TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jau turime pinigų ir brangiems renginiams

2013 04 13 6:00
J.Krėpštos teigimu, smukusios renginių paklausos padėjo išvengti didelis dėmesys rinkodaros priemonėms. / LŽ archyvo nuotrauka

Nors šiemet bilietų platintojai pardavė tik truputį daugiau bilietų nei pernai, jie pastebi išaugusią brangesnių bilietų paklausą.

Su laisvalaikiu susijusioms reikmėms gyventojai Lietuvoje skiria vidutiniškai apie 10 proc. visų savo išlaidų, Europos Sąjungoje (ES) - apie 15 procentų. "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės teigimu, nuo 2011 metų tokio pobūdžio išlaidos kartu su vartojimu po truputį didėja. Tiesa, pasak pašnekovės, šios proporcijos neatskleidžia absoliučių skaičių, nes yra skaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį ES ir Lietuvoje.

O.Bložienė neabejojo, kad didėjančios laisvalaikio išlaidos praneša apie gerėjančią gyventojų finansinę padėtį. "Tai yra išlaidos, kurios pasikeitus finansinei situacijai karpomos pirmiausia ir kurios auga vėliausiai, nes yra priskiriamos prie nebūtinųjų. Laisvalaikio išlaidoms didėjant galime sakyti, kad gyventojai tikrai patenkina savo būtinuosius poreikius", - aiškino ji ir prognozavo, kad šios išlaidos nuosaikiai turėtų didėti ir ateityje.

Kita vertus, kaip pabrėžė pašnekovė, negalima teigti, kad žmogaus kultūrinis gyvenimas visiškai priklauso nuo pinigų. Anot jos, Lietuvoje nereikia didelių išlaidų savo kultūriniams poreikiams patenkinti, nes esama daug nemokamų renginių, taikomos įvairios nuolaidos. O.Bložienės manymu, žmonės dideles sumas išleidžia tik labai reikšmingiems renginiams.

Rinka atsigauna

Nors bilietų platinimo įmonės sako jaučiančios pagyvėjimą, dėl gyventojų reiklumo ir konkurencijos rinkoje ne visos jų gali pasidžiaugti smarkiai augusia apyvarta.

Bene labiausiai pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kilo įmonės "Tiketa" apyvarta - ji padidėjo 20 proc., iki 8,123 mln. litų. Tačiau bilietų šiuo laikotarpiu įmonė pardavė vos 1 proc. daugiau nei pernai - iš viso 181,4 tūkstančio. Panašų bilietų skaičių kaip ir pernai per pirmą šių metų ketvirtį pardavė įmonė "Bilietų pasaulis". Taip nurodė įmonės reklamos ir rinkodaros specialistė Inga Petravičiūtė. Tuo metu apyvartos augimas siekė apie 5 procentus.

"Nors bilietų skaičius buvo truputį didesnis, apyvarta gerokai augo. Tai reiškia, kad renginių rinka atsigauna ir žmonės perka brangesnius bilietus. Krizės metais žmonės dažniau ieškojo pigesnių renginių, o jau pernai pastebėjome, kad ši tendencija kinta. Pirmas šių metų ketvirtis parodo, kad žmonės vėl labiau linkę rinktis kokybiškus ir dėl to neretai brangesnius renginius", - veiklos rodiklius aiškino "Tiketos" vadovas Andrius Žiauberis.

I.Petravičiūtė taip pat atkreipė dėmesį, kad didėjant gyventojų išrankumui auga ir renginių pasiūla.

"Šalies rinkoje didėja bendra renginių pasiūla, taip pat Lietuvoje vis dažniau platinami bilietai į užsienyje organizuojamus koncertus ir festivalius. Užsienyje vykstančių renginių populiarumą skatina gana nebrangūs bilietai. Jų kainos kitose šalyse būna patrauklesnės dėl masiškumo ir palankesnės mokesčių aplinkos. Tačiau kaina tikrai nėra vienintelis dalykas, turintis įtakos populiarumui - ne ką mažiau svarbus kokybiškas renginių turinys ir jų dvasia. Bilieto kaina kartais siekia 300 litų ir daugiau, tačiau Lietuvoje jie perkami", - sakė pašnekovė.

Apyvartą apkarpė mažėjančios kainos

Įmonės "Nacionalinis bilietų platintojas" rinkodaros vadovė Deimantė Vegytė pastebėjo, kad pirmą šių metų ketvirtį gyventojai tapo jautresni bilietų kainoms, tai rodo įmonės veiklos rezultatai. Anot jos, bendras parduotų bilietų skaičius per pirmą šių metų ketvirtį truputį paaugo, tačiau bilietų apyvarta sumažėjo. Pernai atitinkamu laikotarpiu buvo fiksuojamas daugiau nei 40 proc. didesnis pardavimas.

Pašnekovės teigimu, apyvartos mažėjimą lėmė gana smarkiai pakitusi vidutinė kaina - ji šiemet siekia vos 40 litų, nors įprastai svyruoja apie 50 litų. "Pagrindinis veiksnys, turėjęs įtakos vidutinės kainos pokyčiui rinkoje, - išrankesnis renginių lankytojas, verčiantis renginių organizatorius konkuruoti renginių kokybe ir kainomis. Todėl šių metų pradžia buvo itin palanki bilietų pirkėjams rinkodaros ir kainodaros akcijomis, kurios taikytos siekiant užpildyti sales pošventiniu laikotarpiu ar paskatinant iš anksto pirkti bilietus į renginius, vyksiančius vasarą ar net rudenį", - aiškino ji. Anot D.Vegytės, planuojami vis nauji koncertai, teatrų gastrolės, vasaros festivaliai, į prekybą taip pat jau paleidžiami rudens ir Kalėdų meto renginiai.

Svarbi aktyvi rinkodara

Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta sakė, kad gyventojų susidomėjimas renginiais nesmuko net per krizę, todėl ir šiandien gyventojai laisvalaikį aktyviai praleidžia koncertų salėse. Anot jo, didelės įtakos tam turėjo aktyvi rinkodara.

"Paklausos kritimo tikrai nejaučiame. Labai bijojome krizės, nes pinigų kultūrai žmogus atideda paskiausiai. Tačiau sunkmečio iš viso nepajutome - galbūt žmonės ėmė labiau norėti gyvo kontakto su atlikėju. Žmonių aktyvumu tikrai negalime skųstis ir dabar: šiemet organizuoti 6 simfoninės muzikos koncertai sulaukė anšlago - bilietų nebeliko jau prieš vieną dvi savaites", - pasakojo J.Krėpšta.

Pašnekovas vis dėlto pastebėjo, kad dėl taupumo pastaruoju metu į renginius susirenka mažiau pensinio amžiaus žmonių. Tačiau dėl taikomų rinkodaros priemonių koncertų salėse didėja jaunimo, studentų gretos. "Svarbu nė akimirkai neatleisti vadelių, nes vien tik skelbimas laikraštyje ar pranešimas per radiją nereiškia, kad sulauksi publikos. Reikia labai daug pastangų pakviesti žiūrovą, nes dėl jo konkuruoja keli teatrai. Be to, gerą koncertą galima žiūrėti per televizorių arba jau kino teatruose stebėti tiesiogiai iš Metropoliteno operos transliuojamas operas. Todėl labai daug kontaktuojame su universitetais, siūlome renginius studentams. Kai nevisiškai užpildome salę, už mažesnę bilietų kainą kartais pakviečiame pensinio amžiaus žmonių. Jau trečius metus esame įvedę abonementinę sistemą", - rinkodaros priemones vardijo J.Krėpšta.

Anot jo, gyventojai noriai investuoja į kultūrą ir sutinka iš anksto sumokėti už keletą renginių, tokiu būdu juose apsilanko apie 30 proc. pigiau. "Išpardavę abonementus užpildome 25 proc. vietų. Abonementai labai pasiteisino - net ribojame jų skaičių, nes kitaip tai mums finansiškai neapsimokėtų", - sakė pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"