TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

JAV skolų banga - itin arti Lietuvos

2011 07 28 0:00
Dėl galimos finansų krizės JAV nukentėtų net Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai - rinkose padidėtų jų rizikingumas, todėl finansų institucijos skolintų didesnėmis palūkanomis.
LŽ archyvo nuotrauka

Pasaulio rinkos šiurpsta laukdamos, ar išsipildys galimo JAV nemokumo pranašystė. Lietuvos ekonomistai ir finansų analitikai netiki juodžiausiu scenarijumi, bet įspėja apie gresiantį naujos krizės pavojų.

JAV politikams lieka penkios dienos padidinti šalies skolinimosi limitą ir rasti būdą sumažinti valstybės biudžeto deficitą. Skelbiama, kad laiku nepadarius sprendimo, rinkose gali kilti abejonių, ar JAV pajėgs grąžinti skolas. Didinti skolinimosi limitą JAV šią savaitę paragino Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Rinkos būgštauja, kad jei iki rugpjūčio 2 dienos JAV nepadidins 14,3 trln. dolerių (apie 35 trln. litų) skolinimosi limito, taigi negalės pasiskolinti dar daugiau, šaliai gresia nemokumas - ji negalės grąžinti skolų, mokėti palūkanų, vykdyti įsipareigojimų savo piliečiams.

Investuotojų asociacijos valdybos narys, finansų analitikas Vytautas Plunksnis neabejoja, kad JAV politikų vienokių ar kitokių sprendimų pasekmes pajus ir Lietuvos gyventojai. "Tas, kuris mano, kad įvykiai Amerikoje nedaro įtakos Lietuvoje, labai klysta. Dabar toks metas, kai verta būti atsargesniems investuojant ir labiau pasverti sprendimus. Kokią dalį santaupų laikyti pinigais, kokią investuoti - kiekvieno žmogaus rizikos tolerancijos dalykas. Bet jeigu žmogus investavo turėdamas ilgalaikį planą, o ne siekdamas spekuliuoti, jam turbūt dabar neverta nieko keisti, nes teigiamų ir neigiamų naujienų rinkose būna kiekvieną savaitę. Dažnai parduodantis turimą investicijų portfelį žmogus tikrai pablogintų savo finansinius rezultatus tiek dėl komisinių mokesčių, tiek dėl to, kad pasiduoda nepagrįstoms baimėms. Stebėti rinkas reikia, bet panikuoti tikrai neverta", - LŽ teigė V.Plunksnis. Vis dėlto finansų analitikas neabejoja, kad JAV klausimas dėl skolos limito padidinimo bus išspręstas teigiamai ir šalies nemokumo vienaip ar kitaip pavyks išvengti.

Kristų vyriausybių obligacijų vertė

"Dėl finansų krizės JAV gali nukentėti net patys saugiausi ir stabiliausi investicijų fondai", - įspėja Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas, "DnB NORD investicijų valdymas" generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys. Jis LŽ teigė, kad jeigu JAV vertybiniai popieriai staiga nuvertėtų, "tai iš karto atsilieptų viso pasaulio vyriausybių vertybinių popierių kainoms ir rizikoms su atitinkamomis pasekmėmis". Todėl neva net nėra svarbu, kiek ir kokios šalies investuotojų ar kolektyvinių investavimo subjektų turi JAV fondų akcijų bei JAV vyriausybės vertybinių popierių.

"Jeigu JAV politikai nesusitartų, tai smogtų per visas rinkas ir turto klases", - mano Š.Ruzgys. Jo nuomone, Lietuvoje su JAV akcijų rinka, ko gero, labiausiai susiję antrosios pakopos pensijų fondai (PF), jų blogi veiklos rezultatai turėtų didžiausių politinių bei socialinių pasekmių krašte.

Vertybinių popierių komisijos duomenimis, 2010 metų pabaigoje

didžiausią (beveik 54 proc.) visų antrosios pakopos PF turto dalį sudarė investicijos į kolektyvinio investavimo subjektų akcijas ar investicinius vienetus. Antra pagal dydį (35 proc.) turto klasė buvo vyriausybių vertybiniai popieriai (VVP), iš kurių penktadalis buvo Lietuvos VVP. Dominuojanti PF investicijų valiuta buvo eurai - 71 proc., investicijos doleriais sudarė 12,21 proc., litais - 13,46 proc., Japonijos jenomis - 1,22, kita valiuta - 2,08 procento.

Bendrame visų antrosios pakopos PF portfelyje investicijos į JAV ir Kanadą siekė apie 6,17 procento. Tačiau vertinant pagal rizikos grupes, PF fonduose išaugo investicijos į rizikingiausius JAV ir Kanados vidutinės akcijų dalies ir akcijų PF - atitinkamai 9 ir 14 procentų. Saugesnės - konservatyvaus investavimo ir mažos akcijų dalies - investicijos į JAV ir Kanadą sudarė atitinkamai 0,02 proc. ir 1,57 procento.

Jeigu JAV prarastų aukščiausią AAA kredito reitingą ir jis nukristų, Š.Ruzgio nuomone, nukentėtų visi, investavę į turto akcijas. "Tai automatiškai beveik milijardu dolerių padidintų JAV išlaidas aptarnauti savo didžiulei skolai, iškart pakiltų palūkanos. Dėl to JAV sumažėtų vidaus vartojimas, pasitikėjimas vyriausybe, o tai sukeltų daug didesnių problemų. Aišku, nukentėtų ir kiti regionai, nes JAV yra stambiausia pasaulio ekonomika", - svarstė Š.Ruzgys.

Tarptautinės reitingų agentūros "Standard & Poor's" tyrimų padalinys "McGraw-Hill" anksčiau prognozavo, kad investavusieji į JAV vyriausybės obligacijas gali patirti iki 100 mlrd. JAV dolerių nuostolių, jeigu šalis praras aukščiausią AAA reitingą. Analitikų teigimu, kuriai nors reitingų agentūrai sumažinus JAV kredito reitingą, šaliai kiekvienais metais tektų sumokėti 2,3-3,75 mlrd. JAV dolerių daugiau palūkanų finansuojant trilijoną dolerių siekiantį metinį biudžeto deficitą.

Prognozuojama, kad sumažinus JAV AAA reitingą iki AA arba A, parduodamų 10 metų trukmės valstybės skolos vertybinių popierių kaina susitrauktų 2-3,2 procento. Dėl to bendra rinkoje esančių obligacijų vertė sumažėtų apie 100 mlrd. dolerių.

Š.Ruzgio nuomone, dėl galimos finansų krizės JAV nukentėtų net Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai - rinkose padidėtų jų rizikingumas, todėl finansų institucijos skolintų didesnėmis palūkanomis. "Pensijų fondai taip pat yra investavę į tokius saugius instrumentus kaip vyriausybių obligacijos, todėl trumpalaikis efektas jiems irgi būtų. Toliau jau viskas priklausytų nuo konkretaus vertybinio popieriaus emitento, tai yra konkrečios vyriausybės įsipareigojimų vykdymo. Trumpalaikiai vyriausybės obligacijų svyravimai ilgalaikiu periodu neturėtų didelio efekto. O kas bus po dešimties metų, šiandien prognozuoti nedrįstų niekas. Aišku viena, mūsų laukia ne viena ir ne dvi krizės, jų buvo ir bus", - svarstė R.Ruzgys.

Atpigus JAV doleriui, finansų analitiko nuomone, nukentėtų Europos įmonių konkurencingumas, nes JAV įmonių prekės Senajame žemyne atpigtų. "Jeigu euras taptų labai stiprus, Europos gamintojams būtų labai blogai. Jeigu būtų atvirkščiai, Europa galėtų daugiau eksportuoti, įgautų konkurencinį pranašumą per valiutos vertę", - teigiamus situacijos bruožus išsakė Š.Ruzgys.

Dolerių geriau nekaupti

Komercinio banko "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad JAV skolinimosi ribos padidinimas yra veikiau "techninis dalykas" - kitos išeities esą nėra, nes JAV įprasta dėl to Kongrese balsuoti kasmet. Pasak ekonomisto, ilguoju laikotarpiu didesnė rizika ir neapibrėžtumas kyla ne dėl JAV politikų gebėjimo susitarti, o dėl to, kaip taupymo ar mokesčių didinimo priemonės paveiks JAV ekonomiką.

"Šiemet JAV biudžeto deficitas sudarys apie 10 proc. šios šalies bendrojo vidaus produkto - tai vienas blogiausių rodiklių po Antrojo pasaulinio karo ir reikalauja itin griežtų taupymo priemonių, o dėl jų poveikio ekonomikos augimui labiausiai ir nerimaujama. Griežtas taupymo priemones jau pradėjo įgyvendinti ir dauguma periferinių euro zonos valstybių, tai taip pat slopins Europos ir pasaulio ekonomikos augimą", - mano N.Mačiulis.

Tačiau "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas pripažįsta, kad abiejų regionų - JAV ir Europos - valstybių skolos krizė yra gana didelė, o ekonomikos augimo perspektyvos blankios. Todėl N.Mačiulis nedrįso prognozuoti, kuri valiuta pigs labiau, - esą aišku tik tiek, kad abi jos turėtų pigti besivystančių šalių, kurios nėra slegiamos didelės skolos naštos, valiutų atžvilgiu.

LŽ paprašytas patarti, kaip elgtis JAV doleriais santaupų tebeturintiems gyventojams, N.Mačiulis atkreipė dėmesį, kad dauguma šalies gyventojų santaupų JAV doleriais turėjo atsisakyti dar 2002 metais, kai lito kursas buvo susietas nebe su šia valiuta, o su euru.

"Šalies gyventojai, santaupas laikydami užsienio valiuta, o prekes ir paslaugas įsigydami vietine valiuta, prisiima valiutos kurso svyravimo riziką. JAV doleriais galėtų taupyti nebent tie, kurie planuoja toje šalyje gyventi. Taigi pasirinkimas, ar santaupas kaupti JAV doleriais, ar eurais, neturėtų priklausyti nuo šių valiutų kursų perspektyvų - juolab kad jas itin sunku prognozuoti", - mano N.Mačiulis.

Jo nuomone, mažai tikėtinas laikinas JAV nemokumas turėtų neigiamos įtakos akcijų rinkoms. "Dalį šios rizikos finansų rinkos jau dabar yra įvertinusios - nors daugumos įmonių rezultatai gerėjo, JAV ir Europos akcijų rinkų indeksai yra panašaus lygio kaip ir metų pradžioje. Investuotojai, nerimaudami dėl tolimesnių skolos krizės sprendimo scenarijų, renkasi saugesnes ir likvidesnes taupymo priemones. Išsprendus skolos limito didinimo problemą ir gerėjant JAV ekonominiams rodikliams, būtų galima tikėtis ir teigiamo poveikio pasaulio akcijų rinkoms", - prognozavo ekonomistas.

Neįtikimas scenarijus

Vis dėlto, N.Mačiulio nuomone, dėl JAV viešųjų finansų krizės kol kas neverta nerimauti investuojantiesiems į vertybinius popierius bei investicinius fondus. "Dažniausiai labiausiai pralošia tie, kurie pasirodžius bet kokioms neigiamoms naujienoms priima skubotus investavimo sprendimus. Tiems, kam trumpalaikiai vertybinių popierių rinkų svyravimai kelia itin didelį nerimą ir diskomfortą, reikėtų rinktis saugesnes ir stabilesnes taupymo priemones", - patarė "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas.

Investicijų valdymo bendrovės "Sindicatum Capital International" generalinis direktorius Saulius Racevičius LŽ sakė, kad finansų rinkos šiuo metu laukia, kaip bus išspręstas JAV skolos klausimas. "Mechanizmas paprastas - jeigu pradėsi anksčiau reaguoti, gali sukelti paniką ir anksčiau prasilošti. Dabartinės žinios nėra ta informacija, kurios pagrindu gali priimti sprendimus. Tai per daug fundamentalūs dalykai", - teigė S.Racevičius.

Investicijų valdymo specialistas prisipažino, kad jam JAV skolos klausimas atrodo viso labo politinis žaidimas. "Man asmeniškai keistai atrodo. Manau, jie protingi, supranta situaciją. Juk jeigu JAV paskelbtų nemokumą, griūtų visa pasaulinė sistema. Ar jiems patiems to reikia? Man atrodo, esama tam tikrų vaidybos elementų, kad jie nesusitars, bus JAV bankrotas. Tai skamba visiškai neįtikimai", - stebėjosi S.Racevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"