TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jėgainę nuo politikavimo apsaugotų privatus kapitalas

2007 01 24 0:00
Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas mano, kad uždarius atominę jėgainę elektros trūkumo nepajustume.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Ekspertai teigia, kad politikai per daug kišasi į naujos atominės elektrinės statybą. Politizavimo galbūt pavyktų išvengti, jei projekte būtų leista dalyvauti privačioms įmonėms.

Ekonomikos ir energetikos ekspertai nuogąstauja, kad naujos atominės elektrinės statyba pernelyg politizuojama. Štai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) specialistai mano, jog pernelyg didelis valdžios kišimasis į projektą net gali sukelti pavojų elektrinės konkurencingumui tarptautinėje rinkoje.

"Iniciatyva statyti atominę elektrinę kilo ne projekte dalyvaujančioms bendrovėms, bet trijų šalių premjerams. Taigi projektas nuo pat pradžių politizuotas. Ateityje gali tapti neaišku, kas už jį atsakingas - investuotojai ar valstybė", - kalbėjo LLRI ekspertas Žilvinas Šilėnas.

Šio instituto vadovas Remigijus Šimašius būgštauja, kad neteisingai suvokiama energetikos rinka. Jos, eksperto nuomone, negalima vertinti vien kaip sienų ribojamos nacionalinės erdvės, mat elektra bus aprūpinama ne tik Lietuva. "Į elektrinę reikia žiūrėti kaip į verslo objektą, kuris turi parduoti elektrą, o ne ja mainytis. Jam reikia uždirbti iš prekės", - sakė Šimašius.

Būtent dėl to, anot jo, šį verslo objektą būtina apsaugoti nuo bet kokio reguliavimo, nes elektros kainos reguliavimas trukdo sudaryti konkurencingą kainodarą. LLRI ekspertai teigiamai vertina tai, kad į mokestį už elektrą bus įskaičiuotos jėgainės statybos ir uždarymo sąnaudos, tačiau jie pabrėžia, jog kainas vartotojams nustato rinkos sąlygos, o ne fiksuotos išlaidos.

Akcijų - visiems norintiesiems

LLRI specialistai tikino, kad nuo tolesnio atominės elektrinės reikalų politizavimo gali išgelbėti tik nauji investuotojai. Be to, anot jų, reikėtų išleisti viešą būsimos elektrinės akcijų emisiją, kuri būtų platinama biržoje.

"Tam tikra dalis akcijų privalo būti biržoje - tada atskaitomybė investuotojams skatins priimti ekonominius sprendimus. Taip būtų užtikrintas didesnis skaidrumas. Apskritai sprendimus turi priimti tik investuotojai. Atominės jėgainė valdymas privalo būti kiek galima labiau izoliuotas nuo politinių sprendimų", - dėstė Šimašius.

Beje, "Lietuvos energijos" vadovai ir Ūkio ministerijos atstovai ne kartą sakė mėginsią pritraukti investuotojų iš šalies, tik dar nenuspręsta, kokiu būdu. Tam pirmiausia reikia įkurti akcinę bendrovę ir jos veiklą apibrėžti įstatymu, kurį Seimas svarstys tik per pavasario sesiją.

Beldžiasi užsieniečiai

Premjeras Gediminas Kirkilas taip pat pripažįsta, kad statant naujus branduolinius reaktorius galėtų dalyvauti ir privatus kapitalas. "Susidomėjimas mūsų projektu - naujais atominiais Ignalinos elektrinės reaktoriais - gana didelis, įvairios Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos ir JAV kompanijos juo domisi. Tai rodo, kad projektas yra perspektyvus, pelningas, ir tai mums labai naudinga, nes kuo daugiau dalyvių, tuo didesnė konkurencija ir galimybė padaryti projektą ekonomiškai naudingą Lietuvai", - radijo eteryje šnekėjo Kirkilas.

Jau dabar investuoti į naują jėgainę norėtų Prancūzijos energetikos milžinė "Electricite de France" (EDF), JAV pramonės gigantas "General Electric", Vokietijos energetikos milžinės E.ON Švedijos padalinys "E.ON Nordic". Apie tokius ketinimus anksčiau skelbė ir Čekijos valstybės valdoma energetikos grupė CEZ bei Prancūzijos "Areva".

Elektros nepristigs?

"Dabar politikai daro didelę įtaką, tad esama rizikos, kad sprendimai gali būti priimti politiniais motyvais. O privataus kapitalo interesas - sėkmingas projektas. Taigi privačių bendrovių dalyvavimas turi pozityvų aspektą", - pažymėjo Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas.

Jis skeptiškai vertina šiuo metu įsibėgėjantį bendros atominės elektrinės projektą. Vilemo nuomone, dabar statyti jėgainę būtų itin brangu, todėl kyla abejonių dėl ekonominės šio projekto naudos.

Specialistai, rengę naujos atominės elektrinės studiją, kurią užsakė trijų Baltijos šalių energijos bendrovės, pripažino, jog tuo laikotarpiu, kai bus uždaryta sena, bet dar neveiks nauja jėgainė, regione gali pristigti elektros energijos. Jos trūkumas lemtų ir kainos šuolį, todėl elektrinę statyti būtina.

Tačiau Vilemas sako, kad politikai energetinio saugumo klausimui dažnai teikia pernelyg daug reikšmės. Jis pažymi, jog net uždarius dabar veikiančią Ignalinos atominę jėgainę elektros bado tikrai nebus. "Juk tiesime elektros linijas su Lenkija ir Švedija. Šiandien dažnai pabrėžiama, esą per jas galėsime eksportuoti elektrą, tačiau neužsimenama, kad tomis linijomis galima ir importuoti palyginti pigią elektrą", - kalbėjo Vilemas. Pasak jo, būtų keista, jei šimtus milijonų eurų kainuosiančios jungtys su Lenkijos ir Švedijos energetikos sistemomis būtų nenaudojamos tuo laikotarpiu, kai Lietuva neturės veikiančios atominės elektrinės.

Vilemas dar prieš penkerius metus yra minėjęs, kad visai nebūtina statyti naujos atominės jėgainės, o uždarius Ignalinos elektrinę didelio elektros brangimo, anot jo, neturėtų būti. "Jėgainės uždarymas bus praradimas, nuostolis, bet ne tragedija. Lietuvai užteks tų elektrinių, kurios liks. Elektra brangs apie 3 centus, o naujų jėgainių prireiks negreitai", - tuomet spaudai sakė Vilemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"