TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jeigu nafta kainuos tik vieną eurą, degalai menkai atpigs

2016 01 25 6:00
Šiek tiek sutaupę degalų sąskaita gyventojai didina plataus vartojimo prekių paklausą ir taip neleidžia jų kainoms kristi. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Naftos kainos pasaulio rinkoje per mėnesį sumažėjo beveik trečdaliu, tačiau degalai pigo tik beveik dešimtadaliu, o parduotuvių lentynose prekių kainos keičiasi vos vienu kitu centu, ir ne visų.

Ekonomikos analitikų toks disbalansas nestebina ir, anot jų, yra dėsningas. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis yra suskaičiavęs, kad naftos barelio kainai nukritus netgi iki simbolinės 1 euro žymos, degalų kainos mažmeninėje rinkoje pakistų nežymiai. Mat didžiausią degalų kainos dalį sudaro mokesčiai ir gamintojų bei pardavėjų maržos.

Pavyzdžiui, naftos kainai nukritus iki 1 euro už barelį, jos dalis benzino kainoje už litrą sudarytų 0,0056 euro (0,1 cento), 0,13 euro siektų perdirbimo marža, 0,43 euro – benzino akcizas, 0,09 euro – degalinės marža ir 0,14 euro – PVM. Iš viso degalinėje benzinas kainuotų 80 centų už litrą.

Naftai kainuojant 30 eurų už barelį, jos dalis litre sudarytų 0,17 euro, kitos dalys – tiek pat, kaip ir esant 1 euro už barelį kainai, tik PVM, kuris skaičiuojamas nuo galutinės kainos, būtų didesnis – 0,17 euro, o litras benzino degalinėje kainuotų panašiai kaip dabar – 1 eurą. Antai prieš pusmetį jis kainavo 1,20 euro, nors naftos barelis rinkoje kainavo net 60 eurų.

Taigi, kai naftos barelis kainuoja 30 eurų, 83 proc. degalų kainos sudaro mokesčiai, o kai jis kainuoja 60 eurų, 66 proc. degalų kainos vartotojai atiduoda mokesčiams.

Jekaterina Rojaka: "Pardavėjai nustato tokias kainas, kokias už prekę sutinka mokėti pirkėjas.“ /LŽ archyvo nuotrauka

Vartojimo rinka neskuba reaguoti

Vos pastebimai į naftos ir degalų pigimą reaguoja vartojimo kainos. Pasak DNB banko vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos, kai kuriais atvejais mažmeninė vartojimo rinka į naftos kainų kritimą gali reaguoti priešingai – kilti. Pavyzdžiui, per pusantrų metų nafta atpigo 75 proc., o degalų kainos Rusijoje 6 proc. padidėjo.

Gamintojai ir pardavėjai kainų stabilumą ar brangimą dažnai aiškina aukštomis degalų kainomis ir vartojimo kainos, degalams šiek atpigus, tarsi šiek tiek smuktelėjo. „Pasikeitus rinkoms ir smarkiai kritus pelningumui, dauguma Lietuvos vežėjų orientuojasi arba į kabotažą (teikia transporto paslaugas kitose šalyje – red.), arba į tolimuosius reisus, o vietiniais reisais veža mažai. Nemažai vartojame vietos produktų, bet nemažai ir importuojame atpigusių prekių“, – aiškino ekonomistė.

Pasak jos, iš vietinės gamybos prekių Lietuvoje labiau atpigo pieno, mėsos produktai ir kitos prekės, kurių jau negalime vežti į Rusiją. Panašios tendencijos, anot jos, stebimos ir kitose šalyse.

J. Rojaka atkreipė dėmesį į tai, kad žalios naftos kainos pasaulio rinkose iš tikrųjų yra aukštesnė euro zonos valstybėse, nes euras atpigo JAV dolerio atžvilgiu. Kaip žinoma, operacijos žaliavų rinkose vykdomos doleriais.

Vartojimo kainų stabilumą J. Rojaka aiškina tuo, kad prekyba yra ilgas procesas, kuriame dalyvauja daug verslų: gamintojai, logistikos centrai, galų gale prekybininkai. „Sandėliai pilni, ne iš karto iškraunami, prekės užsiguli, todėl prekių kainų pokyčių vartotojai greitai nepajus, – sakė ekonomistė. – Neužmirškime, kad kiekvienas verslas siekia uždirbti pelno ir nusistato kuo aukštesnes prekių ar paslaugų kainas, kiek tik leidžia konkurencija.“

Didesnes pajamas leidžiame brangesnėms prekėms

Nerijus Mačiulis yra suskaičiavęs, kad naftos barelio kainai nukritus iki simbolinės 1 euro žymos, degalų kainos mažmeninėje rinkoje pakistų nežymiai. /LŽ archyvo nuotrauka

„Galutiniame etape, mažmeninėje prekyboje, veikia ir kiti dėsniai, – aiškino ji. – Didėja žmonių pajamos, daugiau lėšų lieka nuo pigesnių degalų, todėl daugiau pinigų galima skirti vartojimui, todėl auga ir paklausa, o pardavėjas nustato tokias kainas, kokiomis už prekę sutinka mokėti pirkėjas.“

Pasak jos, jei prekės kiek ir atpinga arba atpigs, tai ne dėl to, kad pinga nafta, o daugiausia dėl konkurencijos. Jos nuomone, šiek tiek sujudinti vartojimo prekių kainas galėtų naujų žaidėjų, galinčių diktuoti savas taisykles, atėjimas į šalies rinką. Tarp tokių galimybių ji minėjo besirengiantį Lietuvoje pradėti komercinę veiklą prekybos tinklą „Lidl“.

„Visiškai kitokį vaizdą matysime naftai ir kitoms žaliavoms vėl pradėjus brangti, – neabejoja DNB analitikė. – Tada visi iš karto prisimins ir žaliavų kainų įtaką gamintojų bei prekybos kainoms.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"