TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jėgainę planuoja statyti sklype, kurio nėra

2015 06 11 6:00
Pagal tiksliomis koordinatėmis neapibrėžtos jėgainės „teritorijos“ ribas skaičiuojami atstumai nuo būsimų atliekų ir biokuro deginimo įrenginių iki artimiausių gyvenamųjų namų bei triukšmo ir taršos poveikis visuomenės sveikatai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Lietuvos energija“ paskelbė Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos rangovo konkursą ir derina objekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Tačiau įmonė iki šiol nedisponuoja sklypu, kuriame statys didžiulę jėgainę. Valstybės projekto rengėjams tai nekliūva - elektrinės statyba planuojama kažkokioje "teritorijoje", ne konkrečiame sklype. Ar taip elgtis galėtų ir bet kuris pilietis?

Praėjusią savaitę vilniečiams pristatytoje jėgainės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitoje viena iš realiausių alternatyvų numatoma 8,17 ha plote – neužstatytoje Vilniaus termofikacinės elektrinės TE-3 teritorijoje - pastatyti 85 MW galios atliekų deginimo ir 255 MW galios biokuro deginimo kogeneracinius įrenginius bei 80 m aukščio kaminą, per kurį būtų šalinami iš abiejų įrenginių susidarę degimo produktai.

Būtent žodžiu „teritorija“ PAV ataskaitoje apibūdinama vieta, kurioje numatoma statyti kogeneracinę jėgainę. Pagal šios „teritorijos“, kuri neapibrėžta tiksliomis koordinatėmis, ribas apytikriai skaičiuojami atstumai nuo būsimų atliekų ir biokuro deginimo įrenginių iki artimiausių gyvenamųjų namų bei dėl šių įrenginių veiklos kilsiantis triukšmo, aplinkos oro taršos ir taršos kvapais poveikis visuomenės sveikatai.

Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ (LE) tiksliai neapibrėžus sklypo ribų, gali kilti sunkumų registruoti jėgainės sanitarinės apsaugos zoną numatomoje „teritorijoje“, mat įstatymuose tokios sąvokos nėra. LE atstovai tikino, kad viskas daroma nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, o sklypo ribos esą bus patikslintos vėliau, kai bendrovė turės sklypo nuosavybės dokumentus.

Žemės sklypą, kuris sudaro didžiąją dalį būsimos Vilniaus kogeneracinės jėgainės „teritorijos“, šiuo metu iš valstybės nuomoja kita įmonė - sostinės savivaldybei priklausanti AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus miesto skyrius šių metų balandį šiai įmonei nurodė numojamą plotą sumažinti „kitų naudai“.

Vilniaus šilumos tinklų vadovas Arūnas Keserauskas LŽ teigė, kad šiuo metu laukia Vilniaus savivaldybės administracijos atsakymo, kaip elgtis dėl atimamo sklypo, nes situacija įmonei atrodo gana keista. "Bet žemės savininkė valstybė – turi teisę taip elgtis“, - svarstė jis.

LŽ jau rašė, kad šių metų balandžio 20 dieną Vilniaus savivaldybei priklausančią VŠT netikėtai pasiekė raštas, kuriuo NŽT Vilniaus miesto skyrius informavo, jog vienašališkai prieš terminą nutrauks daugiau kaip 5,1 ha valstybės žemės sklypo nuomos sutartį, galiojančią iki 2017 metų vasario. NŽT nurodė, jog po neplaninio patikrinimo nustatyta, kad sklypas apaugęs žole, medžiais ir krūmais.

NŽT Vilniaus skyriaus vadovas LŽ pripažino, kad per 15 metų, kai VŠT nuomoja minėtą sklypą, NŽT nė karto jo netikrino, o Vilniaus šilumos tinklai nė karto nebuvo įspėti dėl žemės sklypo netinkamos priežiūros. Kam ir kodėl šios sklypo prireikė, jis komentuoti atsisakė.

Tylos siena atsitvėrė ir „Lietuvos energija“, kuriai valstybės nuomojamo 3,3 ha žemės sklypo dalis ribojasi su 5,1 ha žemės sklypo dalimi, išnuomota VŠT.

Prielaida: sklypų nėra

UAB „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras per viešą Vilniaus kogeneracinės jėgainės PAV ataskaitos pristatymą atkreipė dėmesį, kad ataskaitoje nepateikiami duomenys apie „Lietuvos energijos“ teisėtai išnuomotą, nupirktą, gautą panaudai ar kitaip valdomą sklypą Jočionių g. 13 ir jo kadastrinius duomenis. „Darau prielaidą, kad tų sklypų nėra“, - teigė jis.

Bendrovės, kuri yra parengusi ne vieną PAV ataskaitą, vienam iš vadovų užkliuvo ir tai, jog ataskaitoje pristatant vertinimo rodiklius ir ypač poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dalį konstatuojama, kad nė vienas poveikio veiksnys už „teritorijos ribų (vartojamas toks terminas - aut.) neišeina".

„Registruosite sanitarinę apsaugos zoną – „teritoriją“? Žemės įstatyme nėra sąvokos „teritorija“. Jame nurodomos konkrečios sąvokos – "žemės sklypas" ir specialioji žemės naudojimo sąlyga. Mano galva, tai gana rimtas PAV rengėjų neapsižiūrėjimas nesivadovauti visiškai konkrečiais dalykais, pavyzdžiui, kombinuotomis sklypo ribomis“, - kalbėjo A. Vaišnoras.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas nurodo, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas (SAZ).

Šios zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Sanitarinėje apsaugos zonoje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ir Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikomos konkrečiam žemės sklypui, įregistruotam Nekilnojamojo turto registre.

Įteisinus sanitarinės apsaugos zonos ribas joje draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus, sodo namus, viešbučius, prekybos, maitinimo, kultūros ir kitos visuomeninės paskirties pastatus.

Pagal Vyriausybės nutarimą ir sveikatos ministro įsakymą atliekų deginimo įmonei taikomas 500 metrų sanitarinės apsaugos zonos dydis, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Šiluminių elektrinių SAZ dydis nustatomas pagal teršiančių medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus bei atsižvelgiant į šių objektų poveikį aplinkai.

„Kas padaryta, nedraudžiama“

Kogeneracinės elektrinės plane žymimas "papildomas sklypas" - apibrėžtas juodai - kuriuo dar nedisponuojama. / LŽ archyvo nuotrauka

A. Vaišnoras teigė nematantis juridinės galimybės vadovaujantis tokiu būdu parengta PAV ataskaita įregistruoti specialiąją sąlygą ir sklypo ribas. Anot jo, iš ataskaitos neaišku, ar tretieji ūkio subjektai sutiks išsiregistruoti savą specialiąją sąlygą, mat tokių duomenų PAV nepateikia.

„Lietuvos energijos“ (LE) aplinkos ir teritorijų planavimo vadovė Vigilija Cidzikienė atšovė, kad viskas teisėta: „Jūs puikai žinote, kad PAV įstatymas (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas - aut) nesako, kad PAV rengimo metu organizatorius jau turi turėti nuosavybės arba nuomos dokumentus. Šiuo atveju mes nenusižengiame. Šiandien nuomojamės sklypą, kuris skaidrėje apibrėžtas geltonai. Taip pat planuojame išsinuomoti sklypą, kuris yra papildomas sklypas, kaip mes vadiname, ir apibrėžtas juodai.“

Į pastabą, kad ataskaitoje pateikti piešiniai nėra brėžiniai, nes nėra nė vienos koordinatės, LE atstovė atkirto: „Mes neprivalome iš Registrų centro pateikti išrašą. Kas dabar padaryta, nėra draudžiama. PAV ataskaitoje nustatyta sanitarinės apsaugos zona, o jos registravimas bus techninio projekto metu, kai bus aiškios teritorijos ribos ir kai jau turėsime visus žemės nuosavybės dokumentus.“

PAV ataskaitą rengusios VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto specialistė Aušra Kungienė taip pat pripažino, kad sanitarinės apsaugos zona įvairių alternatyvų atžvilgiu nustatyta būtent ties „teritorijos“, o ne žemės sklypo, riba. „Dar neturime tikslių koordinačių. Bet rengiant techninį projektą bus atliekami kadastriniai matavimai, tada jie ir bus įregistruoti“, - aiškino ji.

A. Kungienės teigimu, PAV atliktas poveikis visuomenės sveikatai dėl triukšmo, aplinkos oro taršos ir taršos kvapais tirtas atsižvelgiant į būsimų atliekų ir biokuro deginimo įrenginių atstumą nuo nupieštos „teritorijos" ribos ir artimiausių gyvenamųjų bei visuomeninės paskirties pastatų, esančių „maždaug“ už 3,5 kilometro.

Anot jos, PAV rengėjai nustatė, kad prognozuojama tarša ties „teritorijos riba“ ir gyvenamąja aplinka bei visuomeninės paskirties objektais neviršija Lietuvos higienos normos reglamentuojamų ribinių dydžių, todėl siūloma sanitarinės apsaugos zoną nustatyti ties planuojamos ūkinės veiklos „teritorijos riba“.

SĄLYGOS TAIKOMOS KONKREČIAM SKLYPUI

Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Todėl, nustačius sanitarinę apsaugos zoną ar apsaugos zoną, specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti įrašytos tik toje šių zonų dalyje, kuri apima suformuotus žemės sklypus. Įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nesuformuotoje valstybinėje žemėje nėra galimybės.

Šaltinis: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"