TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jaunoji karta keičia apsipirkimo įpročius

2016 08 29 10:17
dailymail.co.uk nuotrauka

Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad jaunoji karta keičia savo apsipirkimo įpročius – pastarieji nebėra linkę laukti ilgose eilėse.

Lyginant su bendra statistika, jaunesni vartotojai beveik 3 kartus dažniau ieško alternatyvių atsiskaitymo būdų, o susidūrus su ilgomis eilėmis, kas ketvirtas palieka parduotuvę metęs savo prekių krepšelį. Tokia tendencija netolimoje ateityje prekybininkams gali tapti kasmetiniu kone 1,5 mln. Eur siekiančiu nuostoliu, tokius rezultatus pateikė tarptautinės prekybos technologijų sprendimų įmonės „StrongPoint“ iniciatyva atlikta reprezentatyvi apklausa.

Apklausos duomenimis, kas ketvirtas jaunesnis nei 29 metų amžiaus pirkėjas, susidūręs su ilgomis eilėmis prie kasų, prekes tiesiog palieka ir išeina. Anot „StrongPoint“ tarptautinio technologijų kūrimo ir vystymo padalinio vadovo Evaldo Budvilaičio, apklausos rezultatai prekybininkams signalizuoja apie netolimoje ateityje laukiančius ryškius vartotojų pirkimo įpročių pokyčius. „Didžioji dalis pirkėjų Lietuvoje jaučia nepasitenkinimą dėl ilgų eilių arba atsiskaitymo parduotuvėse kokybės. Apklausa rodo, kad pastarieji galvoja, jog eilėse prie kasų praleidžia itin daug laiko – net 52 proc. mano, kad laukimas eilėje trunka nuo 5 iki 10 minučių. Toks klientų eilėje praleisto laiko suvokimas reiškia, kad pirkėjai eilėje jaučiasi suirzę ir nepatenkint“, – pasakojo E. Budvilaitis.

Anot E. Budvilaičio, ateityje jaunoji karta taps dominuojančiu pirkėjų segmentu, o prekybininkams neprisitaikius prie kintančių jų poreikių, tai gali virsti milijonus siekiančiais nuostoliais. Ateityje ateisianti dar jaunesnė vartotojų karta kels ženkliai aukštesnius reikalavimus apsipirkimo individualumui, tad alternatyvios pirkėjų aptarnavimo galimybės prekybininkams turėtų būti itin aktualios jau dabar. „Neprisitaikymas prie kintančių pirkėjų poreikių, dabartiniais duomenimis, didiesiems prekybininkams gali reikšti bemaž ketvirtadalį viso pelno praradimo. Atsižvelgiant į vidutinio Lietuvos pirkėjo krepšelio dydį bei per dieną didesniame prekybos centre apsilankančių pirkėjų skaičių, įmonės skaičiavimais, dėl numestų pirkinių krepšelių patiriamų nuostolių suma vienoje parduotuvėje ateityje gali siekti apie 1,47 mln. Eur kasmet“ – teigia ekspertas.

Sprendžiant šias problemas, novatoriškų technologijų diegimas neišvengiamas. Jau dabar jaunoji karta drąsiai renkasi prekybininkų siūlomus alternatyvius atsiskaitymo būdus, kurie palengvina apsipirkimo procesą. Remiantis apklausos duomenimis, 29 metų amžiaus ir jaunesni pirkėjai, lyginant su bendru vidurkiu, savitarnos kasas renkasi trigubai dažniau. Taigi, savitarnos sprendimų diegimas prekyboje yra logiškas žingsnis. „Tiesa, kad prekybininkai ir pirkėjai išties pajustų efektą, savitarnos sprendimai turi būti diegiami strategiškai teisingai – apsipirkimo sistema turi būti kuo patogesnė ir paprastesnė, o pačios kasos įrengiamos tinkamiausiose parduotuvės vietose ir pan.“, – pasakojo E. Budvilaitis.

Vyresnio nei 29 m. amžiaus pirkėjai dažniau renkasi stovėti eilėse, tačiau tai nereiškia, kad jie yra patenkinti apsipirkimo procesu ir kad jiems alternatyvūs apsipirkimo būdai nėra aktualūs. Savitarnos zonos – ne vienintelis technologinis sprendimas, siekiant sėkmingai valdyti eiles. Pasak E. Budvilaičio, jau dabar kaimyninių šalių rinkose taikomi asmeniniai prekių skenavimo įrenginiai, suteikiantys daugiau pasirinkimo galimybių vartotojui. Pavyzdžiui, prekybininkai Estijoje jau kurį laiką siūlo pirkėjams skenuoti prekes tiesiog pasirinkus prekę iš lentynos – vartotojas norimas prekes krauna į krepšelį, prieš tai nuskenuodamas jas skeneriu. Prieš paliekant parduotuvę, užtenka parodyti skenerį kasininkui ar prieiti prie savitarnos kasos ir sumokėti nurodytą sumą“, – pasakojo ekspertas.

Apklausoje dalyvavo 1005 respondentų iš visos Lietuvos. Rezultatai rodo, kad 52,4 proc. apklaustųjų teigia, jog eilėje prie kasų vidutiniškai praleidžia nuo 5 iki 10 minučių, 28,4 proc. – apie 3 – 4 min., 8,9 proc. – nuo 11 iki 15 min. Susidūrę su ilgomis eilėmis prie kasų, respondentai dažniausiai renkasi stovėti eilėje (83,2 proc.), esant galimybei, 14,7 proc. naudojasi savitarnos kasomis, 14 proc. prašė parduotuvės darbuotojų, kad būtų atidaryta papildoma kasa, 12,2 proc. bandė pasinaudoti specialaus aptarnavimo kasomis, 6,4 proc. grąžino prekes į lentynas ir išėjo, 6 proc. paliko prekes prie kasos ir išėjo, 5,3 proc. paprašė kasininkės, kad paskubėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"