TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jaunimo naujienų šaltinis – socialiniai tinklai, bet ne televizija

2016 06 21 11:40
pixabay nuotrauka

Jaunimo aplinkoje socialiniai tinklai išstumia televiziją kaip pagrindinį žinių šaltinį. Kaip teigiama neseniai atliktame tyrime, interneto žiniasklaidos profesionalams taip pat reikia gerokai pasukti galvas, kaip pritraukti ir išlaikyti auditoriją.

Oksfordo universiteto Žurnalistikos institutas parengė ataskaitą apie tai, per kur naujienos pasiekia jaunus žmones. Per apklausą 28 proc. 18–24 metų jaunuolių teigė, kad žinių semiasi iš socialinių tinklų, o televiziją informacijos šaltiniu vadino 24 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų. Ataskaita remiasi tarptautine kompanija „YouGov“, pastaruosius penkerius metus atliekančia apklausą 26 valstybėse, tarp kurių – Didžioji Britanija, JAV, Australija, Kanada, Brazilija, Austrija, Čekija, Graikija, Turkija, Prancūzija, Ispanija, Italija, Skandinavijos šalys, taip pat Pietų Korėja, Japonija. Iš viso tyrime dalyvauja apie 50 tūkst. žmonių, rašo „BBC News“.

Pagrindinės erdvės

Ataskaitoje daroma išvada, kad 51 proc. prieigą prie interneto turinčių žmonių socialinius tinklus naudoja tam, kad sužinotų pagrindines dienos naujienas. Ši tendencija, kaip ir mobiliųjų telefonų, kuriais galima naršyti po internetą, didėjantis populiarumas, keičia susiklosčiusius verslo modelius.

Ataskaitos autoriai perspėja, kad žiniasklaida visame pasaulyje susidūrė su antra „griaunančia banga“, galinčia turėti ilgalaikes pasekmes ir naujienų industrijai, ir leidėjams.

„Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai iš erdvių, kuriose galima sužinoti „ką nors naujo“, virto pagrindinėmis šaltinių erdvėmis. Informaciją apie naujausius įvykius gauti iš socialinių tinklų patinka ir jaunimui, ir moterims. Tuo metu popierinės spaudos tiražai toliau mažėja, vartotojai nenori mokėti ir už internete pateikiamas naujienas.

Sociologai prieina išvados, kad populiariausia platforma yra „Facebook“ – 44 proc. apklaustųjų ja naudojasi, norėdami sužinoti ir pakomentuoti naujausias žinias, taip pat kad pasidalytų jomis su socialinio tinklo draugais. Antroje vietoje – „YouTube“ (19 proc.), trečioje – „Twitter“ (10 proc.). „Apple News“ surinko 4 proc. JAV naudotojų ir 3 proc. – Didžiosios Britanijos, o „Snapchat“ naudojasi apie 1 proc. daugumos šalių apklaustųjų.

Algoritmas geriau, negu redaktorius?

Pagal apklausos rezultatus, „Facebook“ naudotojams nepatinka, kad naujienų antraštės, patenkančios jiems į akis, būtų parenkamos pagal algoritmą: 36 proc. apklaustųjų teigė nenorį, kad naujienos jiems būtų parenkamos pagal nuorodas, kurias jie žiūrėjo iki tol, 22 proc. pageidautų, kad naujienos būtų pateikiamos pagal tai, ką skaitė socialinio tinklo draugai.

Tačiau 30 proc. apklausos dalyvių norėtų, kad naujienų srautą parinktų žurnalistai ir redaktoriai – jie nerimavo, jog algoritmas sudaro nuo tikrovės atitrūkusius „naujienų burbulus“, neleidžiančius matyti plačiau arba nerodančius alternatyvaus požiūrio.

„Žmonėms patinka patogumas, kai algoritmas jiems pateikia naujienas, bet jie bijo, kad gali praleisti ką nors svarbaus ar nesužinoti įdomios nuomonės“, – sakė pagrindinis ataskaitos autorius Nickas Newmanas.

Negalima ignoruoti

Sociologai taip pat pažymėjo dar vieną rimtą naudojimo pokytį, susijusį su mobiliaisiais telefonais ir naujienų peržiūra. Dauguma apklausos dalyvių teigė, kad naujienas sužino per išmaniuosius prietaisus ir dažniausiai – iš socialinių tinklų, o ne žiniasklaidos portalų ar naudodami specialias programėles.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad tik pusė naudotojų pastebi, kokios žiniasklaidos priemonės naujieną perskaitė socialiniame tinkle ar kas yra jos autorius. „Naujienų portalai negali sau leisti ignoruoti socialinius tinklus, ypač, jei nori pritraukti jaunimo ir moterų auditoriją, – teigė N. Newmanas. – Kita vertus, jie rizikuoja prarasti turinio kontrolę ir asmeninį ryšį su skaitytojais, kurie gali pereiti prie kito turinio, todėl socialinius tinklus turi naudoti taip, kad sukauptų savo sekėjų bazę.“

Gera ir bloga žinia

BBC technologijų srities žurnalistas Rory Cellan-Jones teigė: „Seniai egzistuojančias žiniasklaidos priemones, bandančias išgyventi interneto epochoje, ataskaita mažai kuo gali paguosti. Pastaruosius metus anglakalbėse šalyse už naujienų peržiūrą internete mokėjo mažiau negu 10 proc. skaitytojų, todėl pajamos iš reklamos lieka vieninteliu pastoviu verslo modeliu. Nenuostabu, kad programos, blokuojančios reklamą, vertinamos kaip pavojus žiniasklaidos išlikimui.“

Žurnalisto nuomone, gera žinia yra ta, kad tradicinė žiniasklaida leidžia gerokai daugiau rimtų naujienų, kurias skaito interneto auditorija, o naujiems skaitytojams pateikia labiau pramoginį turinį. O bloga yra ta, kad uždirbti iš rimtos žurnalistikos, kuriai reikia daugiau išlaidų, darosi vis sunkiau.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"