TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Javapjūtę pristabdė lietus

2011 08 13 0:00
Šiemetės javapjūtės sąlygos žemdirbiams nelengvos, kaip ir pernai.
LŽ archyvo nuotrauka

Vos spėję nuimti apie penktadalį derliaus Suvalkijos ūkininkai buvo priversti stabdyti kombainus ir dairytis į dangų laukdami, kada išsigiedrys.

Beveik kasdien šią savaitę pliaupiant lietui įmirkę laukai ir sudrėkę grūdai - bene didžiausios problemos, kurios šiomis dienomis kamuoja žemdirbius. Mat į kai kuriuos laukus jau ir įvažiuoti neįmanoma.

Tik spėjo įsibėgėti

Nuo pirmųjų rugpjūčio dienų javapjūtę pradėję Suvalkijos krašto ūkininkai šiuo metu yra nukūlę apie 70-80 proc. visų žieminių kultūrų. Tai sudaro apie 30 proc. bendro javų ploto. Daugiausia nupjauta žieminių rapsų. Kiek mažiau - žieminių kviečių ir rugių.

"Vieni žiemkenčius jau suspėjo nupjauti, kiti dar tik įpusėjo. Darbus labai stabdo lietus", - LŽ teigė laikinai Marijampolės savivaldybės žemės ūkio skyriui vadovaujanti Zina Prajarienė. Panašūs javapjūtės tempai ir Vilkaviškio, Šakių rajonuose.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas sakė, kad drėgmės laukuose perteklius būdingas ne tik Suvalkijai, bet ir Vidurio Lietuvai - Kauno, Kėdainių rajonams. Ten taip pat likę dar labai daug nenupjautų žieminių kviečių. Todėl jei ir toliau laikysis tokie pjūčiai nepalankūs orai, kyla pavojus, kad dalis maistinių kviečių tiks tik gyvulių pašarui, nes grūdai varpose dėl drėgmės pertekliaus gali pradėti dygti.

Neįvažiuoja į laukus

Netoli Marijampolės ūkininkaujantis Dalius Miliauskas LŽ teigė, kad šiemetė javapjūtė kažkuo panaši į pernykštę - orai javus doroti leido tik labai trumpą laiką - pirmosiomis rugpjūčio dienomis. O nuo šios savaitės prasidėję lietūs gali ir vėl žemdirbius priversti palikti dalį nenuimtų javų, nes technikai nebus įmanoma įvažiuoti į laukus. "Jau ir šiomis dienomis į laukus įvažiuoti negalime. Ir net nebandom. Pamėginau visureigiu, tai net jis vietomis klimpsta. O ką jau kalbėti apie javų kombainą", - guodėsi ūkininkas.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę, kai buvo nusistovėjusi giedra, jis suspėjo sudoroti tik apie 30 ha žieminių kviečių. O dar likę apie 130 hektarų. Jau nekalbant apie vasarojų. Visą derlių ūkininkas gabeno tiesiai supirkėjams - savo nei džiovyklų, nei sandėlių jis neturi. Tad, pasak ūkininko, kol nepradžius ne tik dirvos, bet ir grūdai varpose, jis neskubės į laukus. Mat supirkėjai atskaitys nemažai pinigų už grūdų džiovinimą ir pačiam žemdirbiui ne kas beliks.

Gelbsti savos džiovyklos ir sandėliai

Marijampolės savivaldybės Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas teigė, kad šios savaitės lietūs - didžiausias javapjūtės stabdys. "Tiek prilijo, kad jau sunkiai įvažiuojame į laukus. Nesuspėjome visų žieminių javų nupjauti. Buvo apie 750 hektarų kviečių. Dabar apie 200 hektarų dar likę. Sekmadienio vakarą taip prilijo, kad net porai dienų sustojo visi darbai. Įsidienojus trečiadienį kombainai vėl išvažiavo į laukus. Tačiau grūdai labai drėgni, drėgmė siekia 20 procentų. Gerai, kad turime savo džiovyklas, jos dirba visu pajėgumu. Tik grūdų džiovyklų naudojamas kuras labai brangus, o jo mums parai reikia beveik 3,5 tonos. Todėl grūdų savikaina gana didelė", - aiškino šios javapjūtės ypatumus G.Gumauskas.

Tai, kad tik savi sandėliai ir džiovyklos gali išgelbėti ūkininkus, tvirtino ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas R.Majauskas, pats ūkininkaujantis Kauno rajone. Jis teigė šiuo metu jau nuėmęs visus žieminius kviečius, esą rizikavęs ir javapjūtę praėjusią savaitę pradėjęs iš karto, kai tik išsigiedrijo. "Tuomet grūdai dar buvo 17-18 proc. drėgnumo. Bet aš nelaukiau - kūliau ir vežiau į džiovyklas džiovinti. Paskui grūdai jau natūraliai pradžiūvo iki 14-15 proc. drėgnumo. Dabar jau ne tik grūdų drėgnumas būtų kur kas didesnis, bet ir įvažiuoti į laukus sunku. Todėl mano rizika, manau, pasitvirtino", - sakė R.Majauskas. Jis džiaugėsi, kad dabar jo sandėliuose laikomi grūdai yra kokybiški, atitinka pirmos klasės, o kai kurie - ir ekstra klasės reikalavimus.

Derlingumu nesiskundžia

LŽ kalbinti ūkininkai neslėpė, kad šiemet rekordinio ar labai gausaus žieminių kviečių derliaus nesitikima. Mat žiemą nemažai pasėlių iššalo, o atsėti plotai nevienodai subrendo.

Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas G.Gumauskas teigė, kad iš hektaro jie prikulia apie 5 tonas. "Toks derlingumas tenkina. Žinoma, norisi daugiau, bet nereikia užmiršti, kad kai kurie augintojai ir tiek neprikulia", - sakė G.Gumauskas.

Keturvalakių kaime ūkininkaujantis V.Gavėnas teigė pernelyg daug trąšų kviečiams nenaudojęs, tad iš hektaro prikulia apie 4 tonas kviečių. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo R.Majausko teigimu, šiemet hektaras žieminių kviečių augintojui atseikėja apie 4-5 tonas grūdų. Esama veislių, kurios subrandina ir po 6-7 tonas. Tačiau derlingiausi tie plotai, kurie nenukentėjo nuo žiemos šalčių. Geresnių derlingumo rodiklių tikimasi iš vasarinių kviečių, kuriais šiemet užsėta 280 tūkst. hektarų. Tai 60 tūkst. hektarų daugiau nei žieminių. Tačiau koks bus derlius, labiausiai priklausys nuo gamtos sąlygų.

Ne vienam ūkininkui nerimą kelia ir būsimas vasarinių rapsų derlius. Nuostolių gali pridaryti ne tik drėgmės perteklius, bet ir stipresni vėjai. Mat šiemet liūtys ir škvalai daug kur išguldė pasėlius, o jei panašūs gamtos reiškiniai kartosis, koks tada bus dabar nokstančių vasarinių rapsų derlius - net sunku prognozuoti.

Kainos - tik žemyn

LŽ kalbinti javų augintojai neslėpė nusivylimo šiemetėmis grūdų supirkimo kainomis. Jos pastaruoju metu ritasi vis žemyn. Šiuo metu perdirbėjai už toną pirmos klasės kviečių siūlo apie 600 litų, už antros klasės - apie 580, o už toną kvietrugių - apie 500 litų. Ne vienas pašnekovas neslėpė nerimo, kad grūdų supirkimo kainos gali kristi iki praėjusių metų kainų lygio, kai kviečius supirkėjams jie per javapjūtę turėjo pardavinėti po 415-460 litų, kvietrugius - po 330-370 litų. "Tai labai mažai, palyginti su išaugusiomis trąšų kainomis. Ir 600 litų labai sunkiai padengia kviečių auginimo sąnaudas", - teigė D.Miliauskas. Jis pripažino, kad kito pasirinkimo, kaip tik parduoti kviečius už perdirbėjų siūlomą kainą, jis neturi, nes nėra kur laikyti grūdų. Praėjusią žiemą, kai žemdirbiai buvo raginami sudaryti išankstines grūdų pardavimo sutartis, perdirbėjai už grūdus siūlė kur kas daugiau. Sudarantiesiems išankstines sutartis už toną ekstra klasės kviečių siūlyta po 700 litų, už žemesnės klasės - po 650-690 litų, nors tuo metu superkamų kviečių kainos buvo šoktelėjusios net iki 900 litų už toną.

Lauks pavasario

"Lietuva nėra ta šalis, kuri galėtų paveikti pasaulines grūdų kainas. Mūsų išauginamų grūdų dalis Europos rinkoje labai maža. Rinkos sąlygos priklauso nuo didžiųjų šalių", - teigė V.Gavėnas. Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas G.Gumauskas teigė, kad grūdų supirkimo kainos šiuo metu yra juokingos, palyginti su trąšų kainomis. "Tai ne ta kaina, už kurią apsimokėtų parduoti grūdus. Todėl visus grūdus sandėliuojame - turime tam reikalingų šiuolaikiškų sandėlių - ir laikysime juos iki žiemos ar pavasario, kai kainos ir vėl šoktelės", - tvirtino G.Gumauskas. Jis tikino esąs tuo tikras, nes taip buvo jau ne vienus metus.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo R.Majausko nuomone, iki minimalių sumažinę grūdų supirkimo kainas perdirbėjai tiesiog naudojasi tuo, kad nemažai ūkininkų neturi galimybių grūdų džiovinti ir sandėliuoti. Tad iš laukų juos veža tiesiai supirkėjams. "Todėl šie ir nesistengia palaikyti aukštesnės kainos - juk vis vien augintojai grūdus parduos, nes neturės kur jų dėti", - įsitikinęs R.Majauskas. Jo nuomone, pasibaigus javapjūtei maitinių kviečių kaina vėl svyruos apie 700 litų už toną. Tokia kaina žemdirbius bent iš dalies tenkina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"