TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jachtos branginamos kaip mylimos moterys

2012 07 30 10:48
Vidos Bortelienės nuotraukos/Naujų  jachtų ir katerių kaina prasideda nuo kelių šimtų tūkstančių litų, todėl lietuvių laivai - jau gerokai nugairinti vėjo.

Lietuvoje pastaraisiais metais daugėja buriuotojų, jachtų ir plaukiojimo laivais mėgėjų. Vandens pramogos skatina kurti naujus verslus.

Šiuo metu mūsų šalyje įregistruota 18 vidaus vandenų prieplaukų, 4 uostai ir daugiau kaip 100 nekomercinių prieplaukų. Tai rodo Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenys. Metų pradžioje registre buvo įrašyta per 67 tūkst. vidaus vandenų transporto priemonių, iš jų 66 tūkst. - pramoginių, mažųjų ir asmeninių laivų, 728 burinės jachtos.

Pastaraisiais metais šioje įstaigoje įregistruojama po 70-80 kylinių jachtų per metus. Jų ilgis - nuo 2,5 iki 27 metrų. Ilgesnių nei 10 metrų jachtų Lietuvos vidaus vandenų laivų registre tik keliomis daugiau nei 100, arba septintadalis visų. Tokių kategorijai priklauso pasaulyje šalies vardą garsinusios jachtos "Lietuva" (ilgis - 16,5 metro), "Ambersail" (ilgis - 19 metrų).

Tačiau išties prabangių pramoginių laivų Lietuvos registre nėra. Jeigu lietuviai jų turi kitose šalyse, tai jais nesigiria.

Nuomojamas jachtas Klaipėdos uoste galima pamatyti tik anksti ryte - dieną klientų joms netrūksta.

Uostas sausakimšas

Nedidelių burinių laivelių jau galima matyti kiekviename ežere, ne tik aplink Trakus ar Kauno bei Kuršių mariose: Nidoje, Kintuose. Tačiau dauguma tikrų buriavimo sporto atstovų ar entuziastų, kuriems nuo vaikystės kraują kaitina sūrus jūros vanduo, savo jachtas laiko Klaipėdoje. Kai kurie laivai dėl gylio niekur kitur įplaukti ir negali.

Šiuo metu, kai istorinis Smiltynės jachtklubas rekonstruojamas, visi pramoginiai laivai grūdasi Pilies uoste, turinčiame 3 akvatorijas: vidinį baseiną, išorinį kruizinių laivų terminalą ir Danės upėje. Čia koncentruojasi ir vandens pramogų verslas: siūlomos išvykos į marias ar žvejyba jūroje.

Pasak Pilies uosto kapitono Viliaus Bartusevičiaus, šiuo metu visos 230 stovėjimo vietų yra užimtos. Atvykus svečiams, tenka suktis iš padėties, dėl to skrupulingai pažymimas kiekvienas nuolatinio kliento išplaukimas.

Buriavimas - kaip bacila, kuria vaikystėje užsikrėtę žmonės ją perduoda visai giminei.

"Užsieniečius stengiamės priimti vidiniame baseine, prie piliavietės. Dabar pats buriavimo sezonas, vyksta judėjimas. Kadangi laivams išplaukiant uostelio budėtojui tenka sukinėti Pilies tiltelį, jis užsirašo, iš kur ir kokiam laikui kuris laivas išplaukė, į tą vietą statomos atvykusios jachtos. Apie keliones praneša ir tie, kurie išplaukia ilgesniam laikui iš kitų akvatorijų, nes jei laivas nestovi uoste 2 savaites, nereikia mokėti mokesčio. Šiemet atsirado maždaug 20 naujų klientų. Kažkaip dar talpiname", - aiškino tik pernai atsakingas pareigas pradėjęs eiti vaikinas, pats buriuojantis nuo mažens.

Smiltynės jachtklubas neveikė jau pernai. Jo rekonstrukcija pernelyg užtruko, todėl įtampa dėl švartavimo vietų Pilies uoste išmuša iš galvos mintis apie galimą konkurenciją. Pasak V.Bartusevičiaus, vieni buriuotojai laukia, kada Smiltynės jachtklubas bus atidarytas, nes senbuviai sako, kad ten "kita karma". Tačiau dauguma jų žada savo plaukiojančias priemones laikyti Pilies uoste.

Pramoginės laivybos populiarumo didėjimas leidžia prognozuoti, kad per metus ar dvejus abu pramoginiai uostai bus užimti laivų.

Brangūs, kol nauji

Per 90 proc. visų lietuviškų pramoginių laivų, katerių ir jachtų, kaip ir visas Lietuvos laivynas, gerokai "padėvėti". Pasak V.Bartusevičiaus, Pilies uoste laikomų jachtų amžiaus vidurkis būtų maždaug  20 metų, ilgio vidurkis - 10 metrų. Praėjusiais metais naujų jachtų atsirado šešios, šiemet - taip pat kelios. Visose tokiose, kurių amžius - iki 10 metų, yra miegamosios vietos.

Pilies uosto kapitono pastebėjimu, lietuviai stengiasi įsigyti pigių jachtų iš Švedijos, Vokietijos. Tose šalyse buriavimas itin populiarus, yra daug laivų statyklų, daug naudotų jachtų parduodama.

Naują nedidelę jachtą galima įsigyti už maždaug 65 tūkst. eurų (224 tūkst. litų), tačiau lietuviai paprastai perka kainuojančias 30-40 tūkst. litų.

Lietuvoje prabangia jachta vadinamas laivas, siekiantis 20 metrų ilgio, užsienio uostuose lieka nepastebėtas - ten žvilgsniai kliūva tik už vadinamųjų superjachtų. Tokių gražuolių, kurios kainuoja šimtus milijonų dolerių, į Klaipėdą užklysta po vieną per metus.

Šiemet birželį kruizinių laivų terminale buvo prisišvartavusi beveik 80 metrų ilgio 2006 metais Anglijoje pastatyta bangų gražuolė "Samar", esanti prabangiausių pasaulio jachtų sąraše ir šiuo metu priklausanti Kuveito verslininkui Kutaybai Youssefui Ahmadui Alghanimui.

Klaipėdos Vakarų laivų gamykla yra turėjusi užsakymų gaminti prabangių jachtų korpusų, o bendrovėje "Laivitė" statomos mažos bei  vidutinės jachtos. Bet nauji laivai išplaukia į kitus kraštus.

Štai šiemet balandį Klaipėdos uoste buvo pakrikštyta ir ant vandens nuleista didžiausia bei brangiausia Lietuvoje pastatyta jachta, kainuojanti kelis milijonus litų, skirta užsienio verslininkui. 23 metrų ilgio jachtą "Fokus" "Laivitė" statė kelerius metus.

Plinta "angliškas stilius"

V.Bartasevičius tarp uosto klientų pastebi daug įmonių direktorių bei nuosavą verslą turinčių vyrų, gerai Lietuvoje žinomų veidų. Buriuotojų bendruomenei būdinga paprastumas, nuoširdumas ir savitarpio pagalba, todėl atvykę į jachtų uostą net garbūs ponai tampa žemiški ir labai draugiški.

Visgi didžioji dauguma laivus turinčių žmonių - vidutines pajamas gaunantys statistiniai lietuviai, dažniausiai - vyrai. Jie savo brangų turtą pavadina mylimiausių moterų vardais ir kruopščiai prižiūri, valydami nuglosto.

Beje, pats keisčiausias Pilies uosto vadovui atrodo laivo pavadinimas "Jachta", užrašytas... ant vieno katerio.

Per 60 proc. visų Pilies uosto klientų yra Klaipėdos krašto gyventojai, laivais galintys plaukioti ne tik per atostogas ar retais savaitgaliais, kaip tai daro darbais užsivertę vilniečiai ar kauniečiai. Yra keletas laivų, kurie per sezoną iš uosto visai neišplaukia.

Paprašytas išskirti kokių nors naujų reiškinių, kas anksčiau Lietuvos buriuotojams nebuvo būdinga, V.Bartusevičius paminėjo naują madą, vadinamą "anglišku buriavimu". "Žmogus ateina į uostą, nusiplauna laivą ir išeina. Tai toks vadinamasis angliškas buriavimo stiliukas - laive gerti arbatą", - juokėsi patyręs buriuotojas.

Uosto paslaugų kaina jachtų savininkams priklauso nuo turimo laivo ilgio, laikymo sąlygų ir trukmės. Už jachtos, kurios ilgis 8-10 metrų, laikymą vandenyje per mėnesį reikia mokėti 280 litų, jeigu laivas iškeltas krante - 217 litų, jeigu jis angare - apie 268 litus.

Nors laikyti plaukiojančią priemonę Pilies uoste nėra pigu, tačiau skolininkų uosto valdytojai turi nedaug. Viena vertus, "laivus įsigyja padorūs žmonės", kita vertus, kartą prisikiaulinęs uoste pilietis gali ilgam prarasti pasitikėjimą ir vietą savo laivui. Įrašytų į juodąjį sąrašą laivų savininkų, anot uosto vadovo, tokių, kurie vis žada, bet nesusimoka, pasitaiko per sezoną vos keli, ne daugiau kaip 2 procentai.

Malonumas ir nauda

Mūsų šalyje paplitusi nuomonė, kad buriavimas - pramoga tik išrinktiesiems. Tačiau LŽ kalbintiems buriuotojams tai atrodo tik mitas. Jie sako, kad jei žmogus tikrai nori turėti laivą, kaip ir įsigyti automobilį, jis taupys, skolinsis iš šeimos, draugų, bet savo pomėgį patenkins.

Jūrinio buriavimo klubo vadovas Salvijus Paškauskas teigia, kad rimti buriuotojai stoja į klubus, nors jų Lietuvoje dar mažai, o tie, kurie dalyvauja varžybose, priklauso Lietuvos buriuotojų sąjungai. Tačiau pastebima, kad daugėja ir pavienių buriavimo mėgėjų, nes įsigyti jachtą dabar gali kiekvienas pagal savo kišenę. Todėl buriuotojų bendruomenė marga kaip ir pats laivynas.

Bet S.Paškauskas patvirtina, kad profesionalų buriavimą dažniausiai populiarina šeimų dinastijos, todėl vandens ir vėjo nebijančių žmonių bendruomenės ašį suka vienas kitą gerai pažįstančių žmonių ar bičiulių ratas.

Kaip ir visose adrenaliną keliančiose laisvalaikio srityse, taip ir vandens pramogose pasitaiko dramatiškų ar net tragiškų įvykių. Laimingas nuotykis - jeigu į akmenis sudaužoma ar bangų nuskandinama tik jachta, o ne žmonės. Laivas suremontuojamas.

S.Paškausko teigimu, buriavimo mėgėjui laivo priežiūra ir remontas nėra našta. "Buriuotojai - originalūs žmonės, jie viską racionalizuoja, išsigalvoja nebūtų dalykų ir iš nieko padaro daiktą. Vėliau tos išmonės apibendrinamos, pagarsinamos ir tampa sistema", - pasakojo klubo vadovas.

Deniuose šėlsta jaunimas

Ne visi turi finansinių galių jachtą ar katerį laikyti tik asmeninėms pramogoms. Laivai, kuriuose telpa didesnė kompanija žmonių, naudojami ir uždarbiui. Pasak V.Bartusevičiaus, anksčiau buvo įprasta iškyla laivu paminėti tradicines šeimos šventes, bet dabar į buriavimą plūstelėjo pati naujausia vestuvių mada - ant vandens švęsti mergvakarius ir bernvakarius. Jaunimo kompanijos savaitgaliais okupuoja visas didžiąsias jachtas, dalis jų iš anksto reiškia pageidavimą plaukti tik į jūrą. Tačiau daugėja ir patyrusių buriuotojų, pasiturinčių žmonių, kurie prioritetą teikia jachtos nuomai. Esą geriau sumokėti kelis tūkstančius litų už vieną ar du pasiplaukiojimus, negu rūpintis laivu visus metus.

Jachtų nuoma plečiasi

Praėjusiais metais Klaipėdos uoste atsirado ir oficiali paslauga - jachtų nuoma. Bendrovė "Penki vėjai" užsienyje įsigijo ir dabar siūlo klientams pramogoms naudoti penkias naujas "Jeanneau Sun Odyssey" jachtas, o verslui suteikė ženklą "Gosail". Šios idėjos sumanytojas, buriuotojas nuo vaikystės Ruslanas Rokas Arbušauskas sako, kad taip norima iš pramogos sukurti natūralų gyventojų poreikį  plaukti. Pasak jo, žmonių pomėgis pajausti vandens galias stiprėja.

"Vasarą mūsų paslaugos paklausa didžiulė, telefonai kaista nuo skambučių. Beveik visos dienos užimtos", - kalbėjo buriuotojas, kuris nenorėjo atskleisti finansinių jachtų įsigijimo detalių. Jo teigimu, buvęs parengtas verslo planas, rodantis tradicinį investicijos atsipirkimo terminą - 5-7 metai. Vasaros mėnesiais vienos dienos pasiplaukiojimas jachta, be škiperio, kainuoja 1000-1100 litų. Ši bendrovė norintiems išmokti buriuoti žmonėms rengia mokamus kursus, teikia inventoriaus nuomos paslaugas.

Neseniai kita grupė buriuotojų įsigijo dvi jachtas, kurias irgi numato nuomoti klientams, bet jos dar neparplukdytos į Klaipėdą. Paklaustas, ar nesibaimina konkurencijos, R.Arbušauskas teigė laukiantis tų jachtų ir verslo konkurentus vadina partneriais, kuriems galėtų perleisti tuos klientus, kurių prašymų dėl savo jachtų užimtumo neįstengia patenkinti.

"Penki vėjai" taip pat planuoja verslo plėtrą. "Mūsų buriavimo paslaugų infrastruktūra - laukinio lygio. Trūksta jachtų tvarkymo, valymo, maršrutų sudarymo paslaugų. Jachta - tai tik vienas šios srities dalykas. Aplink jį - dar daug visko, kas pagyvintų Klaipėdos gyvenimą ir padarytų plaukiojimus malonumu", - aiškino R.Arbušauskas. Jis planuoja įsigyti dar keletą jachtų nuomai ir imtis gretutinių paslaugų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"