TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jaunimas keliasi į nuosavus namus

2015 02 17 6:00
Naujos statybos individualūs gyvenamieji namai buvo vieninteliai, kurių vidutinė kaina didesnėje šalies dalyje per pastaruosius metus sumažėjo. LŽ archyvo nuotrauka

Naujų būstų statyba sparčiai plečiasi. Dažniausiai statomus individualius 1–2 butų namus daugiausia perka 21–40 metų asmenys, tačiau rinkos atsigavimo dar negalima laikyti perkaitimu.

Apie tai, kad 2014 metais sparčiau ėmė atsigauti būsto rinka, praneša skirtingi šaltiniai: ir Registrų centras, ir Statistikos departamentas, ir nekilnojamojo turto agentūros, ir statybos organizacijos.

Statybos nesustoja

Statistikos departamentas, remdamasis Statybos leidimų ir valstybinės priežiūros sistemos „Infostatyba“ duomenimis, nurodė, kad praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje baigta statyti 1360 gyvenamųjų namų, turinčių 2254 butus, kurių naudingasis plotas - 270,2 tūkst. kvadratinių metrų. Tai 21,3 proc. daugiau negu 2013 metų ketvirtąjį ketvirtį.

Praėjusių metų pabaigoje buvo pastatyti 26 daugiabučiai, arba 20,5 proc. mažiau nei prieš metus. Butų juose naudingasis plotas irgi 23,7 proc. mažesnis. Taigi naujakuriai keliasi į mažesnius butus. Tokia tendencija stebima jau treti metai.

Kitokia yra 1–2 butų namų statybos statistika. 2014 metų ketvirtąjį ketvirtį baigti statyti 1334 individualūs gyvenamieji namai, turintys 1444 butais. Tai 49,9 proc. daugiau nei prieš metus. Naudingasis plotas tokiuose namuose iš viso padidėjo 39,6 procento. Taigi buto vidutinis naudingasis plotas mažėjo, tačiau jis vis tiek buvo 2,5 karto didesnis negu daugiabučiuose – 153 kv. m, palyginti su 60,8 kv. metro.

Gyvenamosios statybos tempas neturėtų mažėti ir šiemet. „Infostatybos“ duomenimis, paskutinį 2014 metų ketvirtį buvo leista statyti 1537 individualius ir 31 daugiabutį namą. Vidutinis naudingasis butų plotas juose dar sumažėjo – atitinkamai iki 145,2 ir 60,6 kv. metro.

Didino euras, koregavo "šešėlis"

Registrų centras pernai fiksavo didesnį nei prognozuota būsto sandorių ir kainų kilimą, tačiau tai veikiau sietina su Lietuvos pasirengimu tapti euro zonos nare, nes rinkos perkaitimo požymių nepastebėta. Kaip LŽ informavo Registrų centro atstovas Aidas Petrošius, negalutiniais skaičiavimais, pernai Lietuvos būsto rinkoje buvo išleista daugiau kaip 4,2 mlrd. litų (1,2 mlrd. eurų). Ši suma 18,6 proc. pranoko 2013 metų būsto rinkos apyvartą.

Per praėjusius metus labiausiai, 4,2 procentinio punkto, išaugo naujos statybos butams tenkanti būsto apyvartos dalis. 2014-aisiais ji sudarė 17,5 proc. visų būstui išleistų lėšų.

Registrų centro duomenimis, Vilniuje parduotų naujos statybos butų vidutinė kaina pernai buvo 4849 litai (1404 eurai) už kv. metrą, arba 9,4 proc. didesnė už bendrą 2013 metų naujų sostinės butų kainų vidurkį. Senos statybos butai Vilniuje pernai pabrango 11 procentų.

Sostinėje parduotų senesnės statybos individualių namų kvadratinio metro kaina praėjusiais metais sudarė vidutiniškai 3229 litus (935 eurus) - apie 8,6 proc. pranoko 2013 metų kainų vidurkį. Naujų ir dažniausiai be vidinės apdailos įsigyjamų individualių namų kaina 2014-aisiais šoktelėjo vidutiniškai 8,3 proc., iki 2512 litų (728 eurų) už kvadratinį metrą.

Pasak A. Petrošiaus, naujos statybos individualūs gyvenamieji namai buvo vieninteliai, kurių vidutinė kaina didesnėje šalies dalyje per pastaruosius metus sumažėjo. Šiame rinkos segmente pernai vyravo 1541 lito (446 eurų) už kvadratinį metrą kaina. Ji 5,2 proc. nusileido 2013 metų senesnių namų kainų vidurkiui.

„Turint galvoje, kad pernai statybinės medžiagos nepigo, darbo jėgos paklausa statybų sektoriuje išliko didelė, o bankų skolintų lėšų suma būstui įsigyti sumažėjo, toks individualių namų kainų pokytis gali liudyti šešėlinių, oficialiai neapskaitomų lėšų kiekio padidėjimą šiame būsto rinkos segmente“, – daro prielaidą Registrų centro atstovas.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį būsto kainos šiek tiek smuktelėjo, o šių metų pradžioje truputį šoktelėjo, tačiau nekilnojamojo turto rinkos dalyviai tai veikiau laiko techniniu brangtelėjimu Lietuvai įsivedus eurą. Pasak nekilnojamojo turto skelbimų portalo savininkės „Domoplius LT“ projekto vadovo Evaldo Narbuntovičiaus, daugelis nekilnojamojo turto pardavėjų pasinaudojo euro įvedimu ir kainas kilstelėjo.

„Tikrai ne visi pardavėjai padidino kainas, tačiau šuolių yra įvairių. Kai kurie jas padidino apvalindami turimas sumas eurais – keliasdešimt ar keliais šimtais litų. Pavyzdžiui, dviejų kambarių butas senos statybos name sostinės Antakalnio mikrorajone iki tol skaičiuojant eurais kainavo 54,44 tūkstančio, o dabar parduodamas už 55 tūkst. eurų“, – pažymi nekilnojamojo turto ekspertas. Dėl šių priežasčių butai didžiuosiuose Lietuvos miestuose pabrango 1–3 proc., tačiau kol kas, anot eksperto, nėra priežasčių būsto kainoms kilti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"