TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jaunimas grimzta skolų liūne

2009 10 13 0:00
Didelė dalis gyventojų, ypač jaunimo, neatsilaikė prieš pagundą gerai gyventi šiandien.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje tarp prasiskolinusių gyventojų daugiausia vyrų, mat, psichologų teigimu, jų smegenys yra tiesiog užprogramuotos nepagrįstai rizikuoti.

Ne tik dėl sunkmečio daugėja skolininkų. Per pastaruosius kelerius metus daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, gyventojai buvo tiesiog raginami vartoti į skolą. Bankai dalijo paskolas būstui, brangiems automobiliams ar net atostogoms. Suprantama, kad didžioji dalis gyventojų, ypač jaunimo, neatsilaikė prieš pagundą gerai gyventi šiandien. Be to, niekas nesitikėjo, kad taip greitai iliuzijomis kurti lūkesčiai subliūkš. Psichologų teigimu, dabar yra puiki proga pasimokyti iš klaidų ir ateityje jų nekartoti.

Senas skolas keičia naujos.

Kreditų vadybos paslaugų bendrovės "Lindorff" duomenimis, jos administruojamų skolų skaičius per pastaruosius 3 metus išaugo 46 procentais. Pasak bendrovės generalinės direktorės Sigutės Seemann, skolos greičiausiai augo ekonominio pakilimo metu, kai įmonių vadovai orientavosi į pardavimą. Tada skolų administravimui jie skyrė mažiau dėmesio. "Todėl išorinėms įmonėms buvo atiduodamos tikrai senos skolos, t. y. net 8-10 metų. Tačiau ši tendencija keičiasi, pastaraisiais metais gauname vis mažiau įsisenėjusias skolas", - dėstė ji.

"Lindorff" duomenimis, daugiausia gyventojų įsiskolinę už telekomunikacijos paslaugas, taip pat jie skolingi prekybos įmonėms bei finansų institucijoms. S.Seemann pažymi, kad didžiausios skolų sumos - bankams. Net 70 proc. skolininkų sudaro jauni 20-35 metų vyrai.

Pasak S.Seemann, pernai gyventojai aktyviausiai grąžino skolas - buvo grąžinta 36 proc. visų bendrovės administruojamų skolų. 2007 metais buvo grąžinta vos 24 proc. skolų, tačiau šįmet rodiklis drastiškai nukrito iki 16 procentų.

"Ekonomikos nuosmukis prasidėjo pernai, tačiau matyti, kad 2008 metais skolų grąžinimo rodikliai buvo išaugę. Tam turėjo įtakos suaktyvėjęs įmonių skolų perdavimas jas administruojančioms institucijoms", - konstatavo ji.

Anot bendrovės vadovės, stiprėja tendencija, kai vienas asmuo turi kelias skolas. Ji pažymėjo, kad vyresnio amžiaus žmonės yra pareigingesni, mat tarp visų skolininkų 56-65 metų gyventojų yra tik 6 proc., o tų, kuriems daugiau nei 66 metai, - 2 procentai. "Neretai pasitaiko, kad tėvai apmoka vaikų skolas", - pažymėjo S.Seemann.

Pasak bendrovės vadovės, Lietuvoje vis labiau populiarėja skolų prekyba, kai kreditorius, nenorėdamas gaišti laiko su skolininku, tą skolą perduoda ją administruojančiai agentūrai. Kiek procentų nuo skolos praranda kreditoriai, S.Seemann neatskleidė. Jos teigimu, kiekvienas atvejis yra skirtingas, taip pat priklauso nuo skolos dydžio. Kaip sakė bendrovės vadovė, didžiausias parduotas skolos portfelis skaičiuojamas milijonais.

Komentaras: daugėja "mokytų"

Eugenijus Laurinaitis, gydytojas psichoterapeutas, teigia, kad minėti duomenys yra labai simptomiški. Mat pirmiausia tam įtakos turi faktas, jog vyrų ir moterų smegenys skiriasi. Anot jo, kairysis smegenų pusrutulis, kuris atsakingas už žmogaus protą, ir dešinysis, kuris yra fantazijos, kūrybiškumo, galimybių "variklis", neturintis loginių priežasties-pasekmės ryšių, moterų yra susieti geriau nei vyrų.

"Tai reiškia, kad vyrų smegenų pusrutuliai linkę dirbti labiau nekoordinuotai, t. y. atskirai. Vadinasi, kai vyras naudoja tik kairį smegenų pusrutulį, jis yra protingas, tačiau jausmų čia nė su žiburiu nerasi. O vyrui kuo nors smarkiai susidomėjus, jo kairysis smegenų pusrutulis beveik neveikia. Todėl vyrai kur kas lengviau prisiima riziką, kuri yra nepamatuota", - aiškino psichoterapeutas.

Pasak E.Laurinaičio, paprasčiausias poreikis gauti maisto ir šilumos yra nepalyginti mažesnis nei tai, ką mes perkame ar turime, pasiskoliname. Jo teigimu, dažnai norisi turėti ne šiaip sau drabužius, bet "Versace", ne šiaip automobilį, o "Mercedes", ne šiaip butą, kuriame galima normaliai gyventi, bet namą ir būtinai didelį.

"Ir tai paprastai yra ne tiek poreikiai, kiek lūkesčiai. Taip žmogus tikisi pakelti savo psichologinę vertę paties ir draugų bei kolegų akyse. Kaip rodo "Lindorff" statistika, daugiausia skolingi jauni žmonės, nes jie turi mažiau gyvenimiškos išminties. Jie iš tikrųjų neturi to, kas vadinama tolerancija frustracijai: noriu, bet negaunu, tačiau pakentėsiu ir kai ateis laikas - gausiu. Jaunas žmogus nori turėti iš karto", - dėstė jis.

E.Laurinaitis pabrėžė, kad pastaruosius 6 metus ekonomika buvo pagrįsta ne produktyvumu, o skolomis, kurias skatino psichologiniai procesai. E.Laurinaičio teigimu, vyresni žmonės skolų turi labai mažai dėl to, kad jie kur kas labiau apskaičiuojantys. Jis pabrėžė, kad finansiniu sunkmečiu, sugriuvus iliuzijoms, liko skolininkai, išgyvenantys didelę psichologinę traumą, savo vertybių griuvimą. Tačiau, anot psichoterapeuto, visa tai yra šansas pasimokyti iš savo klaidų. "Kaip rodo "Lindorff" statistika, Lietuvoje "mokytų" žmonių daugėja", - juokavo E.Laurinaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"