TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jau skelbia degalų kainų didėjimą

2016 04 06 6:00
Mažmeniniai degalų pardavėjai, reaguodami į didmeninių kainų didėjimą, irgi jas kilstelėjo. LŽ archyvo nuotrauka

Degalų kainoms pastaruoju metu lipant iš duobės specialistai prognozuoja, kad jos ir toliau nedideliu tempu kils. Tam turės įtakos atsigaunanti naftos rinka.

Kaip skelbia interneto svetainė degalu-kainos.lt, kuri realiu laiku pateikia degalų kainas Lietuvos degalinėse, balandžio 5-osios rytą litras populiariausio 95 benzino kainavo vidutiniškai 1,014 euro, dyzelino – 0,879 euro. Per mėnesį, šios svetainės duomenimis, degalų kainos šiek tiek ūgtelėjo. Pavyzdžiui, kovo 10 dieną už litą 95 benzino buvo mokama 0,994 euro, už dyzelino – 0,847 euro. Vadinasi, per kovą ir pirmą balandžio savaitę benzino ir dyzelino kainos padidėjo atitinkamai maždaug 2 proc. ir 3,7 procento.

Aiškindama, kodėl po truputį brangsta degalai, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentė Daiva Jokšienė nurodė, kad apie 40 proc. mažmeninės degalų kainos sudaro didmeninė kaina. Kadangi ji pastaruoju metu pakilo, kainų augimo tendencija atsispindėjo ir degalinėse – mažmeninėje prekyboje.

„Kovą didmeninės kainos svyravo, tačiau jos, palyginti su vasariu, padidėjo apie 5 procentus. Tuo metu mažmeninės kainos kovo mėnesį išliko maždaug tokios pačios. Tik pastaruoju metu, kai didmeninės kainos kyla, tiek benzinas, tiek dyzelinas degalinėse pradėjo brangti. Benzinas – šiek tiek daugiau, nes jo ir didmeninės kainos labiau padidėjo“, – dėstė pašnekovė.

Tokios pat tendencijos, anot jos, stebimos ir gretimose šalyse. Lietuvoje ir Latvijoje degalai pastaruoju metu kainavo panašiai, o Estijoje – brangiausiai iš visų trijų Baltijos valstybių. Tiesa, tam, anot D. Jokšienės, turėjo įtakos ir padidintas akcizas – viena mokestinių kainos dalių.

Degalų kainų kitur LNPPĮA prezidentė nekomentavo. Esą jų lyginti netikslinga, nes maždaug pusė mažmeninės kainos priklauso nuo mokesčių, o akcizas šalyse labai skirtingas.

Atsispindi brangstanti nafta

„Praėjusių metų viduryje Lietuvoje pradėjusios mažėti mažmeninės degalų kainos šių metų kovo pradžioje pamažu ėmė kopti iš dugno, – kalbėjo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė. – Tai daugiausia lėmė augusi žaliavinės naftos kaina. Ji po didelio nuosmukio pradėjo kilti vasario viduryje. Ir nors Brent rūšies naftos kaina kovo pabaigoje-balandžio pradžioje šiek tiek atpigo, tai atsvėrė pirmomis šio mėnesio dienomis euro atžvilgiu truputį pabrangęs JAV doleris. Žaliavinės naftos kaina pastaruoju metu labiausiai didėjo dėl mažėjančios naftos gavybos, ypač JAV.“

D. Jokšienė neryškų didmeninės kainos didėjimą, aukštyn timptelėjusį ir mažmenines kainas, taip pat siejo su brangstančia nafta, tačiau kartu pažymėjo, kad tam turėjo įtakos ir daugelis kitų dalykų.

Kitų veiksnių įtaką didmeninėms kainoms minėjo ir bendrovės „ORLEN Lietuva“ atstovas spaudai Mindaugas Linkaitis. Jis atkreipė dėmesį, kad degalų kainos nėra tiesiogiai susijusios su naftos kainomis. Be to, naftos kaina, nors ir netiesiogiai, lemia tik dalį degalų kainos.

Pašnekovas tvirtino, kad didmeninė benzino ar dyzelino kaina iš esmės priklauso nuo atitinkamo „Platts“ agentūros indekso. Kai jis kyla, didmeninė degalų kaina didėja, ir priešingai. Tam judėjimui aukštyn-žemyn daro įtaką daug kitų veiksnių, tokių kaip euro ir JAV dolerio kurso svyravimas, pasiūlos ir paklausos santykis, logistikos sąnaudos ir pan.

Žada degalų brangimą

Brent naftos kaina balandžio 5-osios rytą siekė 37,38 euro. Ji su tam tikrais svyravimais didėjo nuo šių metų sausio pabaigos. Analitikai prognozuoja, kad ateityje naftos kainos turėtų kilti. Todėl ir degalai vartotojams gali toliau šiek tiek brangti.

„Šių metų pradžioje Brent naftos kaina smuko žemiau nei 30 JAV dolerių už barelį, taigi įmonėms, išgaunančioms skalūnų naftą, tapo ekonomiškai nenaudinga to daryti. Dėl to JAV ėmė smarkiai mažėti gręžinių ir išgaunamos naftos. Nuo praėjusių metų pradžios naujų gręžinių skaičius JAV sumažėjo maždaug 75 proc., o naftos gavyba – nuo rekordinių 9,6 mln. barelių per dieną praėjusių metų vasarą iki maždaug 9,02 mln. barelių per dieną dabar. Tuo metu naftos paklausa pasaulyje ir toliau stabiliai didėja – panika dėl sparčiai lėtėjančios Kinijos ekonomikos atslūgo“, – situaciją naftos rinkoje apibūdino L. Galdikienė.

Jos manymu, tikėtina, jog naftos gavyba kris ir daugelyje kitų pasaulio regionų, tad, mažėjant pasiūlai ir didėjant paklausai, naftos, o kartu ir degalų kainos išlaikys augimo tendenciją, tačiau nepakils iki praėjusio dešimtmečio aukštumų. „Swedbank“ prognozuoja, kad nafta 2017 metų pabaigoje kainuos daugiau kaip 60 JAV dolerių už barelį.

Koncerno „Orlen“ vyriausiasis ekonomistas Adamas Czyżewskis savo tinklaraštyje pažymi, jog dėl krintančių šešis ketvirčius iš eilės naftos kainų rinkoje jau prasidėjo pokyčiai. Šis procesas, anot jo, turėtų trukti dar du ar tris ketvirčius ir sukelti perteklinę paklausą bei kainų šuolį.

Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad pernai naftos ir skystųjų naftos produktų paklausa pakilo 1,7 mln. barelių per dieną, palyginti su 0,6 mln. barelių per dieną didėjimu 2014-aisiais, nors tais metais pasaulyje buvo stebimas BVP nuosmukis. 2015 metais tiekimas toliau augo, tačiau ne OPEC šalyse jis sudarė tik trečdalį, palyginti su ankstesniais metais (1,5 mln. barelių per dieną). Tikimasi, kad mažos kainos išsilaikys ir didžiąja dalį 2016 metų, bet ne OPEC šalių (daugiausia JAV) naftos gavybos mažėjimo tendencijos, prasidėjusios 2015 metų antrojoje pusėje, turėtų stiprėti toliau.

Padidėjusi paklausa ir 50 proc. sumažėjusi pasiūla leidžia manyti, jog 2017 metais paklausa pralenks pasiūlą. Kita vertus, kainos, kaip aiškina „Orlen“ ekonomistas, priklauso nuo daugybės faktorių, o jie šiuo metu beveik nežinomi. Vienas tokių veiksnių, turinčių įtakos paklausai, yra ekonomikos nuosmukis Kinijoje arba mažų naftos kainų sukeltos fiskalinės problemos ir recesija besivystančiose šalyse (Pietų Amerikoje). Grėsmę kelia ir kiti dalykai, jie gali dar labiau ištempti šį mažų kainų laikotarpį, – pavyzdžiui, labiau jaučiamas Irano sugrįžimas į rinką arba didesnis atsparumas netradiciniais būdais išgaunamos naftos kainų kritimui. „Dėl visų šių veiksnių mažos kainos gali laikytis ir po 2016 metų“, – tvirtino koncerno „Orlen“ vyriausiasis ekonomistas A. Czyżewskis.

Vidutinės degalų kainos ES šalyse

Šalis Kaina (šalies valiuta/l)
Olandija (Eur) 1,53
Norvegija (NOK) 14,34
Danija (DKK) 10,79
Italija (Eur) 1,44
Portugalija (Eur) 1,42
Turkija (TRY) 4,36
Suomija (Eur) 1,33
Jungtinė Karalystė (GBP) 1,04
Belgija (Eur) 1,29
Graikija (Eur) 1,29
Prancūzija (Eur) 1,28
Švedija (SEK) 11,72
Vokietija (Eur) 1,23
Airija (Eur) 1,22
Šveicarija (CHF) 1,29
Kroatija (HRK) 8,73
Slovėnija (Eur) 1,16
Slovakija (Eur) 1,16
Ispanija (Eur) 1,13
Rumunija (RON) 4,69
Estija (Eur) 1,05
Liuksemburgas (Eur) 1,04
Lietuva (Eur) 1,02
Latvija (Eur) 1,01
Vengrija (HUF) 317
Austrija (Eur) 0,99
Čekija (CZK) 26,30
Lenkija (PLN) 4,09
Bulgarija (BGN) 1,80

Šaltinis: www.e-petrol.com.pl

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"