TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jau ne krizė, o kažkas kita

2011 09 20 0:00

Vienas mano kolega kartą pasiguodė: "Žinai, kai aš susiginčiju su žmona, tik kitą dieną sugalvoju puikių argumentų!"

Mes taip pat (čia jau kalbu apie krizę): kai išlipsime iš duobės - gali būti, kad jau 2012 metų pabaigoje, - sugebėsime paaiškinti, ir kodėl ji prasidėjo, ir ką reikėjo daryti, kad nebūtų tokia sunki, ir gal net - kodėl to nepadarėme.

Ekonomikos ir politikos mokslai jau pasiruošę tai paaiškinti, reikia tik, kad pati krizė kaip nors baigtųsi. Bet krizė, lyg ir žadėjusi trauktis, vėl šmėžuoja pasaulio ūkio horizontuose. Net Kinijai parūpo euro zonos peripetijos, tiksliau - galimas naujas smūgis pasaulio prekybai, taigi ir Kinijos ekonomikos augimui, nekalbant jau apie dar garsesnį JAV rūpinimąsi euro problemomis, tiksliau - pavojais JAV finansų institucijoms, kilsiančiais dėl jų glaudaus susipynimo su Europos finansų sfera.

EK nebesitiki pagyvėjimo

Ką tik paskelbta tarpinė Europos Komisijos (EK) prognozė konstatuoja, kad ekonomikos augimas Europos Sąjungoje (ES) lėtėja. Pirmą šių metų ketvirtį visus pradžiuginęs žvalus kilimas antrą ketvirtį ryškiai sulėtėjo - nuo 0,7 proc. iki 0,2 procento. Totalinis netikrumas finansų rinkose, visos euro zonos svyravimas lemia, kad antrą pusmetį EK nebesitiki pagyvėjimo - ekonomikos augimas metų pabaigoje vietoje metų pradžioje tikėto 1,8 proc. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo sieks tik 1,7 procento.

Sulėtėjo ir Lietuvos ekonomikos augimas - nuo 3,5 proc. ūgtelėjimo šių metų pirmą ketvirtį (lyginant su ankstesniu ketvirčiu, pašalinus sezoninius svyravimus) iki 0,4 procento. Tai nelabai paveikė bendro BVP didėjimo pernykštės jo apimties atžvilgiu - pirmą ketvirtį gamybos lygis pakilo 6,8 proc., antrąjį - 6,2 procento. Mūsų atsigavimas kur kas žvalesnis nei Europos Sąjungoje (atitinkamai 2,4 ir 1,6 proc.) arba JAV (2,2 ir 1,5 proc.).

Investicijos - gamybos perginklavimui

Ekonomikos atsigavimo sulėtėjimas atsispindi ir naujausiose Lietuvos finansų ministerijos prognozėse. Tiesa, ministerija pabrėžia, kad nepakeitė pavasarinių skaičiavimų, bet šie numato BVP būsiant kiek mažesnį, nei rodytų ką tik minėti pirmo pusmečio skaičiai - BVP esą augs 5,8 procento. Skaičiai, žinoma, optimistiniai.

Šis Finansų ministerijos optimizmas grindžiamas investicinės veiklos pagyvėjimu. Pirmą ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, kapitalo investicijos pašoko atitinkamai 41 ir 21 procentu.

Dar svarbiau, kad labai išaugo investicijos į mašinas, įrenginius, transporto priemones. Nors investicijų mastas šįmet antrą ketvirtį (3,4 mlrd. litų) dar smarkiai mažesnis nei iki krizės (antai 2008 metų antrą ketvirtį jos sudarė 5,9 mlrd. litų), bet dabar kur kas didesnė jų dalis tenka ne būsto ir kitokioms statyboms, o gamybos perginklavimui.

Investicijų atsigavimas lemia stabilesnį ir labiau ištęstą ūkio kilimą. Mat investicijos "paleidžia" veikti vadinamąjį akceleratorių: teikiami užsakymai, "užsisuka" darbai ir plečiama gamyba.

Investicinės veiklos pagyvėjimas padidina vartojimą, o šis jau veikia multiplikatoriaus principu ir reprodukuoja save - kol paklausa "nenugaruos" importui, t. y. nenueis, tarkim, Kinijos BVP didinti arba nenusės santaupose, kurių nebereikės investuotojams.

Menka paguoda darbo rinkai

Bet lėtas ir net lėtėjantis ekonomikos atsigavimas artimuoju laikotarpiu nieko gero nežada gyventojų gerovei. Pirma, verslui tenka finansuoti investicijas didesne nei anksčiau nuosavų lėšų dalimi - kol bankai lieka išsigandę ir paskolas teikia tik gaudami sunkiai įmanomas garantijas.

Kaip rodo aiškus įmonių pelningumo didėjimas (nuo 2,1 proc. 2010 metų pirmą ketvirtį iki 4,6 proc. šių metų pirmą ketvirtį ir 6,7 proc. - antrąjį), verslo šeimininkai turi galimybę pasilaikyti sau vis didesnę sukuriamos pridėtinės vertės dalį, kompensuodami bankų nenorą padėti plėsti gamybą.

Antra, negalima pamiršti ir to, kad technologinė pažanga, pasiekiama investicijomis, leidžia mažinti darbo sąnaudas, didinti darbo našumą. Todėl paklausa darbo jėgai didėja kur kas lėčiau nei gamybos apimtis, ypač apdirbamojoje pramonėje, o dėl to situacija darbo rinkoje negerėja.

Darbo vietų ims gausėti tik ūkio plėtrai įsibėgėjus, kai pažvalės vartojimas ir ims didėti paslaugų paklausa, nes būtent paslaugų sferoje darbą pakeisti kapitalu sudėtingiausia - investicijos čia reikalingos paslaugų kokybei gerinti, jų apimties didėjimas beveik tolygus darbo vietų gausinimui.

Tačiau ir čia daugiausia naujų darbo vietų bus kuriama ne viešbučiuose, kirpyklose ar prekybos tinkluose, bet informacinių technologijų, finansų, vadybos, taikomųjų mokslinių tyrimų, kūrybinių industrijų sektoriuose.

Litui - vidinė devalvacija

Dar svarbesnė kliūtis atitinkamu tempu didinti darbo užmokestį yra mūsų pinigų ūkio padėtis. Esant nekintamam lito kursui euro atžvilgiu dėl eksporto galimybių išsaugojimo turime vaduotis vidine devalvacija ir taip gelbėtis nuo didesnės nei Europos vakaruose infliacijos padarinių (realaus lito kurso kilimo).

Vidinė devalvacija taps gyvybiškai svarbi, jei Vakarų Europos ekonomika vėl smuks stagnacijon ir Lietuvos verslui teks grumtis siaurėjančioje rinkoje dėl didesnės jos dalies. Kol kas šią lito realaus kurso didėjimo problemą kažkiek sprendžia kone dvigubai spartesnė infliacija Rusijoje ir kitose NVS šalyse. Lietuvos eksportas į Rusiją šių metų pirmą pusmetį sudarė jau 16 proc. viso mūsų eksporto, 2009-aisiais buvo 13,3 proc., o 2010 metų pradžioje - 10 procentų.

Neseniai Timothy Geithneris, JAV iždo sekretorius, kreipdamasis į europiečius su jų finansinėmis problemomis ir mažumėlę praradęs kantrybę pasakė: "Ką jūs galiausiai turėtumėte padaryti - tai iškelti ekonomiką aukščiau politikos." Kai nacionaliniame ūkyje sumaištis - nėra geresnio patarimo. Pripažinkime, kad jis yra tiek pat aktualus ne tik atsuktas į pačių amerikiečių pusę, bet ir nukreiptas į aukštuosius Vilniaus politinių sprendimų priėmimo rūmus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"