TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

IT rinkoje - milijardas litų

2012 11 19 6:00
ES struktūrinių fondų 2007-2013 metų finansavimo laikotarpiu informacinės visuomenės plėtrai Lietuvoje numatyta skirti 975,26 mln. litų europinių ir nacionalinio biudžeto lėšų. /LŽ archyvo nuotrauka

2014-2015 metais numatomas intensyviausias - apie 513 mln. litų - paramos išmokėjimas informacinės visuomenės plėtros projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis. Kai jie bus įgyvendinti, Lietuvos gyventojai turės galimybę susitvarkyti daug reikiamų dokumentų elektroniniu būdu.

Kitąmet Lietuvos informacinių technologijų (IT) rinkoje numatomas viešųjų konkursų štilis. Jų banga turėtų atsiristi dar po metų.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) duomenimis, ES struktūrinių fondų 2007-2013 metų finansavimo laikotarpiu informacinės visuomenės plėtrai Lietuvoje planuota skirti 975,26 mln. litų europinių ir nacionalinio biudžeto lėšų. Šiuo metu įgyvendinami 107 IT projektai, jau baigti - 47. Bendra visų 154 IT projektų vertė - daugiau kaip 916 mln. litų, iš jų 403 mln. litų paramos jau išmokėta gavėjams.

"Dabar įgyvendinami 107 projektai bus baigti 2015-aisiais. Todėl intensyviausias lėšų išmokėjimas planuojamas 2014-2015 metais", - LŽ pranešė CPVA Komunikacijos skyriaus viršininkė Eglė Kučinskaitė.

Pirmi metai - pasirengimo

Kodėl iš likusių 513 mln. litų paramos lėšų tik maža dalis bus išmokėta kitąmet? CPVA atstovė sakė, kad veikla, susijusi su IT projektais, yra sudėtinga ir didelės apimties, todėl pirkimų procesas užtrunka. O ir patys projektai įgyvendinami vidutiniškai trejus metus. Be to, dažniausiai organizuojami tarptautiniai prekių ir paslaugų pirkimo konkursai, kurių vienas trunka 6-9 mėnesius.

"Pirmais projekto įgyvendinimo metais lėšų panaudojimas nėra didelis, siekia tik apie 7-10 proc., nes tuomet organizacijos daugiausia perka projekto administravimo paslaugas. Tai pirkimo dokumentacijos, mokėjimo prašymų parengimo, projekto veiklos priežiūros, galutinės projekto ataskaitos rengimo, informacinės sistemos kūrimo, atitikimo techninei specifikacijai kontrolės ir kiti projekto priežiūros darbai", - vardijo ji.

Šis etapas užtruks. "Vėliau, 2014-2015 metais, bus pasirinkti projektų tiekėjai, kurie dirbs konkrečius darbus - kurs ir diegs informacines sistemas. Tie 47 jau įgyvendinti projektai buvo palyginti nedidelės finansinės apimties ir daugiausia vyko savivaldybėse", - aiškino E.Kučinskaitė.

CPVA atstovė pateikė pavyzdį: pagal vieną iš šešiolikos programos "Informacinė visuomenė visiems" priemonių "Pažangios elektroninės paslaugos" nuo 2012-ųjų vidurio pradėta įgyvendinti 17 projektų, tačiau ir jiems skirti beveik 100 mln. litų bus aktyviai pradėti naudoti tik po metų. Tuo tikslu ketinama organizuoti net apie 100 viešųjų konkursų.

E.Kučinskaitė teigė, jog visi įgyvendinti ir dar įgyvendinami informacinės visuomenės plėtros projektai yra naudingi visuomenei, nes suteikia galimybę greičiau ir efektyviau sutvarkyti reikiamus dokumentus elektroniniu būdu. Pavyzdžiui, užsisakyti vairuotojo pažymėjimą elektroniniu būdu (VĮ "Regitra"), naudotis elektronine gyventojų aptarnavimo sistema ("Sodra"), Civilinės būklės aktų įrašų registravimo, liudijimų išdavimo elektronine sistema (Gyventojų registro tarnyba).

VĮ Registrų centras sukūrė elektroninę paslaugą, kuri leidžia elektroniniu būdu steigti ir įregistruoti naujus juridinius asmenis. "Galima išvardyti ir daugiau projektų, tačiau visų jų tikslas - užtikrinti efektyvesnį bei patogesnį viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą, taupyti gyventojų laiką", - dėstė E.Kučinskaitė.

VU skelbs 8 konkursus

Vilniaus universiteto (VU) viešųjų pirkimų vyresnioji specialistė Monika Balčiūnaitė LŽ sakė, kad universiteto laimėtam beveik 15 mln. litų vertės projektui "Nacionalinis atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvas" įgyvendinti bus skelbiami net 8 viešieji konkursai. Iš jų tik du - supaprastinti, o likusieji - tarptautinai.

VU jau paskelbė pirmąjį minėto archyvo infrastruktūros projektavimo ir techninės priežiūros paslaugų konkursą. Buvo sudarytos dvi sutartys su jį laimėjusiomis tiekėjų grupėmis - UAB "Ernst & Young" ir UAB NRD (už 150 tūkst. litų) bei UAB "IO projects", "CID Baltic" ir UAB "Santa Monica Networks" (už 296,5 tūkst. litų).

Pinigai - etapais

Kaip LŽ aiškino UAB NRD rinkodaros ir pardavimų vadovė Indrė Alaburdienė, įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus avansiniai mokėjimai retai kada praktikuojami, dažniausiai numatomi tarpiniai rezultatai ir tarpiniai mokėjimai. "Juk jei projektas trunka trejus metus, mes negalime tiek laiko darbuotojams mokėti atlyginimų iš savo lėšų. Todėl tokiais atvejais numatomi tarpiniai rezultatai ir tarpiniai mokėjimai. Bet jei projektas trunka iki pusės metų, tuomet sutinkame gauti apmokėjimą už darbus, kai juos atliekame", - kalbėjo I.Alaburdienė.

Anot jos, Lietuvoje skelbiamuose ES projektų konkursuose dažniausiai varžosi lietuviai su lietuviais. "Jeigu reikia tarptautinės kvalifikacijos specialistų, lietuviai, pasitelkę jungtinės veiklos sutartį, šliejasi prie užsienio kompanijų", - sakė UAB NRD atstovė.  

CPVA duomenimis, IT sektoriaus viešuosius pirkimus taip pat dažniausiai laimi lietuviškos IT įmonės, užsienio bendrovių pasitaiko labai retai.

Su tarptautinėmis kompanijoms NRD konkuruoja ne ES, o pasauliniuose  konkursuose. Neseniai bendrovė laimėjo hipotekos registro kūrimo konkursą Ruandoje. Tai antras šio krašto projektas, kuriame dalyvauja NRD ekspertai. 2009 metais, kai Ruandoje vyko verslo registravimo reforma, Norvegijos įmonė "Norway Registers Development" teikė konsultacines paslaugas, o jos valdoma Lietuvos bendrovė NRD - analizės, specifikavimo, kūrimo ir diegimo paslaugas kuriant verslo registravimo, įkeitimų ir kitų apsaugotų sandorių registravimo sistemas bei intelektinės nuosavybės teisių registrą.

19 paslaugų internetu, išskyrus santuoką

Gyventojų registro tarnybos Civilinės būklės duomenų tvarkymo skyriaus vedėja Vida Semionova pasakojo, kad pagal ES finansuojamą priemonę "Elektroninės valdžios paslaugos" už 3,9 mln. litų buvo sukurta metrikacijos paslaugų informacinė sistema MEPIS ir interneto svetainė "Civilinė metrikacija". Gyventojai, prisijungę prie MEPIS per "Elektroninės valdžios vartus", gali užsisakyti net 19 paslaugų, kurias teikia civilinės metrikacijos įstaigos.

"Pavyzdžiui, galima pateikti prašymus įregistruoti vaiko gimimą, žmogaus mirtį, įtraukti į apskaitą vaiko, gimusio užsienyje, gimimą, užsienio valstybėje ar bažnyčios nustatyta tvarka sudarytą santuoką, užsienio valstybėje nutrauktą santuoką, užsienyje mirusio asmens mirtį, taip pat gauti civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimus, įrašų išrašus ir pažymas", - vardijo V.Semionova.

Įdomi detalė: elektroniniu būdu negalima pateikti prašymo įregistruoti santuoką, nes, vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu, tokį prašymą turi paduoti abu norintieji susituokti, asmeniškai atvykę į civilinės metrikacijos įstaigą. Tačiau suteikta galimybė elektroniniu būdu užpildyti prašymą patikrinti duomenis, reikalingus prašymui įregistruoti santuoką pateikti.

V.Semionova pabrėžė, kad atsiimti užsakyto dokumento gyventojai turi atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą, nes liudijimai yra griežtos atskaitomybės dokumentai, todėl turi būti įteikti asmeniškai ir pasirašytinai. "Ateityje, išplėtojus elektroninio parašo infrastruktūrą, klientas galės gauti elektroninį dokumentą", - teigė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"