TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

IT eksporto ratus stabdo darbuotojų stoka

2016 05 06 6:00
Pagrindinis IT sektoriaus plėtrą ir augimą, taigi ir eksportą, varžantis veiksnys - kasmet pastebimas maždaug 1000 specialistų trūkumas. Alinos Ožič nuotrauka

Lietuvos eksportas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje jau kelerius metus šuoliuoja aukštyn, bet jo potencialas dar neišnaudotas. Pasiekti geresnių rezultatų ir taip stiprinti šalies ekonomiką sektoriui vis dar trukdo kvalifikuotų specialistų stoka.

Daugiausia pajamų IRT sektorius gauna iš vidaus rinkos, sektoriaus eksporto mastas ir toliau didėjo. Pernai jis augo gerokai sparčiau nei bendras Lietuvos paslaugų eksportas. Visų šalies paslaugų eksportas praėjusiais metais ūgtelėjo tik 2 proc., o IRT sektoriaus – 12 procentų. „Galima sakyti, kad IRT sektorius tempė visos valstybės eksporto rodiklius į viršų“, – teigė asociacijos INFOBALT vadovas Paulius Vertelka.

Vis dėlto IRT sektoriaus eksportas, anot jo, dar turi neišnaudoto potencialo plėstis. O tai esą puikiai iliustruoja kaimynės Estijos pavyzdys.

Esama galimybių plėstis

Šiuo metu Lietuvoje kaupiami tik bendri informacinių technologijų (IT) ir telekomunikacijų paslaugų eksporto rodikliai. Jie pernai siekė apie 241 mln. eurų. Žinoma, kad didžiąją dalį šių pajamų generuoja būtent IT sektorius, mat šalies telekomunikacijų paslaugos daugiausia teikiamos vidaus rinkai. P. Vertelka skaičiavo, kad IT dalis turėtų siekti daugiau kaip 200 mln. eurų.

Nors šio sektoriaus eksporto augimas Lietuvoje pastaruoju metu yra spartesnis nei Estijoje (pavyzdžiui, pernai kaimynų rodiklio augimas siekė 10 proc.), tačiau estų IT ir telekomunikacijų sektoriaus eksporto apimtis yra kone du kartus didesnė nei lietuvių. „Estijos IRT sektoriaus indėlis į šalies ekonomiką siekia beveik 1 mlrd. eurų, Lietuvos – šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. eurų. Taigi abiejose šalyse sektoriaus indėlis panašus, bet Estijoje pajamų vien iš eksporto šis sektorius duoda dvigubai daugiau – apie 500 mln. eurų. Vadinasi, Estijoje pajamos iš eksporto sudaro pusę šio sektoriaus indėlio, o pas mus jos nesudaro nė ketvirtadalio“, – aiškino P. Vertelka.

Būtent tai, anot jo, yra ženklas, kad eksportą dar galima plėsti. Mat jis duoda daugiau pajamų, be to, Lietuvos rinka jau daugiau ar mažiau prisotinta.

Daugiau paslaugų nei produktų

P. Vertelka pasakojo, kad šiuo metu nemažai šalies IT įmonių žvalgosi į Vakarų Europą, tačiau taip pat eksportuoja ir į egzotines šalis: esama sėkmės pavyzdžių Rytų Afrikoje, Centrinėje Azijoje, kai kurios jų yra stipriai įsitvirtinusios ir JAV rinkoje. Tad vieno atsakymo, kuriose šalyse lietuviškos IT paslaugos galėtų stiprinti savo pozicijas, esą nėra. Užtat žinoma, kuriose srityse Lietuva yra pažangi – tai sprendimai e. valdžios ir e. logistikos srityse.

Tokias IT paslaugas užsienio rinkoms daugiausia teikia didžiosios šalies IT įmonės. Tačiau šių Lietuvoje galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Be to, stambiosios įmonės nemažai e. valdžios projektų įgyvendina vietos rinkoje ir dėl to neturi pakankamai galimybių skirti pajėgumų eksportui.

Mažesnės kompanijos taip pat stokoja pajėgumų imtis didelių užsienio užsakymų. Jos dažniau orientuojasi į produktų, pavyzdžiui, verslo valdymo sistemų, kūrimą.

Nors IT produktų eksportas yra perspektyvesnis nei IT paslaugų, tačiau būtent paslaugas, P. Vertelkos teigimu, šiuo metu daugiausia eksportuoja šalies IT įmonės. Kitaip tariant, jos nekuria unikalaus produkto, o siūlo užsakovams konkrečius sprendimus pagal klientų poreikius.

„Pridėtinė vertė yra didesnė, taip pat didesnės eksporto galimybės atsiveria, kai eksportuojamas konkretus konkurencingas produktas. Tai, matyt, bus tolesnis šūvis, kurį mes dar patys bandome labiau išanalizuoti“, – sakė jis.

„Verslios Lietuvos“ Eksporto departamentui vadovaujantis Mantas Zamžickas taip pat pažymėjo, kad IT verslas yra itin globalus, tad Lietuva taps išskirtinė tik pradėjusi glaudžiai bendradarbiauti su universitetais kuriant inovacijas.

„Lietuva, būdama maža valstybė, negali konkuruoti su didžiaisiais žaidėjais – Vokietija, Jungtine Karalyste ar JAV, nes ten dirba dešimtys tūkstančių kompanijų. Dėl to turime orientuotis į inovatyvius produktus“, – pabrėžė departamento vadovas.

Trūksta specialistų

Lietuva yra didesnė šalis nei Estija, turi daugiau ir pigesnių darbuotojų, o sektorių struktūra, kaip tvirtino P. Vertelka, – panaši. Tad kodėl kaimynų IT eksportas dvigubai lenkia mūsiškį?

„Apie estus šnekama, apie juos girdime, nors jų technologiniai sprendimai labai panašūs – niekuo neįspūdingesni nei lietuvių. Tiesiog jie geriau reklamuojasi“, – sakė INFOBALT vadovas ir patikino, kad Lietuva taip pat atlieka namų darbus. Šiuo metu, anot jo, bendradarbiaujama su Užsienio reikalų ministerija, padedant diplomatiniam tinklui tinkamai pristatyti šalies IT sektorių ir suvokti jo poreikius.

Tačiau pagrindinis IT sektoriaus plėtrą ir augimą, taigi ir eksportą, varžantis veiksnys yra kurį laiką rinkoje jaučiamas specialistų trūkumas. „Jau dabar kasmet pastebimas maždaug 1000 specialistų trūkumas. Didinant eksporto mastą darbo rankų reikės dar daugiau“, – sakė P. Vertelka.

Anot jo, kai kurios įmonės prasitaria, jog galėtų net 40 proc. didinti priimamų užsakymų skaičių, jei turėtų pakankamai darbuotojų šiems užsakymams atlikti. Jų trūkumą geriausiai atspindi pastaruoju metu augę ir, kaip kai kurie analitikai sako, ribas pasiekę IT specialistų atlyginimai.

INFOBALT duomenimis, IT specialistų atlyginimai Lietuvoje yra beveik 75 proc. didesni už vidutinį šalies atlyginimą. Vidutinis atlyginimas IRT sektoriuje siekia 1237 eurus. Programuotojai, taikomųjų programų kūrėjai uždirba vidutiniškai 1400 eurų, programinės įrangos kūrėjai – 1700 eurų, vadovai – nuo 2000 eurų.

„Nerimą kelia faktas, kad šių specialistų atlyginimus augina nebūtinai didėjantis jų produktyvumas ir tai, kad jie daugiau uždirba įmonėms. Augimo priežastis yra specialistų trūkumas. Tai reiškia, kad įmonės atlyginimus kelia arba mažindamos pelną, arba didindamos savo paslaugų kainą. Kylančios kainos vien dėl to, kad nesugebame pritraukti pakankamai darbuotojų, yra konkurencingumo praradimas lygioje vietoje“, – sakė P. Vertelka.

Vis dėlto jis nuramino, kad šalies IT specialistų kaina tebėra konkurencinga, palyginti su regionu, Vidurio Europa.

Eksportas – nuo pirmų žingsnių

Nors eksportuodamas šalies IRT sektorius susiduria su keblumais, tačiau Lietuvoje esama ir sėkmingų pavyzdžių.

Įmonės „Ruptela“, kurios pastarųjų ketverių metų augimas siekė 342 proc., stiprybė, kaip sakė įmonės pardavimo vadovas Ignas Vosylius, yra būtent nuo pat pirmų žingsnių į užsienio rinkas orientuota strategija.

Bendrovė jau trejus metus iš eilės „Deloitte“ pripažinta kaip sparčiausiai auganti Baltijos šalių technologijų įmonė, taip pat patenkanti į Vidurio Europos sparčiausiųjų dešimtukus.

I. Vosylius pasakojo, kad įmonė nuo pat susikūrimo dienos matė save kaip tarptautinę žaidėją, o ne lokalių sprendimų kūrėją, kuri vėliau, esant reikalui, bandys savo sprendimus adaptuoti tarptautiniu mastu.

Jo manymu, viena esminių rinkos žaidėjų klaidų yra būtent tai, kad įmonės iš pradžių orientuojasi į Lietuvą, kuria specifinius, vietos rinkai pritaikytus produktus bei sprendimus. Ir tik vėliau, kai vietinėje rinkoje tampa ankštoka, bando žengti į užsienio rinkas. Mat tuomet jos susiduria su iššūkiais tiek pritaikant produktus, tiek formuojant komandą, keičiant įmonės mentalitetą ir vadovaujantis kitais standartais.

Globalia žaidėja iškart save suvokusi įmonė šiuo metu eksportuoja į 116 šalių ir, kaip sakė I. Vosylius, dėl to šiandien gali lengvai diversifikuoti rinką bei lanksčiai reaguoti į jos pokyčius.

„Ateityje planuojame toliau skverbtis į daugiau rinkų, nors dramatiško augimo ir nesitikime, taip pat stiprinti pozicijas esamose rinkose, be to, ketiname plėsti produktų gamą. Svarbu ne tik paslaugos kokybė, bet ir tai, kaip ji teikiama, – verslo tempas greitėja, klientų lūkesčiai gauti greičiau ir paprasčiau didėja. Taigi kreipiame dėmesį ir į paslaugos pateikimo kokybę bei efektyvumą. Manau, tai yra ne tik naudinga, bet ir neišvengiama, jei planuojamas stabilus ir didelis augimas ateityje“, – sakė bendrovės atstovas.

Svarbiausia – unikalus produktas

Pajamos, gautos iš paslaugų eksporto, jau daugelį metų sudaro liūto dalį visų grupės „Penki kontinentai pajamų. Vis dėlto keleri pastarieji metai, kaip sakė grupės komunikacijos vadovas Gytis Vincevičius, buvo ypatingi. Kai kurių produktų pardavimas įgijo labai didelį pagreitį net tose rinkose, į kurias nebuvo planų žengti.

Pavyzdžiui, eksportui sukurtas produktas – išmanioji apsaugos sistema bankomatams „ATMeye“ – jau perkamas apie 70 pasaulio šalių: nuo Nigerijos iki Dubajaus, ir pardavimo geografija vis plečiasi. Šio produkto jau parduota per 50 tūkst. vienetų ir tai, anot pašnekovo, buvo netipinis eksporto plėtros atvejis. Jis esą parodo universalių ir gerai pritaikomų sprendimų galią.

Grupė taip pat aktyviai darbuojasi Rytų šalyse – šiose besivystančiose šalyse daugelyje sričių ieškoma technologinių sprendimų, be to, esama mažiau galinčių juos pasiūlyti rinkos žaidėjų. Tiesa, tenka susidurti su panašiais stiprių programuotojų iš Rusijos, Pakistano ar Indijos produktais, tačiau lietuviški sprendimai kartu su vakarietiška įranga esą sulaukia susidomėjimo ir pasitikėjimo, nors ir kainuoja brangiau.

Antai viena iš grupės bendrovių „ASHBURN International“, kurianti mokėjimo kortelių, elektroninės komercijos ir lojalumo sistemas, pernai įžengė į Turkmėnistano bankų sektorių ir šiemet tik stiprino bendradarbiavimą su vietos bankais. O šiemet balandį grupės bendrovė „Penkių kontinentų bankinės technologijos“, Azerbaidžane jau kurį laiką dirbusi bankų sektoriuje, įžengė ir į mažmeninės prekybos sektorių.

„Mažmeninės prekybos sektorius yra daug žadantis. Dairomės ir į šalis kaimynes, Vidurio Azijos šalis, kurios tikrai pajėgios įgyvendinti didelius projektus“, – sakė G. Vincevičius.

Šiuo metu, anot jo, planuojami tolesni eksporto plėtros žingsniai. Tiesa, kaip pripažino pašnekovas, kai kuriais atvejais eksporto plėtra galėtų būti ir spartesnė, jei ne specialistų trūkumas. Nuolat ieškoma programuotojų, patyrusių produktų vadovų, testuotojų. Tačiau patyrusių darbuotojų stoka esą nėra lemiamas eksporto plėtros tempo veiksnys.

SKAIČIAI

INFOBALT atlikta pastarųjų metų rezultatų ir tendencijų analizė parodė, kad IRT sektoriaus dalis Lietuvos ekonomikoje pastaraisiais metais išliko gana stabili.

Praėjusių metų Eurostato duomenimis, Lietuva užėmė 29 vietą Europoje pagal IRT indėlį į BVP (3,2 proc.), tuo metu Estija – 8 vietą (5,4 proc.).

Estijoje IRT sektorius pastaruoju metu yra pagrindinis ekonomikos augimo variklis. 2015 metais jis nulėmė 66,5 proc. BVP augimo, o Lietuvoje – 3,1 procento.

Kitose šalyse panašios tendencijos vyrauja jau ne vienus metus: Airijoje IRT sektoriaus dalis nulemia daugiau kaip 70 proc. visos šalies BVP augimo, Danijoje – daugiau kaip 40 proc., o Izraelyje – beveik 25 procento

Paslaugų eksporto augimas

MetaiAugimas, proc.
201512
201436
20137
201233
20116

Šaltinis: INFOBALT

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"