TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

IT specialistai migruoja tarp šalių

2013 12 30 6:00
LŽ archyvo nuotraukos

Paradoksalu, tačiau valstybei, kuri užsienio investuotojų pritraukia patraukliu informacinių technologijų darbuotojų kokybės ir kainos santykiu, gali tekti pačiai šių specialistų ieškoti svetur arba dalį darbų patikėti užsienio kompanijoms.

Nors Lietuva neretai minima kaip stipri šalis informacinių technologijų (IT) srityje, kalbama, kad ateityje ji smarkiai jaus IT specialistų trūkumą. Kaip prognozuoja IT įmones vienijanti asociacija „Infobalt“, 2014-2016 metais informacinių ir ryšių technologijų (IRT) darbuotojų paklausa Lietuvoje penkis kartus viršys pasiūlą. Skaičiuojama, kad jų poreikis sieks 17,5 tūkst. specialistų. Tuo metu šalies aukštųjų mokyklų sufomuota pasiūla - vos 3,2 tūkst. IRT darbuotojų.

Paklaustas, kaip susidarė rinkoje tokia situacija, „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis paaiškino, jog IT specialistų paklausa sparčiai didėja ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų valstybių, nes visose gyvenimo srityse atsiranda labai daug su šia sritimi susijusių procesų ir sistemų, gausybė informacijos saugoma skaitmeninėse laikmenose. Juo labiau kad Lietuva Baltijos regione, Europos Sąjungos ar pasaulio kontekste yra ganėtinai patraukli pagal specialistų kokybės ir kainos santykį. Dėl to į šią rinką ateina investuotojų, kuriami IT paslaugų centrai, plečiasi ir lietuviškos įmonės.

„Kasmet IT sektoriuje įdarbinama apie 1,5 tūkst. darbuotojų. Tyrimas rodo, kad įmonių lūkesčiai ir noras didinti šių specialistų skaičių yra gana aiškus. Tačiau jauni žmonės IT studijų kryptį ir šį profesinį kelią renkasi ne taip aktyviai, o juk jiems ir „užaugti“ reikia laiko“, - kalbėjo A.Plečkaitis.

Statistikos duomenimis, informatikos, elektronikos ir kitas IRT pakraipos studijas renkasi apie 6 proc. visų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas. Iš jų mokslus baigia tik pusė.

Tikisi lengvo uždarbio

„Infobalt“ tyrimas atskleidžia, kad ateinančiais metais 91 proc. įmonių planuoja priimti naujų IRT specialistų. Labiausiai didinti jų skaičių ketina mažosios įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Tačiau dėl ribotų finansinių išteklių ir karjeros galimybių joms sudėtinga konkuruoti su didžiosiomis kompanijomis dėl naujų darbuotojų.

A.Plečkaičio teigimu, Statistikos departamento duomenys aiškiai rodo, kad didžiausias darbo vietų ir pelno augimas pastebimas IT paslaugų segmente. Į jį patenka įmonės, kuriančios programinę įrangą, teikiančios konsultacines projektų diegimo paslaugas. Anot pašnekovo, paprastesnės paslaugos, pavyzdžiui, tam tikros priežiūros ar programavimo funkcijos, net nereikalauja aukštojo mokslo – pakanka profesinio išsilavinimo ir gebėjimo naudotis tam tikrais įrankiais. Tačiau esama ir sudėtingesnių sistemų, su kuriomis dirbti būtinos specifinės žinios ir tam tikras loginis mąstymas.

Pasak A.Plečkaičio, bet kuriam šios srities specialistui neturėtų kilti sunkumų susirasti darbą. Ne toks didelis jų poreikis jaučiamas nebent telekomunikacijų sektoriuje. „Tačiau dabar rinkoje susiklostė įdomi situacija: jauni žmonės yra susidarę nuomonę, kad IT sektoriuje galima iškart gauti 5-10 tūkst. litų atlyginimą ir beveik nieko nedirbti. Tai nepagrįstas lūkestis - dirbti reikia labai daug, be to, būtina nuolat mokytis“, - pabrėžė A.Plečkaitis ir pridūrė, kad rinkoje vis dėlto paklausiausi aukštos kvalifikacijos specialistai. Jų ir atlyginimai kyla sparčiausiai.

A.Plečkaičio teigimu, šalies rinkoje trūksta IT specialistų, o tie, kurie yra, neretai turi per didelių lūkesčių - tikisi beveik nedirbdami gauti daug.

Vilioja specialistus

Lietuvoje kuriamus paslaugų centrus A.Plečkaitis vertina dvejopai. „Viena vertus, labai gerai, kad atsiranda naujų kokybiškų darbo vietų jauniems žmonėms. Tai suteikia galimybę teikti paslaugas visam pasauliui. Kita vertus, ateinantiems investuotojams yra lengviau sukurti specialistams patrauklų pasiūlymą nei vietinėms kompanijoms - ypač jaunoms bendrovėms ar „startuoliams“, kurie puoselėja gerą idėją, bet dar turi augti. Augimas labai sunkus būtent dėl to, kad rinkoje trūksta IT darbuotojų, nes didžiąją jų dalį įdarbina stambios įmonės“, - sakė "Infobalt" atstovas.

Jo manymu, vienintelis dalykas, kuris jaunoms vietos įmonėms gali padėti išlaikyti specialistus, yra akcijų pasirinkimo sandoriai – darbuotojų motyvaciją jos gali skatinti siūlydamos dalyvauti kuriant verslą.

„Swedbank“, Vilniuje kuriantis IT kompetencijų centrą, patikino specialistų stoka nesiskundžiantis, nors visų išsikeltų tikslų nespėjo įgyvendinti. Centre, kuris plėtoja ir palaiko IT funkcijas visoje banko grupėje, iki šių metų pabaigos planuota sukurti maždaug 100 naujų darbo vietų. Jau, kaip nurodė banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius, dirba 60 žmonių. Jų atranka vykdoma etapais, kitais metais planuojama tolesnė centro plėtra.

Pašnekovas minėjo, kad naujasis Kompetencijų centras šiuo metu ieško IT ir programinės įrangos sistemų kūrimo profesionalų – analitikų, programuotojų ir testuotojų, taip pat IT sistemų priežiūros ir palaikymo specialistų.

S.Abraškevičiaus teigimu, svarstant galimybes ir renkant vietą būsimam IT kompetencijų centrui, buvo atlikti išsamūs trijų Baltijos šalių ir Švedijos galimybių bei aplinkos tyrimai IT sektoriaus plėtrai. Vilnius pasirinktas todėl, kad geriausiai atitiko keliamus kriterijus. “Atliktuose tyrimuose Vilnius buvo išskirtas kaip aiškus lyderis dėl didžiausio IT sektoriaus, aukšto universitetuose suteikiamo išsilavinimo lygio ir didelio juos baigiančių IT srities absolventų skaičiaus. Tai tik keli iš daugiau nei 20 vertinimo kriterijų”, - aiškino jis.

Situacija apvirs aukštyn kojomis

A.Plečkaičio teigimu, jau yra pavyzdžių, kai įmonės, nesugebėdamos konkuruoti dėl rinkoje esančių specialistų, samdo juos iš užsienio. Tačiau ryškios tendencijos esą dar nematyti. „Dažniausiai įmonės samdo užsienio specialistus tada, kai reikia eiti į tam tikrą rinką ir ieškoma tos šalies kalbą mokančio, jos kultūrą suvokiančio žmogaus“, - pabrėžė jis.

Be to, dėl pigesnės darbo jėgos ir geros specialistų kvalifikacijos kai kurios Lietuvos bendrovės steigia paslaugų centrus užsienyje. „Žinau ne vieną atvejį, kai lietuviai neįdarbina čia baltarusių ar Rytų šalių žmonių, o dalį užsakymų atiduoda kompanijoms užsienyje. Jos turi išteklių ir gana profesionaliai bei nebrangiai gali atlikti šiuos užsakymus“, - kalbėjo A.Plečkaitis.

Pašnekovo manymu, jei Lietuva neras būdų, kaip padidinti IRT specialistų skaičių, šie pavieniai atvejai virs tendencija. Užsakymai gali atitekti toms šalims, kurios turi ganėtinai aukštos kvalifikacijos specialistų, o pagal kainą jie patrauklesni nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, tai galėtų būti Baltarusija, Ukraina, Pakistanas, Indija ir Šri Lanka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"