TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

IT sistemų pakeitimai įvedant eurą kainuos 300 mln. litų

2014 02 19 10:40
Reuters/Scanpix

Informacinių technologijų sektoriaus sąnaudos Lietuvoje įvedant eurą gali siekti 300 mln. litų. IT paslaugų valdymo ir informacijos saugos bendrovė „Synergy Consulting“ apskaičiavo, kad verslo įmonės, keičiant informacines sistemas, turės daugiau išlaidų nei viešojo sektoriaus įstaigos.

„Nors visuomenei labiausiai matomos išlaidos bus susijusios su naujų banknotų ir monetų leidyba bei senųjų naikinimu, tačiau nereikėtų pamiršti lėšų, kurios viešajame sektoriuje bus investuotos į technologijų keitimą. Visos informacinės sistemos, kurios yra susietos su finansiniais rodikliais, turės būti pritaikytos darbui su naująja valiuta. Pokyčiai įtakos ne tik pagrindines valstybines informacines sistemas, skirtas mokesčių administravimui ir biudžeto valdymui, bet ir smulkias viešas paslaugas teikiančias įmones. Šių darbų atlikimas Latvijoje kainavo daugiau nei 3,5 mln. latų. Tikėtina, kad Lietuvoje tokiems darbams bus išnaudotas panašus biudžetas“, – kalbėjo lietuviško kapitalo bendrovės „Synergy Consulting“ direktorius Tyrunas Jokubauskas.

T.Jokubausko teigimu, dėl euro įvedimo papildomų išlaidų neišvengs ir verslo bendrovės. „Didžiausi kaštai verslo sektoriuje bus skiriami verslo valdymo sistemų pakeitimui“, – sakė bendrovės „Synergy Consulting“ vadovas. Pasak jo, daugiausiai investuoti turės bankai, draudimo, mažmeninės prekybos, telekomunikacijų bendrovės ir komunalinių paslaugų įmonės. „Jose atliekama daugiausiai finansinių operacijų, todėl bus keičiamos bankinės sistemos, apmokestinimas, finansų apskaitos, kasų ir kitos informacinės sistemos. Išlaidas patirs beveik visos bendrovės, kadangi teks atlikti pakeitimus darbo užmokesčio apskaitos, finansų apskaitos, ryšių su klientais valdymo, klientų aptarnavimo, logistikos ir net gamybos valdymo informacinėse sistemose“, – kalbėjo T.Jokubauskas..

Siekiant sklandaus IT perėjimo, ir valstybinėms institucijoms, ir verslui, būtina laiku atlikti namų darbus. „Remiantis nutarimu „Dėl nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ aiškėja, kad pagrindinis priemonių vykdytojas, susijęs su informacinėmis sistemomis, yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos. Tačiau iki galo lieka neaišku, ar verslui dėl informacinių sistemų reiktų kreiptis į ūkio ministro vadovaujamą Verslo aplinkos darbo grupę, kuri yra viena iš 6 sudarytų darbo grupių euro įvedimo veiksmams koordinuoti, ar į Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos, kurio priemonės šiuo metu apima tik valstybės institucijų ir įstaigų informacines sistemas“, – kalbėjo T.Jokubauskas.

„Jeigu Lietuva gaus leidimą įsivesti eurą, visiems planuojamiems informacinių sistemų pakeitimams liks labai nedaug laiko. Viskas turės būti atlikta iki 2014 metų pabaigos, todėl jau dabar reikėtų pradėti rūpintis biudžetais ir planuoti IT sistemų pakeitimus“, – sakė įmonės vadovas.

Jo teigimu, kolegos iš Latvijos susidūrė su rimtu iššūkiu – laiko stoka. Ir privatus, ir viešasis sektorius vėlavo laiku atlikti pakeitimus, todėl sausio mėnesį dalis paslaugų visuomenei dar buvo neprieinamos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"