TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jaunimui šiaudas - europinis projektas

2012 09 18 7:41
LŽ archyvo nuotrauka/Nuo gegužės iki rugpjūčio darbo biržoje įsiregistravo 12,7 tūkst. šiemet studijas baigusių absolventų.

Europos Sąjungos (ES) finansuojamas projektas "Jaunimo užimtumo didinimas" prasidėjo pačiu laiku - pirmąjį šių metų pusmetį absolventų, užsiregistravusių Lietuvos darbo biržos teritoriniuose skyriuose, skaičius priartėjo prie rekordų.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiemet iki liepos kaip bedarbiai užsiregistravo 6,5 tūkst. absolventų, arba per 18 proc. daugiau nei prieš metus. Tiesa, liepą ir rugpjūtį registracijai suaktyvėjus, skirtumas beveik išsilygino ir iki rugsėjo jau buvo užsiregistravę 15,9 tūkst. absolventų, palyginti su 15,7 tūkst. per praėjusių metų aštuonis mėnesius.

Perspektyvos nieko gero nerodo žinant, kad iki šiol daugiausia absolventų darbo biržoje buvo užsiregistravę 2010 metais (21,5 tūkst.), ir šiųmetis rekordinis grafikas jau buvo prisivytas. Beje, 2011 metais užsiregistravo 19,9 tūkst absolventų, arba vos 7,4 proc. mažiau, tačiau 6,4 proc. daugiau nei recesijos viršūnę žyminčiais 2009-aisiais ir 237,3 proc. daugiau nei darbo rinkai auksiniais 2007-aisiais, kai per visus 12 mėnesių biržoje užsiregistravo 5,9 tūkst. absolventų.

Lietuvos darbo biržos vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad šiemet per aštuonis mėnesius iki 30,9 proc. sumažėjo absolventų dalis nuo jaunų bedarbių, palyginti su pernykščiais 36,3 procento. Vis dėlto šis rodiklis ir šiemet yra aukštesnis už buvusius 2010 ir ankstesniais metais.

Registruojasi dėl garantijų

Pasak M.Jankauskienės, absolventų registravimosi biržoje sezoniškumas yra labai ryškus. Mat absolventais laikomi jaunuoliai, kurie universitetus ir kolegijas yra baigę ne seniau kaip prieš metus, todėl ir statistikoje jie figūruoja ilgiau negu baigę vien tų pačių metų pavasarį. Gegužę pasibaigus santykinei ramybei, naujieji absolventai darbo biržas pradeda apgulti jau birželį, o viršūnė tradiciškai pasiekiama liepą. Rugsėjį ir spalį jau užsiregistruoja daugiausia pasivėlinusieji ir netekusieji laikino darbo absolventai.

M.Jankauskienės nuomone, nemaža dalis pavasarinių absolventų galėtų ir neskubėti registruotis kaip bedarbiai iki rugsėjo 1 dienos, nes iki šios datos valstybė už juos sumoka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tačiau nuo rugsėjo tuo pasirūpinti jau reikia patiems.

Kas kita - negavę darbo absolventai ir neketinantys tęsti mokslų abiturientai, kuriems gyventi skirtos lėšos yra per mažos. Jiems savivaldybių socialinės paramos skyriai gali skirti 350 litų pašalpas, tačiau tik su sąlyga, jei jaunuoliai yra užsiregistravę darbo biržoje.

Profesijos be paklausos

Lietuvos darbo biržos duomenimis, nuo gegužės iki rugpjūčio darbo biržoje užsiregistravo 12,7 tūkst. šiemet mokslus baigusių jaunuolių. Tai 0,5 tūkst. mažiau nei per atitinkamą 2011 metų laikotarpį. Iš jų apie 63 proc. sudaro absolventai, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Daugiausia biržoje buvo užregistruota profesinių mokyklų (38 proc.) ir universitetų (37 proc.) absolventų, o kiti buvo baigę kolegijas. Tarp studijas universitete baigusių ir užregistruotų bedarbių dešimtadalį sudaro baigusieji magistrantūros programą.

Specialybės, kurių atstovai "populiariausi" darbo biržoje, pačios nepaklausiausios darbo rinkoje. Jau tradiciškai tai daugiausia vadinamuosius socialinius mokslus baigę jaunuoliai. Lietuvos darbo birža juos yra suskirsčiusi pagal išsilavinimo lygį.

Tarp diplomuotų specialistų, baigusių studijas universitetuose, šiemet darbo biržoje daugiausia užsiregistravo verslo vadybininkų (328), teisininkų (297), buhalterinės apskaitos specialistų (222), ekonomistų (214).

Nesisekė darbo rasti ir naujiesiems administravimo, kineziterapijos specialistams, socialiniams pedagogams ir statybos inžinieriams.

Tarp jaunuolių, įgijusių profesinį išsilavinimą, daugiausia biržoje užsiregistravo virėjų, padavėjų ir barmenų (551), automobilių remontininkų ir mechanikų (352), statybininkų apdailininkų (407).

Tai tik pačios nepopuliariausios Lietuvos darbo rinkoje specialybės, o kiek absolventų, vos gavę diplomus, šiemet stos akistaton su nedarbo realybe, prognozuoti ankstoka. Mat, kaip LŽ teigė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Aušra Veličkaitė, ministerija vis dar neturi informacijos, kiek studentų baigė universitetus ir kolegijas šiemet. Mat aukštosios mokyklos pirma tvarko naujų studentų sąrašus, o galutinis šiemetinių absolventų sąrašas Studentų registre bus tik apie lapkritį.

2011 metais, šios ministerijos duomenimis, universitetus baigė 30333 studentai, o kolegijas - 13044. Darbo biržos duris nuo birželio iki rugsėjo pernai varstė 12,5 tūkst. absolventų. Taigi praėjusią vasarą bent trečdalis diplomuotų specialistų buvo be darbo ir be vilties įsidarbinti artimiausiais mėnesiais. Tačiau iš tiesų bedarbių absolventų, matyt, gerokai daugiau, nes, kaip LŽ teigė M.Jankauskienė, užsiregistruoti darbo biržoje nėra prievolė, todėl nekyla abejonių, kad nemaža dalis absolventų ir neskuba. Be to, dalis absolventų ieškoti skalsesnės duonos važiuoja į užsienį.

Pačiu laiku

Atsitiktinai ar ne, tačiau padėtis ėmė stabilizuotis. Ne tik dėl to, kad, kaip pastebėta, jauni specialistai darbo biržoje retai užsibūna ilgiau kaip 3 mėnesius, bet ir vos paskelbus apie ES lėšomis finansuojamą jaunimo įtraukimo į darbo rinką projekto "Jaunimo užimtumo didinimas" pradžią rugpjūčio 1 dieną.

Kaip teigia Lietuvos darbo biržos Europos socialinių fondų poskyrio vedėja Galina Savickienė, vien nuo rugpjūčio praktinius įgūdžius tiesiogiai darbo vietoje jau įtvirtina 185 jauni bedarbiai, iš jų daugiau nei 80 proc. yra absolventai, kurie pirmą kartą pradėjo darbinę veiklą. Be to, 246 studentai, kurie siekia įsitvirtinti darbo rinkoje, buvo įdarbinti laikinai ir darbą derina su studijomis.

"Tikimės, kad nemažai daliai jaunuolių, įdarbintų laikinai, gautasis darbas taps nuolatinis", - sako G.Savickienė. Ji prisimena anksčiau vykdyto panašaus projekto rezultatą: per 83 proc. jaunuolių liko dirbti ten pat praėjus 6 mėnesiams po projekto pabaigos.

Pasak G.Savickienės, ES remiamo projekto galimybėmis vien pirmąjį mėnesį pasinaudojo 430 darbdavių. Jiems už laikinai įdarbinamus žmones teritorinės darbo biržos moka subsidijas.

Darbdavių noras dalyvauti projekte pateisinamas. Mat įdarbindamas jaunuolį vidutiniškai 4 mėnesiams, darbdavys gali gauti iki 50 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio subsidiją, o įdarbinęs neįgalųjį - atsižvelgiant į įdarbinamo asmens darbingumo lygį - gali gauti 60-75 proc. darbo užmokesčio subsidiją.

Tokia galimybe darbdaviai galės naudotis iki kitų metų rugpjūčio 31 dienos, kai numatyta šios priemonės, kuriai skirta 20 mln. litų, pabaiga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"