TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

IT paslaugas eksportuojame į Rusiją

2013 06 11 6:00
V.Miklaševskis. LŽ archyvo nuotrauka

Rusijos korporacijų užmojis dalį informacinių technologijų paslaugų pirkti Baltijos šalyse yra atvira galimybė Lietuvai stiprinti savo paslaugų eksportą. Ateityje jo apimtis gali peraugti ir prekių išvežimo mastą.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, Lietuvos informacinių technologijų (IT) paslaugų eksportas pernai padidėjo net 78,5 proc., arba 108,5 mln. litų, iki 246,9 mln. litų. Eksportas į Rusiją šoktelėjo daugiau kaip 3 kartus: 2012-aisiais rusams parduotų IT paslaugų vertė siekė 9,3 mln. litų, 2011 metais – vos 2,86 mln. litų.

Didėjantį Rusijos poreikį importuoti IT paslaugas rodo ir Tarptautinio prekybos centro statistika. Naujausiais duomenimis, 2011 metais Rusijos importuotų kompiuterinių ir informatikos paslaugų vertė siekė 2,4 mln. JAV dolerių, 2010-aisiais – 1,8 mln. JAV dolerių, 2009-aisiais – 1,4 mln. JAV dolerių.

Apie Lietuvos verslo galimybes pagrindinėje eksporto rinkoje Rusijoje LŽ papasakojo Vladimiras Miklaševskis, „Danske Bank Markets“ ekonomistas.

- Pernai Lietuvos paslaugų eksportas į Rusiją siekė 25,5 proc. visų eksportuotų paslaugų. Teigiama, jog Rusija buvo Lietuvos paslaugų eksporto lokomotyvas. Kokių paslaugų poreikis Rusijoje didžiausias ir kokį eksportą Lietuva galėtų padidinti?

- Daug didžiuosiuose Rusijos miestuose veikiančių korporacijų perka informacinių technologijų arba apskaitos paslaugas Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje ir Latvijoje, nes čia dirba nemažai rusiškai kalbančių IT specialistų. Paradoksalu, tačiau šiais laikais turėti IT paslaugų centrus Lietuvoje arba Latvijoje yra pigiau, negu juos steigti netoli Maskvos. Aišku, esant modernioms komunikacijų sistemoms, skaitmeniniams dokumentams, tampa labai lengva šiuos centrus kurti ten, kur mažesnės išlaidos ir kur dirba kvalifikuoti specialistai.

Šiandien bene svarbiausias Rusijos tikslas - pagreitinti šalies ekonominį augimą ir padidinti materialinių investicijų dalį. O tai susiję su infrastruktūra ir tam tikra industrializacija. Taigi Lietuva šiose srityse galėtų imtis paslaugų, konsultacijų teikėjos vaidmens, ateiti į Rusijos rinką su darbo jėga, tam tikrais produktais, patirtimi. Sakyčiau, Lietuvai reikėtų būti arčiau to, kas vyksta Rusijos ekonomikoje, tirti ją ir galbūt pabandyti žengti į tas rinkas, kuriose su savo milžiniškais pinigais dalyvauja Rusija. Baltijos valstybėms, Lietuvai tai duotų naudos, nes jos supranta rusų mentalitetą, kalbą, žino standartus ir procedūras.

- Galbūt paslaugų eksportas ilgainiui taps didesnis negu prekių eksportas?

- Manau, taip iš tiesų gali nutikti. Mat pastebima, kad buvusios industrinės visuomenės gundosi tapti paslaugas teikiančiomis visuomenėmis. Todėl Europoje pramonės mažėja – ji keliasi į Aziją. Dalis įmonių gali sugrįžti į Europą, bet šiuolaikinės Vakarų visuomenės, ypač mažos ekonomikos, neturi kito pasirinkimo, kaip orientuotis į paslaugas. Joms per brangu kurti visą industriją, juo labiau kai susiduriama su didžiule pasaulio gigantų konkurencija.

- Kokie Lietuvos ekonomikos sektoriai šiuo metu patraukliausi rusų investuotojams?

- Rusijai visuomet buvo įdomus energetikos sektorius, bet jis išlieka gana „karštas“ ir politizuotas. Taip pat aktualus krovinių gabenimas, nes Lietuva tebėra svarbus tiltas tarp Europos ir Rusijos bei Azijos. Nereikėtų pamiršti žemdirbystės – ji Lietuvoje gerai išplėtota, valstybė laikosi Europos Sąjungos žaidimo taisyklių. Pernai į Lietuvos rinką bandė įsilieti ir keletas Rusijos bankų.

Norint pritraukti daugiau Rusijos investicijų, reikėtų leisti rusams geriau pažinti Lietuvą. Tai galima pasiekti skatinant turizmą, verslo renginius, kviečiant į šalį Rusijos verslininkus. Žinoma, gali būti taikomos ir kokios nors specialios lengvatos investuotojams, pavyzdžiui, mokesčių srityje.

Laimė, šiuo metu vykstančios derybos dėl energetikos neliečia Lietuvos eksporto į Rusijos rinkas, jis po 2008-2009 metų krizės nuolat didėja. Taigi prekybos reikalai klostosi gerai. Maskvos ir Sankt Peterburgo parduotuvėse lengvai rastume prekių, ypač maisto, iš Baltijos šalių, taip pat iš Lietuvos. Tačiau visaip gali nutikti.

- Šiandien Lietuvoje daug diskutuojama, ar verta įsivesti eurą. Teigiama, kad turint bendrą Europos valiutą būtų lengviau pritraukti užsienio investicijų.

- Mūsų požiūris į eurą gana neigiamas. Dabartinė situacija rodo, kad euro projektas patiria nesėkmę. Žiūrint į šalis, kurios turi savo valiutą ir ypač nepriklausomą kintamą kursą, matyti, kad jos ekonomiškai stipresnės už valstybes, įsivedusias eurą. Manau, Lietuvai labai svarbu išlaikyti savą valiutą. Tuomet ji, patirdama ekonominį šoką, galėtų amortizuoti litą ir, pavyzdžiui, didinti vietinės pramonės konkurencingumą. Valstybė, kuri turi savo valiutą, gali daryti įtaką darbo, gamybos sąnaudoms, o dėl išorinių priežasčių nukritus valiutos kursui šalis tampa patraukli investuotojams.

- Rusijos ateitis piešiama šviesiomis spalvomis, tačiau pastebimas ekonomikos augimo lėtėjimas. Kiek prie šio lėtėjimo prisidėjo Europos bėdos?

- Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį Rusijos ekonomika augo apie 5 proc., o dabar - tik 1,6 procento. Viena vertus, manoma, kad Rusijos ekonomikos augimas lėtėja dėl recesijos Europoje, nes Europa yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė. Mūsų požiūriu, tai vyksta daugiausia dėl vidinių priežasčių. Privatus vartojimas tebėra nemenkas, tačiau didėja lėčiau negu praėjusius dvejus metus - jį riboja lėtėjantis paskolų portfelio augimas. Pavyzdžiui, pernai Rusijoje bankų paskolos namų ūkiams šoktelėjo daugiau kaip 40 proc. per metus, o šiemet tikimės 20-25 proc. augimo. Kita vertus, vartojimą palaiko neįtikimai mažas nedarbo lygis – balandį jis siekė vos 5,6 procento. Didžiuosiuose miestuose – Maskvoje, Sankt Peterburge - nedarbo lygis beveik nulinis. Tai reiškia, kad žmonės turi darbus ir vartoja ganėtinai užtikrintai. Bet Sankt Peterburgo gyventojai vyksta apsipirkti į Suomiją, Baltijos šalis, taip pat į Lietuvą, nes ten pigiau. O pigiau todėl, kad aplinka konkurencinga. Kainos šiose valstybėse sureguliuotos natūraliai, rinkos jėgos, tuo metu Rusijoje daug sričių monopolizuotos arba valstybės įmonės reguliuoja kainas taip, kaip nori.

- Vis dėlto net būdami užtikrinti dėl ateities gyventojai nelinkę skolintis?

- Rusijoje paskolos nepaprastai brangios, ir tai gana reikšmingai riboja jų portfelio augimą. Pavyzdžiui, vidutinė nuolat brangusių nekilnojamojo turto (NT) paskolų rubliais kaina siekia beveik 13 proc. metinių palūkanų, kai Europoje - tik 2 procentus. Suprantama, rusams pirkti NT labai brangu. Kita vertus, paskolų kokybė gera. Rusai vis dar gana atsargūs prisiimdami finansinius įsipareigojimus, nes supranta, kad dabar nusipirkę būstą mažiau nei po dešimties metų už jį bus sumokėję dvigubai. Milžiniškos - 10 proc. - paskolų rubliais metinės palūkanų normos investicijų požiūriu skausmingai atsiliepia ir korporacijoms. Joms nebelieka prasmės skolintis ir investuoti, nes tuomet turėtų generuoti dviženklį pajamų ir pelno dydį. O kuri pramonės rūšis gali tai daryti?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"