TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Jonas Čičinskas: „Išėjus britams, ES padaugės fantazuotojų“

2016 06 30 6:05
Jonas Čičinskas: „Skeptiškumu ir racionalumu pasižymintys britai prilaikė daugelį nerealių ES projektų.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas prognozuoja, kad Jungtinei Karalystei (JK) išstojus iš Europos Sąjungos (ES) 27 valstybių Bendrijoje sumažės racionalaus, ekonomiško protavimo, ES sustiprės Vokietijos ir Prancūzijos tandemas. O tai nieko gero nei Lietuvai, nei visai ES nežada.

„Išėjus britams, matysime daugiau socialistinių fantazijų. Ispanai, italai ir visas ES pietų sparnas vis atviriau reikš savo politines iniciatyvas. Juolab kad stipri ir dominuojanti ekonominė jėga Vokietija tradiciškai stengsis neišsišokti baimindamasi, kad jos neapkaltintų siekiu dominuoti politiškai. Todėl sustiprės Prancūzijos įtaka. Rasis daugiau tokio lygio fantazijų kaip siūlymai visoje ES suvienodinti minimalią mėnesinę algą, įvesti ES kokį nors bendrą energetikos ar BVP mokestį, nepaisant narystės NATO, kurti ES armiją, bei panašių iniciatyvų. Šių nerealių socialistinių fantazijų Pietų Europos gyventojams niekada netrūko. Pragmatikai britai visada tokiems dalykams priešinosi. Jiems pasitraukus, socialistai fantazuotojai pasijus stipresni“, – interviu „Lietuvos žinioms“ teigė J. Čičinskas.

Daugiau ES paramos nenumatoma

– Kokia tikimybė, kad iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei likusių 27 narių Sąjungos biudžetas neteks britų mokėtos dalies? Ar gali būti, kad ši įmoka bus kito pavidalo?

– Priklausys nuo to, kaip atsiskyrimas bus suderėtas. Jeigu būsimi JK ir ES santykiai bus grindžiami Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) normomis ir prekyboje tarp šalių įvedami abipusiai muitai, JK nieko nemokės į ES biudžetą. O jeigu bus pasirinktas Norvegijos variantas (tai yra JK, kaip Norvegija, taps Europos ekonominės bendrijos nare) arba Šveicarijos variantas (JK pasirašytų daugybę dvišalių sutarčių su ES), JK turės šiek tiek įmokėti, bet mažiau, negu dabar moka.

– Už ką ES biudžetui moka Norvegija ir Šveicarija?

– 1992 metais įkurta Europos ekonominė erdvė (EEE), laisvosios prekybos zona Europoje, išplėtė tuomečių 12 Europos Bendrijos šalių vidaus rinką į Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA/EFTA) valstybes: Austriją, Suomiją, Švediją, Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją. Pirmosios trys vėliau tapo ES narėmis.

1994 metais įsigaliojęs EEE susitarimas numatė laisvą prekybą pramonės prekėmis, laisvą kapitalo judėjimą, laisvą asmenų judėjimą pagal bendras taisykles, taip pat numatė įvesti bendras ES taisykles paslaugų prekybos srityje. Visos su bendrąja rinka susijusios ES teisės nuostatos perkeliamos į ELPA šalių teisės nuostatas, o tinkamą šių nuostatų įgyvendinimą ir jų laikymąsi prižiūri specialūs ELPA organai.

Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas dalyvauja finansuojant kai kurias ES programas. Pavyzdžiui, Norvegija finansuoja Lietuvoje išskirtinai socialinio pobūdžio programas – ligonines, senelių globos namus, aplinkosaugą, paveldo apsaugą, bibliotekas ir kita.

ES yra kai kas daugiau nei vien prekybos laisvėms sukurta organizacija, ji turi ir kitų tikslų: socialinių, aplinkosaugos. Todėl Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės privalo prieš šių tikslų finansiškai prisidėti. Ir jos moka. Taip pat ir Šveicarija finansuoja kai kurias programas, mat ji, nors nepriklauso EEE, tebėra ELPA narė. Į daugiau nei 120 įvairių sektorių dvišalių sutarčių, kurios Šveicariją sieja su ES, įtraukta dauguma tų pačių laisvo žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo sričių nuostatų, kurias yra patvirtinusios ir kitos EEE šalys.

Dabar Didžioji Britanija į ES biudžetą įmoka daugiau, nei jai tenka iš ES biudžeto įvairioms programoms finansuoti. Kai ji po dvejų ar daugiau metų iš ES išstos, lėšų organizacijos biudžete liks mažiau, taigi ir mes tai pajusime. Bet tai įvyks ne anksčiau negu 2019 metais, iki kito finansinio laikotarpio pradžios likus dvejiems metams.

– O po 2020-ųjų, prasidėjus kitam ES finansiniam laikotarpiui?

– Kokia nors parama iš ES biudžeto po 2020-ųjų liks, bet ji bus gerokai mažesnė, nes Lietuva jau bus pasiekusi tą išsivystymo lygį, kai parama jai nepriklauso. Ko gero, bus finansuojami vargingesni regionai, pavyzdžiui, Tauragės, ar kuri kita apskritis iš Regioninės plėtros fondo. Išliks parama žemės ūkiui, tiesioginės išmokos, kaimo plėtros programa, – šias lėšas lietuviai gaus kaip ir Vokietijos ar Prancūzijos ūkininkai. Tačiau nebegausime lėšų iš Sanglaudos fondo, kuris yra dosniausias, jame sukaupti didžiausi pinigai. Apskritai pinigų bus gerokai mažiau. Tada pajusime, kad gal per praėjusius metus kai kur kai ko per daug pristatėme – tokių gerų dalykų, kurių eksploatacijai ir priežiūrai gali pritrūkti pinigų. Teks patiems ieškoti lėšų, kad šie įrenginiai neapželtų dumbliais ar tinkas nepradėtų byrėti. Sumažėjus paramos srautui iš ES, neteks pajamų ir gausi biurokratija.

– Šiuo požiūriu „Brexit“ įtaka Lietuvai bus minimali, nes, šiaip ar taip, ES pinigų ir be JK pasitraukimo po 2020 metų gautume mažiau?

– Didžiosios Britanijos sumažėjusios įmokų dalies mes, mažiukai, beveik nepajusime. Šiuo atžvilgiu didelių „nuostolių“ nepatirsime.

Ambicingų politikų fantazijos

– Kokie kiti aspektai, be nuvertėjusio svaro, galėtų daryti neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai?

– Svaras, ko gero, atsistatys, nors dabar, būdamas nusmukęs, brangina mūsų prekes. Bet mūsų prekyba su Anglija labai nedidelė, prekės daugiausia keliauja į ten veikiančias lietuvių parduotuves.

Labiau nukentėsime politiškai ir netiesiogiai. Skeptiškumu ir racionalumu pasižymintys britai prilaikė daugelį nerealių ES projektų. Jiems išėjus, sustiprės dominuojanti Vokietijos ir Prancūzijos pora. Galime tikėtis įvairiausių socialistinių fantazijų. Dalis politikų, ypač iš Pietų Europos valstybių, turi ambicijų bėgti „priekyje“, įsivaizduodami, kad jie veda tautas ir kuria įvykius.

– Ar sutiktumėte su kai kurių apžvalgininkų nuomone, kad „Brexit“ įvyko „netyčia“? Tai toks dalykas, po kurio sakoma „ups“.

– Ko gero, taip, ypač kai net balsavusieji už pasitraukimą iš ES dabar norėtų naujo balsavimo. Visai Europai, turint omeny globalų kontekstą, tai nėra gerai. Tai tarsi dar vienas požymis, kad Europa ritasi į dekadansą. Amerika lieka galinga, gyvybinga, dinamiška, o Europa serga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"