijas, juo apdorojamas ir kelio paviršius“, – pasakojo Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas, UAB „Dolomitas“ vadovas Antanas Bartulis. Aukštos kokybės lietuviško dolomito išvežama į Latviją ir šiek tiek – į Rusiją.

Tačiau Lietuvos kasybos įmonės į eksportą nesiorientuoja. Statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius keturis 2016 metų mėnesius Lietuva eksportavo žemės ir akmenų, druskos, sieros, tinkavimo medžiagų, kalkių, cemento ir panašių žaliavų bei gaminių už 9,9 mln. eurų, o importavo – už 79,7 mln. eurų.

Statybinių medžiagų gavyba, tūkst. kub. metrų

Medžiaga2015 m.2014 m.
Smėlis19032568
Žvyras58856070
Dolomitas13041291
Iš viso:90929929

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"