TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jau gamina energiją iš šiukšlių

2013 03 04 6:01
Vidos Bortelienės nuotraukos

Pirmoji Baltijos šalyse komunalines atliekas deginti pradėjusi Klaipėdos termofikacinė jėgainė jau tiekia miestui šilumą, o netrukus perduos į tinklą ir elektrą.

Klaipėda pirmoji iš didžiųjų šalies miestų atvėrė duris energetikos naujovėms: šiemet pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas ir oficialiai atidaroma bendrovės "Fortum Klaipėda" termofikacinė elektrinė.

Gamina pigiau

Uostamiestyje pastatyta Suomijos energetikos milžino "Fortum" jėgainė jau pradėjo bandomąją veiklą. Įranga derinama siekiant kuo mažiau naudoti gamtinių dujų ir užtikrinti optimalią temperatūrą - ne mažiau kaip 850 laipsnių. 130 mln. eurų (458 mln. litų) investicijos į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) grąžos laikotarpis, pasak bendrovės "Fortum Klaipėda" vadovo Juozo Donielos, siekia 8-9 metus. Faktinė trukmė priklausys nuo "Klaipėdos energijos", kuri energijai gaminti naudoja dujas, superkamos šilumos ir elektros kainos.

Įranga visu pajėgumu pradės veikti balandžio mėnesį. Jėgainė Klaipėdoje degins 3 rūšių kurą - iš viso 260 tūkst. tonų per metus. Iki pusės šio kiekio turėtų sudaryti išrūšiuotos komunalinės šiukšlės, atvežamos iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Dumpiuose. Jeigu jų stigs, daugiau bus naudojama pramoninių atliekų ir biokuro. Termofikacinės elektrinės galingumas - 50 megavatų (MW) šilumos (40 proc. Klaipėdai reikalingo kiekio) ir 20 MW elektros per metus.

Pasak J.Donielos, veikiant šiai jėgainei sumažės Klaipėdos priklausomybė nuo gamtinių dujų, šildymo kaina gyventojams bus stabilesnė. Bandymai atskleidė, kad bendrovės "Fortum Klaipėda" gaminama šiluma dešimtadaliu pigesnė nei "Klaipėdos energijos", nors šiuo metu įmonė dar naudoja daug dujų. Artimiausiomis dienomis numatoma pradėti elektros gamybą, tuomet paaiškės ir kiti ekonominiai rodikliai. Visuomenei esą svarbi ir kita šio objekto veiklos įtaka - mažesnės valstybės išlaidos naujiems sąvartynams.

Vidos Bortelienės nuotrauka/J.Doniela teigia, kad bandomuoju režimu veikianti jėgainė neviršija leistinų taršos normų.

Baimės faktorius

Prieš pradėdama statybas "Fortum Klaipėda" skyrė miesto savivaldybei 9 mln. litų į sanitarinę LEZ patekusio Lypkių kaimo gyventojams iškeldinti. Bet žmonių pasipriešinimas šio objekto atsiradimui buvo didžiulis. Miestiečių nerimą kurstė ir kai kurie politikai. Sausį, vykstant jėgainės bandymams, maždaug kilometro atstumu gyvenantys žmonės aitrius kvapus, sklindančius iš LEZ pusės, taip pat susiejo su nauju objektu, nors nebuvo tikri, kad jie kyla iš termofikacinės elektrinės.

Gyventojų skundą gavusiems ir jėgainės bandymais susidomėjusiems uostamiesčio politikams J.Doniela aiškino, kad nuolat matuojama dūmų tarša nustatytų normų neviršija, o kai kurių medžiagų į orą išmetama keliskart mažiau negu leidžiama. Todėl žmonių nuogąstavimai dėl padidėjusios taršos esą nepagrįsti. "Natūralu, kad šiokių tokių nesklandumų kilo. Tam ir skirtas derinimo laikotarpis. Juk tai naujas ir labai sudėtingas įrenginys. Mes priimame iš KRATC tik išrūšiuotas šiukšles", - kalbėjo įmonės vadovas. Jis patikino, kad balandį bus įdiegta elektroninė nepertraukiamos oro taršos stebėjimo sistema ir gyventojai bendrovės interneto svetainėje galės kasdien matyti išmetamų teršalų paros vidurkį, o prisijungę aplinkos apsaugos pareigūnai - stebėti informaciją realiu laiku.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys mano, kad palei Šilutės plentą gyvenantys žmonės kenčia nuo  smogo, kuris kartais kabo 3-4 namo aukšto lygyje. Pagrindinė priežastis - transporto tarša ir žemas oro slėgis, trukdantis dūmams išsisklaidyti. Tačiau skundas dėl galimos "Fortum" jėgainės taršos tiriamas. A.Kairys pažymėjo, kad "Fortum Klaipėda" vykdo veiklą pagal griežtesnius Europos Sąjungos aplinkos apsaugos reglamentus, nei taikomi kitoms įmonėms. Bendrovė bus stebima atliekant išorinius valstybinius tyrimus.

Šiukšlės - prekė

Ne kartą girdėti visuomenės gąsdinimai, kad Lietuva, pasistačiusi komunalinių atliekų deginimo jėgainių, gali tapti šiukšlių importo valstybe, visiškai kitaip suprantami Šiaurės šalyse, kur energetikos ūkyje vyrauja "Fortum". Antrinėmis žaliavomis paverčiamos šiukšlės Švedijoje išties sukėlė termofikacinių elektrinių kuro deficitą, todėl nuspręsta kooperuotis su Norvegija. Užsienio spaudos teigimu, 2 mln. tonų atliekų galinčios deginti Švedijos jėgainės priverstos iš kitur importuoti 800 tūkst. tonų šiukšlių per metus. Manoma, jog Norvegijai labiau apsimoka parduoti šiukšles kaimynams ir plukdyti jas ten laivais, nei statyti naujas komunalinių atliekų tvarkymo įmones. Juolab kad susigrąžinti dalį išlaidų galima priimant atgal toksinius pelenus.

J.Donielos teigimu, kuro deginimo krosnyse susidarę pelenai nėra kenksmingi, be to, kamino filtruose sugaudytos toksinės medžiagos taip pat bus gabenamos į Norvegiją. Neseniai sudaryta sutartis su bendrove "Vakarų krova", kuri konteineriais į uostą atvežtus pelenus pakuos į didmaišius. Sukaupus laivo partijos kiekį, maždaug 2 tūkst. tonų, jie bus išplukdyti. Skaičiuojama, kad per metus susidarys 5 tūkst. tonų pavojingų pelenų.

Regione, J.Donielos žiniomis, yra tik viena tokius pavojingus teršalus superkanti įmonė. Jai Norvegija yra išnuomojusi salą su nenaudojamomis šachtomis. Ta įmonė, sukrovusi į šachtas pavojingus teršalus, turės užpilti sąvartyną žemėmis ir salą apželdinti. Šių atliekų stabilizavimas ir neutralizavimas atsieina brangiai, todėl toksinių pelenų supirkimo kaina - didžiulė. Europoje šiuo metu veikia per 400 tokių jėgainių kaip Klaipėdoje, ir jos priskiriamos prie žaliosios energetikos šaltinių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"