TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įvedus eurą, kainų augimą žabos garbės susitarimu

2013 11 25 16:23
SXC.hu nuotrauka

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, Lietuva yra pasiruošusi euro įvedimui, tik visuomenėje dar neišsklaidytos baimės dėl galimo kainų augimo. Jis pakvietė šalies verslininkus prisidėti prie šių baimių išsklaidymo ne tik informaciniais pranešimais, bet ir realiais veiksmais.

Pranešimą ministras pirmadienį skaitė Lietuvos verslo konfederacijos organizuotoje konferencijoje „Euras ir 2014 metų biudžetas. Ko tikėtis ateinančiais metais?“

Skolų šleifas

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas konferencijoje sakė, kad Lietuva jau yra ekonominės pinigų sąjungos nariai, tik su išlyga, kuri pasinaikina, kai šalis atitinka konvergencijos kriterijus. „Taigi, manau, bet kokios spekuliacijos dėl teisinio pagrindo yra visai netinkamos, nes de jure faktas yra įvykęs, dabar tik pasinaikins išlyga. Tad man labai keistai atrodo iniciatyvos dėl referendumo, juolab, kad jas inicijuoja žmonės, kurie pasirašė po Vyriausybės programa, kuri labai aiškiai sako: vienas iš šios Vyriausybės prioritetų yra euro įvedimas nuo 2015 metų sausio 1 dienos“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Finansų ministro R.Šadžiaus manymu, antrasis Lietuvos bandymas įsivesti eurą bus sėkmingas. Infliacija šalyje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra sumažėjusi ir, nors prognozuojamas šioks toks jos didėjimas, turėtų neviršyti nustatytų kriterijų. Lietuvos ekonomikos augimas, pasak ministro, išlieka stiprus, tik būtina užtikrinti šį augimą ir ateityje. „Euro įvedimas turės smūginį poveikį ekonomikai. Patekimas į euro zoną yra šalies patikimumo pripažinimas“, – sakė R.Šadžius. Ilgalaikės palūkanų normos šalyje, anot ministro, taip pat atitinka Mastrichto kriterijų normas.

Krizės metu išdidėjęs biudžeto deficitas ir valstybės skola, savivaldybių skolos yra tie dalykai, kurie kelia didžiausią nerimą. Prastai surenkamas ir pridėtinės vertės mokestis. „Jo surinkimo atsilikimas metų pabaigoje sudarys apie 300 mln. litų. Tai didelė suma. Dar reikės pridėti akcizų surinkimo atsilikimą, kuris sudarys apie 90 mln. litų. Dėl to reikėjo peržiūrėti fiskalinio deficito tikslą šiems metams. Dabar jis yra 2,9 proc., tikiuosi, tiek liks ir iki metų pabaigos, ir neviršysime 3 proc. ribos“, – sakė R.Šadžius. Kitąmet yra įpareigojimas pagerinti rodiklį vienu procentiniu punktu, taigi tikslas, kad fiskalinis deficitas būtų iki 1,9 proc. „Turime būti patikima ekonomika, kuri neatneš tiksinčios bombos ir naujų problemų į euro zoną. Mano patirtis rodo, kad tą patikimumą mes turime“, – tikino finansų ministras. R.Šadžiaus teigimu, jis yra pirmas istorijoje finansų ministras šalies, kuri nepriklauso euro zonai, bet yra kviečiamas į euro grupės posėdžius. „Tai ryškus politinis signalas“, – komentavo ministras.

Prašo verslo nepiknaudžiauti kainų apvalinimu

R.Šadžius pripažino, kad euro įvedinimas susidurs su tam tikrais sunkumais, kuriems reikia pasirengti. Jo teigimu, reikia pasidalinti pareigas: valdžios institucijos turėtų imtis priemonių, kad visai bendruomenei – tiek verslui, tiek visiems piliečiams – šis procesas būtų kuo lengvesnis, o verslas turėtų užtikrinti, kad jis būtų kuo skaidresnis. „Žmonės turi įvairių baimių – pagrįstų ir nepagrįstų. Pati didžiausia yra kainų kilimas. Kita dalis – emocijos. Emocinis prisirišimas prie nacionalinės valiutos kiekvienam iš mūsų yra suprantamas. Manau, kad verslas galėtų labai smarkiai prisidėti prie euro įvedimo sklandumo, jeigu pasistengtų išsklaidyti šias baimes. Žinoma, kainų augimas buvo stebėtas kitose šalyse, kur buvo įvestas euras. Mokslininkų vertinimu, jis sudaro 0,2-0,3 proc. Tačiau tos kainos, kurios šokteli, daugiausiai būna geriausiai žmonėms matomos. Tai vadinamosios „gatvės kainos“: puodelis kavos, bandelė, laikraštis, paslaugos. Manau, kad verslas turėtų suprasti šias žmonių baimes ir pasiųsti signalus, kad to nebus“, – ragino finansų ministras.

R.Šadžius tikino, kad valstybė, reguliuodama energijos išteklių kainas, užtikrins, kad įmokos už komunalines paslaugas būtų perskaičiuotos tiksliai ir apvalinimai nebūtų daromi. „Manau, kad daugelio kitų kainų, įeinančių į pirkėjo krepšelį, tarkime, kuras, vaisiai, daržovės, jų natūralus svyravimas per metus yra didesnis, nei euro įvedimo poveikis. Galbūt čia verslas taip pat gali parodyti žmonėms, kad yra sąžiningas. To reikia visiems. Kviečiu verslininkus pagalvoti, kaip gali prisidėti“, – kalbėjo ministras.

R.Šadžiaus teigimu, yra sutarta, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba imsis koordinuoti stebėseną, ar šalyje yra teisingai nurodomos kainos, ar teisingai jos apvalinamos, nėra naudojamasi tuo kaip proga daugiau užsidirbti. Ūkio ministerijoje yra sudaryta Verslo sąlygų darbo grupė, kurios pagrindinis uždavinys – sukoordinuoti veiksmus tarp valstybinių institucijų ir verslo. „Pasiūlysime pasirašyti tam tikrą garbės susitarimą. Manau, kad žymiai geriau geranoriškai pasirašyti garbingo elgesio kodeksą, nei priimti teisės aktus, gaudyti ir skirstyti baudas, gadinti žmonėms nervus. Manau, ir čia galime pademonstruoti pasauliui, kad galime civilizuotai spręsti santykius tarp verslo ir valdžios. Šiandien dar to truputėlį trūksta. Kviesčiau visus atsainiai nežiūrėti į šiuos garbės dalykus“, – sakė R.Šadžius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"