TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ji manė, kad taip būna tik filmuose

Finansines machinacijas Krekenavos agrofirmoje paviešinusi buvusi mėsos sūdytoja Dalia Budrevičienė neslepia gavusi per brangiai kainavusią gyvenimo pamoką. Vokelių skandalo herojė dėl nieko nesigaili, nors iki šiol prisimena realų pavojų gyvybei, kai jos vos neparbloškė, regis, iš niekur išnirusi mašina.

Vasarį sueis šešeri metai, kai D.Budrevičienė pasipuošė neeiliniam įvykiui ir, nešina pinigų medžiu pramintu augalu, į Krekenavos miestelio kultūros centro salę atėjo susitikti su Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu. Krekenaviškė teigia tąsyk šį politiką, iki tol jos laikytą duondaviu ir geradariu, gyvą mačiusi antrą ir paskutinį kartą gyvenime. Pasitikėdama pagrindiniu Krekenavos agrofirmos akcininku, D.Budrevičienė pasiryžo jam pranešti, kad bendrovėje daromas nusikaltimas - atlyginimai mokami vokeliuose. Tačiau viešai išsakytas faktas ir tai, kas vyko vėliau, D.Budrevičienės gyvenimą pakeitė iš esmės. Paprasta kaimo moteriškė tapo vokelių skandalo heroje ir Žmogaus teisių šauklės nominacijos laureate, nuolatinių paskalų objektu ir net viena koja pabuvo anapus gyvenimo.

Elgtųsi kiek kitaip

"Pirmą kartą V.Uspaskichą sutikau savo darbovietėje, Krekenavos agrofirmoje. Tuomet šis žmogus, lydimas man nepažįstamų ponų, atėjo į mūsų cechą. Prisimenu, kad pamačiusios tokį didį žmogų mes, paprastos darbininkės, net tūptelėjome jį sveikindamos. Tačiau savo nuostabai atsakymo į tokį sveikinimą nesulaukėme", - pradėjo pasakojimą D.Budrevičienė. Moteris prisiminė tuomet bendradarbėms dar pašmaikštavusi, kad jų duondavys nepasisveikino galbūt dėl to, kad jis, pagal higienos reikalavimus vilkėjęs baltą darbo chalatą ir užsimaukšlinęs tokią pat kepurę, nesijautė orus. Toliau ji juokavo, kad ir moterys, vilkinčios darbiniais drabužiais, išvaizdžiam vyriškiui galbūt neatrodžiusios patrauklios. Tad lydima prisiminimo apie pirmąjį susitikimą ceche, kai V.Uspaskicho liko nepastebėta, D.Budrevičienė panoro susitikti su juo Krekenavos kultūros centre. Moteris buvo nusiteikusi geranoriškai ir iškilmingai - V.Uspaskichui ketino padovanoti vadinamąjį pinigų medį ir palinkėti, kad šis augalas visada žaliuotų ir jam toliau neštų turtus.

"Tačiau kai mano geradarys nuo scenos pradėjo kalbėti apie tai, kaip mes gerai gyvename ir kokius didelius atlyginimus gauname, nebeištvėriau. Atsistojau ir pareiškiau, kad atlyginimus, deja, mums moka vokeliuose", - pasakojo D.Budrevičienė. Išgirdęs šiuos žodžius V.Uspaskichas nerišliai ėmė kalbėti, kad ji esą galinti atsisakyti vokelių, bet prieš tai privalanti deklaruoti savo turtą. "Žodį "deklaracija" tada, ko gero, išgirdau pirmą kartą gyvenime. Išgąsdinta man nesuprantamo termino, pinigų medį įdaviau vienam iš krekenaviškių, o pati sprukau iš salės", - prisiminimais dalijosi moteris. D.Budrevičienė pabrėžė, kad jei tokia situacija pasikartotų, klausimą apie vokelius ji būtinai užduotų. "Iš salės tikrai dabar nebėgčiau, o paklaususi atsisukčiau į žmones ir prašyčiau jų patvirtinimo dėl vokelių. Prisimenu, salė tuomet buvo tikrai įsiaudrinusi, nenorinti taikstytis su neteisybe, tad neabejoju, kad žmonės man būtų pritarę. Būčiau jau nebe vienas lauke karys, mūsų būtų visas batalionas", - situaciją modeliavo krekenaviškė.

Pajuto niekšybę

Nepraėjus nė mėnesiui po šio Krekenavos kultūros centro salėje vykusio susitikimo, D.Budrevičienė neteko darbo. Ją atleido kaip asmenį, įmonei padariusį žalos, diskreditavusį gerą jos vardą. Negana to, moteris buvo paduota į teismą siekiant prisiteisti kompensaciją už jos esą padarytą žalą. Anksčiau jos nepažinojusių, tačiau tikrai geranoriškai nusiteikusių žmonių padedama, į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo kreipėsi ir pati D.Budrevičienė. Teismas ją išteisino per procesą, kuriame ji kaltinta padariusi įmonei žalos. Tačiau bylinėjimasis dėl neteisėto atleidimo iš darbo taip paveikė moters sveikatą, kad ji tapo nuolatine ligoninių paciente. Ligos išsekinta moteris pusantro mėnesio išbuvo komoje.

Su buvusia mėsos sūdytoja besibylinėjanti Krekenavos agrofirma rado keturias bendradarbes, teisme mėginusias "paliudyti", kad D.Budrevičienė - velnio lašų mėgėja. Laimė, liudytojos išsidavė ir prisipažino, kad tai pasakoti jas įkalbėjo darbdaviai. Teismų maratoną ištvėrusios D.Budrevičienės patirta žala buvo įvertinta 85 tūkst. litų. Tačiau trečdalis šios sumos atiteko advokatui.

"Įtraukta į teismus pamačiau visai kitokį gyvenimą. Tokio, prisipažinsiu, nė neįsivaizdavau", - pažymėjo D.Budrevičienė. Ji teigė bene labiausiai buvusi nustebinta to, kad kaimynės, su kuriomis dalijosi ir bėdomis, ir džiaugsmais, su kuriomis kartu švęsdavo šventes ir prie šventinio stalo drauge pakeldavo taures, vėliau teismui bandė įrodyti, kad ji - alkoholikė. "Visos tos moterys dabar suka nuo manęs žvilgsnį, o ir man pačiai negera jas susitikti. Pamačiusi jas vis pagalvoju: prie kokių niekšybių gali prieiti viršininkų įbaugintas, darbą ir išgyvenimo šaltinį prarasti bijantis žmogus", - teigė D.Budrevičienė.

Pakeitė požiūrį į duondavį

Gavusi daugybę gyvenimo ir teismo pamokų, D.Budrevičienė visai kitaip ėmė vertinti ir V.Uspaskichą, kurį anksčiau laikė savo duondaviu. "Noriu pridurti dar ir tai, kad tuo atveju, jei jis man dar kartą lieptų deklaruoti savo turtą, nebebijočiau pasakyti, kad ir mano, ir daugelio kitų uždirbtas vertybes susiglemžė jis vienas, o mus pavertė vien darbo įrankiais, vergais. Mokėdamas "mizerną" algą, ir dar vokeliuose, jis neleido mums nei užsidirbti pragyvenimui, nei užsitikrinti padoresnės pensijos", - įsitikinusi D.Budrevičienė. Tad dabar, pamačiusi šį vyrą televizijos ekrane, krekenaviškė žiūri į jį  kaip į atimantį iš žmonių duonos kąsnį. "Net nebežinau, kokios menkos dvasios turi būti tokie kaip jis, kurie kraunasi sau turtus, o žmonėms už sunkų darbą numeta vien grašius, - pabrėžė ji. - Su V.Uspaskichu esame bemaž bendraamžiai, todėl neslėpsiu, kad man jis - išvaizdus vyriškis. Tačiau žvelgdama į jį nuolat galvoju, kad tas žmogus svarbus tik sau pačiam, visi kiti jam - priemonė turtams kaupti. Ir toks žmogus sėdi Europos Parlamente". D.Budrevičienė nė kiek ne mažiau teigė nustebusi, kai Naujųjų metų naktį junginėdama televizijos kanalus net du kartus išgirdo V.Uspaskicho sveikinimą žmonėms. "Kalbą rėžė anksčiau nei prezidentė. Tačiau tai buvo ne Seimo, ne Vyriausybės vadovų, o pono Viktoro sveikinimo žodis. Štai taip viskas nuperkama. Taip dideli pinigai gali patenkinti bet kokius jo įgeidžius", - svarstė moteris.

Kilo pavojus gyvybei

"Kai teisme kaimynės pradėjo mane šmeižti, buvau bemananti, kad prieš mane nusiteikusi visa Lietuva, o tie, kurie žada pagalbą, labiau rūpinasi savo reitingais nei mano gerove", - prisipažino D.Budrevičienė. Tačiau ji teigė pamažu supratusi, kad labai klydo. Moteris atsiduso. Ji labai dėkinga į amžinybę išėjusiam teisininkui Kęstučiui Čilinskui, ilgą laiką nemokamai ją gynusiam. Taip pat nuolat patarinėjusiam visuomenininkui Dariui Kuoliui.

Tačiau daugiau vertų padėkos asmenų Lietuvoje moteris sako nelabai ir matanti. "Iš pradžių ne vienas politikas, galbūt apimtas įkarščio eiti prieš srovę, o galbūt pamatęs galimybę su mano tuomet "ant bangos" buvusiu vardu išgarsėti, siūlė savo pagalbą, ragino skambinti dieną naktį. Tačiau vos man pasiryžus kuriam nors iš jų išties paskambinti, šie imdavo muistytis, sakyti, kad nežino, kaip man padėti, arba visai neatsiliepdavo", - neslėpė kartėlio moteris.

D.Budrevičienė labai gerai prisimena K.Čilinsko patarimą: kol nesibaigs teismų procesai, kuo mažiau būti vienai ir nesileisti vaišinamai, gerai apsidairyti prieš einant per gatvę ir... laikytis atokiau nuo vandens telkinių. "Iš pradžių nesupratau, apie ką advokatas kalba. Tačiau, įsipainiojusi į teismus, ne sykį pasijutau sekama jaunų vyrų, o kartą manęs, einančios per gatvę, vos nenudaužė, regis, iš niekur išniręs automobilis. Tai, ką anksčiau buvau mačiusi vien filmuose, patyriau savo kailiu. Įsitikinau, kad tai - ne kūrėjų fantazijos, o tikras gyvenimas", - pabrėžė D.Budrevičienė.

Dėmesys jaudina

Per teismų maratoną tapusi pirmos grupės invalide, galėjusia kvėpuoti tik per vamzdelį, įstatytą į trachėją, D.Budrevičienė po truputį sveiksta. Šiuo metu pirmos grupės neįgalumas jai pakeistas į antros. Jai nebereikia vamzdelio, kad galėtų kvėpuoti. Moteris jau gavo auklėtojos padėjėjos darbą Krekenavos vaikų lopšelyje-darželyje ir dirba puse etato. Žmonės ją iki šiol atpažįsta gatvėje. Nuvažiavusią į Kėdainius, Panevėžį ar Vilnių D.Budrevičienę praeiviai sveikina, klausinėja apie sveikatą, kitus jos reikalus. Moteriai teko duoti interviu Škotijos ir Ukrainos televizijoms. Sykį susitikti su ja į Krekenavą atvažiavo visas būrys dzūkų, jie domėjosi moters kova su oligarchu. "Neslėpsiu, mane jaudina toks žmonių dėmesys. Tai liudija apie jų gerumą, padorumą, o drauge ir tikėjimą, kad gyvenime dar yra tiesa", - sakė D.Budrevičienė. Tačiau moteris įsitikino, kad vienam žmogui kovoti už tiesą yra nepakeliamai sunku. Jos manymu, nugalėti gali tik susivieniję žmonės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"