TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jaunieji Lietuvos verslininkai – pelningai dirbantys optimistai

2013 12 12 16:46
Daugiausia Lietuvos jaunų verslų pagrindinį dėmesį yra sutelkę į vidaus rinką, tačiau pelningiau dirba į eksporto rinkas orientuotos bendrovės. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Beveik du trečdaliai per pirmuosius veiklos metus Lietuvos rinkoje įsitvirtinusių jaunų įmonių dirba pelningai ir dauguma jų planuoja ateinančiais metais toliau didinti pardavimus bei priimti naujų darbuotojų.

Tai atskleidžia pirmą kartą DNB banko užsakymu atliktas „Jauno verslo barometras“ rinkos tyrimas. Juo buvo siekiama išsiaiškinti, kokius verslus plėtoja įsikūrimo etapą praėjusios įmonės, kas lemia jų sėkmę ir nesėkmes, bei kaip savo verslo plėtros perspektyvą vertina antruosius veiklos metus skaičiuojančios bendrovės.

Rado nišą rinkoje

DNB „Jauno verslo barometras“ apklausos rezultatai parodė, kad net 62 proc. naujai įkurtų bendrovių jau po pirmųjų veiklos metų dirbo pelningai. Palyginti su Statistikos departamento duomenimis, šis rodiklis atitinka pelningai dirbančių šalies įmonių vidurkį.

„Tyrimo rezultatai laužo stereotipus. Mes paprastai dažniau girdime apie sunkumus, su kuriais susiduria pradedantys verslininkai, o apklausa rodo, kad absoliuti dauguma per pirmuosius veiklos metus rinkoje radusių savo nišą dirba pelningai. Jie ne tik išlaiko save ir kuria naujas darbo vietas, tačiau ir įvertinę savo pačių klaidas ambicingai kuria savo verslo plėtros planus“,- tyrimo rezultatus komentavo DNB banko prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas.

Tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė SIC (UAB „Socialinės informacijos centras“), kuri reprezentatyvios telefoninės apklausos metu apklausė tūkstantį 12-24 mėnesius įvairiuose Lietuvos regionuose dirbančias įmones.

Daugiausiai Lietuvos jaunų verslų pagrindinį dėmesį yra sutelkę į vidaus rinką (72 proc.), tačiau pelningiau dirba į eksporto rinkas orientuotos bendrovės. Į šalies vartotojų poreikius paprastai orientuojasi mažesnės - vieną ar du darbuotojus turinčios įmonės.

Trijose iš keturių (76 proc.) visų tirtų kompanijų dirbo ne daugiau kaip penki darbuotojai, o joms dažniausiai vadovavo asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (72 proc.) bei 30-39 metų amžiaus vadovai (41 proc.).

Tyrimo duomenimis, daugiausiai jaunų verslų (33 proc.) savo veiklą vykdo periodinio vartojimo produktų gamybos ir paslaugų sektoriuje. Antroje vietoje pagal veiklos sektorių populiarumą atsiduria pramonė (20 proc.). Daugiau nei 13 proc. verslininkų savo veiklą yra susieję su teisinėmis ir apskaitos paslaugomis, įvairiomis konsultacijomis, reklama bei rinkos tyrimais.

Trukdo valstybės politika

Š.Nedzinskas: „Absoliuti dauguma per pirmuosius veiklos metus rinkoje savo nišą radusių jaunų verslininkų dirba pelningai.“

Dauguma apklaustųjų teigė, jog per pirmuosius veiklos metus visiškai arba bent iš dalies pavyko pasiekti numatytus verslo tikslus. Svarbiausiais pradedančio verslo sėkmei veiksniais, kompanijų atstovai nurodė gerą bendrovės darbuotojų komandą, savo srities išmanymą ir unikalią verslo idėją. Verslo plėtrai trukdančiais faktoriais įvardijama smulkiam ir vidutiniam verslui nepakankama palanki valstybės politika ir infrastruktūra, apyvartinių lėšų stoka bei pasirinkta per daug optimistinė strategija.

„Žvelgiant į perspektyvą yra akivaizdu, kad šiuo metu sėkmės faktorių reitinge žemesnę vietą užimantys veiksniai – vadybos kompetencija, gilesnis verslo specifikos supratimas ir geriau klientų lūkesčius atitinkančių produktų ar paslaugų kūrimas – turėtų sulaukti didesnio dėmesio, ypač jei kalbame apie tvarų verslą“, - sakė Š.Nedzinskas.

Trys ketvirtadaliai (76 proc.) apklaustų įmonių verslo plėtrą ketina finansuoti iš vidinių įmonės resursų. Išoriniai finansavimo šaltiniai jaunoms įmonėms arba nėra prieinami arba mažiau patrauklūs – 24 proc. ketina pasinaudoti specialia mažų verslų finansavimo programa, 23 proc. – imti banko paskolą ar pasinaudoti lizingu. 22 proc. apklaustųjų planuoja pasinaudoti asmenine savininko vartojamąja paskola, po 20 proc. – pritraukti rizikos kapitalo ar investuotojų bei skolintis iš draugų, šeimos narių.

Kurs darbo vietas

DNB „Jauno verslo barometras“ rezultatai taip pat parodė, kad augant šalies ekonomikai, jaunos bendrovės artimiausias perspektyvas vertina pakankamai optimistiškai – daugiau nei pusė (56 proc.) jų per artimiausius šešis mėnesius ketina didinti pardavimų apimtis.

Dauguma jaunųjų verslininkų, nurodžiusių, jog įmonės pardavimai didės arba išliks stabilūs, planuoja didinti pardavimus dabartinėje rinkoje (71 proc.), o pusė (52 proc.) vadovų pabrėžė, kad per artimiausius šešis mėnesius pristatys rinkai naujų produktų ar paslaugų.

Mažiau nei trečdalis (31 proc.) visų respondentų tvirtino, kad pardavimų apimtys artimiausioje ateityje išliks stabilios ir tik 8 proc. įmonių prognozuoja, kad pardavimai mažės.

Optimistišką ateities vertinimą rodo ne tik pardavimų prognozės, bet ir planai dėl darbuotojų skaičiaus – net 42 proc. jaunų įmonių ketina priimti daugiau darbuotojų. Kiek daugiau nei pusė planuoja, kad darbuotojų skaičiaus nekeis ir vos 3 proc. apklaustų įmonių planavo mažinti darbo vietų skaičių.

Dauguma bendrovių, teigiančių, kad jų pardavimai didės, planuoja nuosaikų pardavimų didinimą, tačiau penktadalis progresą planuojančių įmonių planuoja didesnį nei 50 proc. apyvartos pokytį. Pardavimų didėjimą dažniau prognozuoja Vilniuje veikiančios bendrovės, o mažesnių miestų jaunieji verslininkai – kiek santūresni.

FAKTAI IR SKAIČIAI

Registrų centro duomenimis, per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje įregistruota 12 611 naujų įmonių, 52 proc. iš jų buvo įsteigta internetu.

Statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius veiklos metus rinkoje įsitvirtina 63 proc. naujai įsteigtų įmonių.

Vilnius yra naujo verslo traukos centras – 47 proc. jaunų bendrovių įsikūrusios sostinėje. Kaune veikia 15 proc., o Klaipėdoje – 8 proc. visų jaunų Lietuvos įmonių.

Dauguma (71 proc.) jaunų kompanijų vadovų kompanijos veiklą galinčių komentuoti asmenų yra vyrai, o moterys vadovauja beveik trečdaliui jaunų bendrovių (29 proc.). Dažniausiai verslo iniciatyvos imasi ir įmonėms vadovauja 30-39 metų amžiaus asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"