TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Javų derlius – kaip dvi medalio pusės

2015 08 27 6:00
Negavę drėgmės, kai kur javai išaugo su tuščiomis varpomis. LŽ archyvo nuotrauka

Šiemetis javų derlius įvairiuose Lietuvos regionuose skirtingas kaip dvi medalio pusės: vieniems ūkininkams jis užderėjo geras, o kita dalis ūkininkų į laukus varo ne kombainus, bet traktorius – ne kulia, o užaria. Ar bus ką pjauti kitą vasarą, lems dar šios vasaros orai.

„Tikrai perdeda tie, kurie skelbia apie šiemetį rekordinį grūdų derlių, nors apskritai jis nėra prastas. Daliai Lietuvos regionų grūdų augintojų šie metai – tikra katastrofa“, – LŽ pasakojo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Nualino sausra

Pasak asociacijos vadovo, šią vasarą visiškai lietaus nepalaistyta liko didelė dalis pasėlių Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Marijampolės, Šakių rajonuose. Čia žemė derlinga, todėl užsitęsusią sausrą šiaip taip atlaikė. Tiesa, kai ištisinio lietaus nebuvo, vienas kitas lopinėlis gavo drėgmės, tad ten javai užderėjo.

Tai, kad šiemet visiškai nėra derliaus nuo sausros taip pat kenčiančioje Dzūkijoje, nė nestebina, nes žemės ir taip prastos. Negavę drėgmės, kai kur javai išaugo su tuščiomis varpomis. LŽ žiniomis, keli Šalčininkų rajono ūkininkai, išvydę tokį vaizdą, javapjūtės nė nepradėjo ir nusprendė laukus suarti, nors tuo niekas nesigiria.

Šalčininkų rajono ūkininkui Tadeušui Rudziui pasisekė, nes jo užsėti plotai liepą šiek tiek buvo lietučio suvilgyti, tad derlius pusėtinas, iki 3,5 tonos iš hektaro prikulia, todėl išsivertė be drastiškų priemonių.

„Mes nearėme. Žiemkenčiai ganėtinai atsparūs visokiems orams, bet iš vasarojaus mažai kas likę. Grūdus sumaišę su žirniais, mišinį naudosime pašarui, – LŽ pasakojo Varėnos rajono žemės ūkio bendrovės „Tėviškė“ direktorius Vytautas Ramanauskas. – Ganyklose visa žolė išdegusi, kukurūzų lapai nuo saulės ir sausros susisukę ir geltoni. Gyvulius jau tenka šerti žiemos pašaru.“

Pasak jo, žieminių kviečių derlius pusiau su bėda, „dzūkiškas“ – prikulta maždaug po 3 tonas iš hektaro. „Uždirbti nepavyks, juolab kad ir grūdų kainos rinkoje krinta nesustodamos“, – sakė bendrovės vadovas.

Žemaičiai džiaugiasi

LŽ archyvo nuotrauka

Geru derliumi džiaugiasi Šiaurės Lietuvos ūkininkai, ypač Raseinių, Šiaulių, Radviliškio rajonų, kurie lietaus matė daugiau. „Rapsų derlius šiemet prastesnis nei pernai. Javų derlingumas šiek tiek geresnis, tačiau grūdai mažesni“, – LŽ kalbėjo Šiaulių rajono UAB „Klauso ūkis“ direktorius Kastytis Patiejūnas.

Pasak A. Macijausko, apskritai javų derlius Lietuvoje šiemet neprastas, tačiau tikrai ne rekordinis, nors tokių pranešimų vis pasirodo. Pernai Lietuvoje buvo sulaukta iš tiesų rekordinio derliaus – prikulta 5,324 mln. tonų grūdų, arba 16,6 proc. daugiau nei 2013 metais, kai grūdų derlius buvo 4,564 mln. tonų. „Šių metų derlių vertiname santūriai, viščiukus skaičiuosime rudenį, kai visas derlius bus nuimtas“, – sakė Grūdų augintojų asociacijos vadovas.

Rinka krinta

Pasaulio grūdų rinkoje geresnių naujienų šykštu. „Litagros“ analitikai, kas savaitę ruošiantys grūdų rinkos apžvalgas, praneša, kad per savaitę Paryžiaus MATIF biržoje kviečių ateities sandorių (pristatymas rugsėjį) kaina per savaitę krito 9,25 euro, iki 166,75 euro už toną. Tiesa, Čikagos biržoje kviečiai pinga lėčiau, po 1,5 procento. Kainas dar prilaiko tai, kad šiek tiek atslūgo pranešimai apie rekordinį derlių Europoje. Tačiau numatomas mažesnis nei prognozuota eksportas iš JAV.

Vis dėlto, anot analitikų, puikus derlius Europoje nusveria pasiūlos ir paklausos santykį į savo pusę. Europoje ir toliau yra eskaluojamas neva rekordinis derlius Rusijoje ir Prancūzijoje, kuris ir lemia šiuo metu per didelę pasiūlą. Pranešama, kad kviečiais jau visiškai užpildyti didžiausi Europos uostai. Prie grūdų kainos kritimo prisidėjo ir kilusi panika finansų rinkose dėl lėtėjančios Kinijos ekonomikos. Tai lėmė daugelio turto klasių bei kitų žaliavų kainų kritimą.

Anot „Litagros“ analitikų, padėtį gali koreguoti pranešimai apie neįprastą oro reiškinį prie Pietų Amerikos krantų, vadinamą El Ninjo, kuris pasireiškia ekstremaliomis sausromis, liūtimis, audromis ir sukeliamais potvyniais bei žemių nuošliaužomis. Neigiami padariniai labiausiai veikia Argentiną, kur prieš daugiau nei savaitę pranešta apie didžiulių plotų užtvindymą, žuvusius žmones, užlietus pasėlius. Kalbama, jog šis reiškinys yra žalingiausias per 30 metų, o jis tęstis gali ir iki Velykų. Prekiautojai žaliavomis teigia, jog tai labai kenkia kviečių ir kitų kultūrų derliui, nes dalis jų yra užtvindyta, taip pat atsiranda augalų ligų, kurios kenkia pasėlių kokybei. Tad ilgiau užsitęsęs El Ninjo gali tapti priežastimi kviečių kainai didėti.

Neramu dėl sėjos

Javapjūtė jau baigiasi. Rugsėjį dar laukia grikiai, bet jų derlius, anot „Tėviškės“ vadovo, bus prastesnis.

Žemdirbiai neramiai žvelgia į dangų. Jei sausra užsitęs, gali žlugti šiemetė žiemkenčių sėja. Pasak A. Macijausko, pagal agrotechnines rekomendacijas šią savaitę jau reikėtų užbaigti žieminių rapsų sėją. Jei lietus žemės nesuvilgys, nieko gero nebus. Trečiadienį daugelį rajonų aplankęs menkas lietus daug naudos nedavė. „Gerai, kad nors nedulka. Sudrėko vos poros centimetrų sluoksnis, kurį pasirodžiusi saulė iškart išdžiovins. Jei daugiau lietaus nebus, žiemkenčių sėti neteks“, – vakar sakė V. Ramanauskas.

Žiemkenčių sėja dar gali palaukti iki spalio vidurio, bet žieminiai rapsai jau nelauks. „Rugpjūčio 5 dieną jau buvome užsėję pusę žieminių rapsų, bet darbus sustabdėme, kol sulauksime lietaus, – pasakojo K. Patiejūnas. – Šiek tiek palijus, užsėjome visus 1000 hektarų. Drėgmės trūko, tačiau rapsai vegetuoja, nors normaliai vegetacijai lietus dar būtinas. Sausesniuose rajonuose šiemet, matyt, teks sėti ilgiau – iki rudens. Mokslininkai pataria sėti iki rugpjūčio 25 dienos. Mes patys pernai sėjome iki rugsėjo 7-os, bet šį kartą baigėsi neblogai. To niekam nerekomenduočiau, nes labai padidėja rizika.“

„Jei žemė nebus geriau sudrėkinta, sėja žlugs. Taip yra visoje Lietuvoje be išimčių, – tvirtino A. Macijauskas. – Javapjūtei dabar sąlygos labai geros, bet lazda turi du galus. Kai užsitęsia sausra, visiškai komplikuojama sėja. Jau peržengta kritinė riba, laukuose drėgmės neliko.“

Nenustatytos normos

Asociacijos vadovo nuomone, meteorologai jau turėtų pripažinti dabartinę sausrą stichine nelaime. Grūdų augintojai tikisi tokio pranešimo sulaukti artimiausiomis dienomis.

Meteorologai skelbti stichinės nelaimės dar neskubės. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis LŽ teigė, jog dabartinę sausrą skelbti stichine nelaime nesama pagrindo, nes padėtis dar nėra kritiška, nors vandens telkiniai smarkiai išsekę. „Vertinant pasauliniu mastu, Lietuva yra laikoma drėgmės pertekliaus zona, kai santykinė oro drėgmė viršija 32 procentus. Kiekviena valstybė turėtų nusistatyti savą drėgmės normą. Lietuvoje tokios normos dar nėra nustatytos, nes ir didesnių sausrų dar nebuvo. Žiūrėsime, kokios bus pasekmės, tada, matyt, reikės ir mums tokias normas nustatyti, bet kol kas niekas į mus dėl to nesikreipė“, – sakė A. Kajutis, nors, anot jo, liepos pradžioje stichinė nelaimė išimties tvarka jau buvo paskelbta iki tol šiemet lietaus visiškai nesulaukusiai Kazlų Rūdos savivaldybei.

Grūdų supirkimo kainos Lietuvoje, eurai už toną

Kultūra2015–08–252015–08–182015–01–022014–08–252014–09–29
Kviečiai „Ekstra“141151184162142
Kviečiai I kl.137144180156138
Kviečiai II kl.130137177153133
Kviečiai IV kl.10811414412296
Miežiai114117143120101
Rugiai I kl.9510512010490
Kvietrugiai9810612310484
Rapsai309331309290274

Šaltinis: litagra.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"